Laura Imbrasienė: padėkime sveikai augti sau ir kitiems

Televizijos laidų vedėja, papuošalų kūrėja, edukologė Laura Imbrasienė sako, kad nėra sveikuolė „fanatikė“, tačiau pastaruoju metu sąmoningai ir pamažu žengia sveikuoliškumo keliu: „Man prireikė medikų pagalbos, kad atsimerkčiau ir suvokčiau gyvenimo trapumą.“

 

Suprato, kad turi sustoti ir keistis

 

Moteris pasakoja: „Prieš septynerius metus buvau baisiai save apleidusi. Vis lėkiau... Dalyvavau šokių projekte, turėjau kitų darbų, o dar ir mažą vaiką auginau... „Užsisukau“ tiek, kad pamiršau pasirūpinti savimi. Daug rūkiau, litrais gėriau kavą, mažokai valgiau, o kur dar fizinis krūvis po penkias valandas per dieną... Buvau beprotiškai sulysusi, o man vis atrodė, kad viskas puiku, mano geležinis organizmas turi neišeikvojamų resursų. Deja, visi mes kada nors nosimi krentame į realybę ir suvokiame gyvenimo trapumą. Tik vieni atsimerkia ir tai pamato savo akimis, o kitiems, tokiems kaip aš, reikia pagalbininko, padedančio atsimerkti. Man prireikė medikų. Net mamos susirūpinimo negirdėjau, jaučiausi visiškai teisi ir kontroliuojanti savo gyvenimą... Bet vis dėlto pagaliau atėjo tas laikas, kai supratau, kad turiu sustoti. Tada mečiau rūkyti, o kadangi rūkymas dažnai „draugauja“ su kava ir alkoholiu, atsisakiau ir pastarųjų. Suvokiau, kad tik staigiai keisdama kažką ne rytoj, net ne šiandien, o vakar, galėsiu padėti sau pati. Kiekvieną rytą pradėjau sąžiningai vaikščioti į sporto klubą, kartais į baseiną, pirtį, labai kontroliavau mitybą.“

Tad visai neseniai Lauros gyvenimas buvo sąmoningai kiek sulėtintas. „Labai naudinga apsidairius ir supratus save atsikratyti gyvenimo šiukšlių, balasto, išsigryninti mintis ir atverti širdį. Tada ir atsiranda mielas nė lašo nevarginantis darbas, ramūs, atviri ir optimistiškai nusiteikę žmonės, kurie, būdami šalia, leidžia semtis patirties, gerumo ir šviesiomis spalvomis piešti ateitį“, – sako sveikos gyvensenos keliu žengianti moteris. Tokia miela širdžiai veikla atsirado visai neseniai, vos prieš naujuosius metus – laida „Padėkime augti“ pasikvietė į savo kolektyvą. „Taip jau viskas gyvenime dėliojasi, kad toliau nei per žingsnį nuo vaikų negaliu nutolti. Jau penktą vasarą leisiu kartu su vaikais moksleivių poilsio stovykloje „Ignalina“. Vaikai – ypatingi gyvenimo pakeleiviai, su kuriais man gera keliauti per gyvenimą, atrasti, suprasti, padėti, būti“, – dalijasi savo patirtimi Laura.

„Taip pat džiaugiuosi, kad turiu galimybę užsiimti savo mėgstama veikla – juvelyrika. Meniniai dalykai man labai patinka, leidžia atpalaiduoti galvą nuo visokiausių sunkių minčių, o dar ir nudžiuginti moteris, kurios su manimi susiduria šiame gyvenime. Jaučiu pasitenkinimą matydama šypsenas ir laimingas akis.“

 

Nuo asfalto – į gamtą

 

Laura itin vertina pasibuvimus gamtoje: „Užaugau kaip „asfalto vaikas“ (taip mane vyras vadindavo) – nepažinojau nei medžių, nei paukščių... Tačiau mano sūnus jau daug žino, jis pakankamai „laukinis“, nuo trijų mėnesių pradėjo keliones su palapinėmis. Mano vyras – tikras gamtos žmogus, todėl visa šeima daugiausia laiko praleidžia gryname ore. Tai sakydama, turiu galvoje ne mieste, o ten, kur oras iš tiesų grynas ir jokio streso. Turime sodybą, aplink ją plyti gražiausios pievos, miškeliai, žvėriukai atbėga į kiemą, šalia didžiulis ežeras. Pradedu anksti maudytis – balandžio gale arba gegužės pradžioje. Rytais prasibėgu krosiuką, o tada pūkšteliu į ežerą – jis toks besikandžiojantis būna pavasarį. Mano sūnus prisijungia prie manęs, nes jam įdomu, kaip man tai pavyksta, kai vanduo dar ledinis.“

„Mes nesame sėsli šeima, gana aktyviai leidžiame laisvalaikį. Visi trys važinėjamės dviračiais, mėgstame tinklinį, o žiemą su didžiausiu malonumu slidinėjame. Bet man vis atrodo, kad dar kažko trūksta“, – sako Laura.

 

Svarbu, ką valgome

 

„Visuomet mėgdavau pavalgyti, buvau valgi mergaitė. Kurį laiką, kai dirbau modelių agentūroje, vis girdėdavau pastabų, kad man reikia numesti svorio. Tai paskui lydi metų metus – vis galvoji, kad tau reikia sulieknėti, atrodyti taip, ne kitaip... Tai įauga į kraują. Tiesa, tai virsta ir psichologiniais sunkumais – svoris lyg ir minimalus, o sau vis atrodai didesnė, stambesnė nei esi iš tikrųjų. Niekam per daug nereikia aiškinti, ką tai reiškia“, – dalijasi moteris.

Mitybos įpročius šeimoje Laura apibūdina taip: „Laikui bėgant viskas susidėlioja į savo vietas ir galvoje, todėl net nekyla klausimų, ar reikia laikytis sveikos mitybos principų. Vos atsikėlusi ryte išgeriu stiklinę šilto vandens, taip pabudindama organizmą. Prie to pratinu ir savo sūnų, bandau jam pamažu išugdyti sveikos gyvensenos įpročius. Visuomet pusryčiauju, stengiuosi rinktis maistingus patiekalus – avižinę košę, varškę, džiovintus vaisius...“

Valgyti Lauros šeima pagal galimybes stengiasi namuose gaminamą maistą todėl, kad jiems svarbu ką valgo, iš ko maistas pagamintas. Maistui vartoja natūralius produktus ir prieskonius, be jokių maisto priedų. Lauros vyras yra medžiotojas ir žvejys, tad namuose parduotuvėje pirktos mėsos ir žuvies niekuomet nebūna. Taip pat savo sodyboje Laura augina įvairių daržovių, prieskonių, gamina pienių medų, kuris padeda peršalus, renka uogas, vaistažoles, o žiemai visas gėrybes dažniausiai šaldo arba konservuoja. Jeigu ir perka daržovių, tai stengiasi jų įsigyti iš patikimų žmonių, auginančių jas Lietuvoje.

 

Pokyčiai

 

Laura Imbrasienė sako, kad dar visai neseniai kai kuriems, pvz., švenčių metu, buvo sunku suprasti, kodėl ji nevartoja alkoholio, juk taip – nei iš šio, nei iš to – niekas jo neatsisako. „Reakcija tokia, tarsi praradau savo gyvenimą. Raminu juos – nieko tokio, aš tokia pati, galiu lygiai taip pat juoktis ir linksmintis. Tačiau įvyko esminis lūžis – pasikeitė mąstymas, supratau dar ir tai, kad galiu padėti, patarti ir paskatinti imtis gyvenimo pokyčių ir kitus, šalia esančius ar man ranką ištiesusius. Juk nuo mūsų pačių priklauso, kokiame kūne gyvens mūsų siela.“

Paklausta apie autoritetus ar pavyzdžius, Laura sako daug išmokusi iš savo mamos. „Dažniausiai pirmieji žmonės, kurie mums padeda gyvenime, yra tėvai – žmonės, į kuriuos lygiuojamės, iš kurių mokomės arba stengiamės nedaryti taip, kaip jie. Kad ir koks būtų pavyzdys, geras ar blogas, jis yra pavyzdys. Ir tik mes patys nusprendžiame, ką mes susirinksime – pliusus ar minusus. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad turiu tokią stiprią optimizmu apdovanotą mamą, kuri daug jėgų atidavė mums su seserimi. Visą gyvenimą ji buvo teisinga ir sąžininga, visą laiką visų gailėdavo, bet pamiršdavo save. Mama daug skaito, viskuo domisi, vis nepamiršdama įtraukti į naujoves ir manęs, skatina domėtis savęs pažinimu, sveikatinimu, sveikos gyvensenos puoselėjimu ir pritaikymu šeimoje. Mano pašto dėžutė lūžta nuo visokiausių straipsnių apie ugdymą, sportą, sveikatą, vaistinius augalus, mitybą, kosmetologijos ir medicinos naujienas – siunčia jų bene kiekvieną dieną. Kompiuteryje net turiu atskirą aplanką pavadinimu „mamos patarimai“, – šypsosi.

 

Pasirinkimas gyventi sveikai – užkrečiamas gerasis virusas

 

Kalbėdamos apie šalia esančius Lauros bičiulius, išsiaiškiname, kad nėra itin daug žmonių, besidominčių sveika gyvensena. „Yra draugų, kurie nekreipia dėmesio į mitybą ilgą laiką, pajutę kūno siunčiamus pavojaus signalus, susirūpina ir kuriam laikui susiima. Šiek tiek apsitvarko ir vėl grįžta į senas vėžes... Dažnai būnu ta, kuri pamoralizuoja. Bet yra ir draugų, kurie domisi, mes kartu diskutuojame, sužinome ką nors nauja vieni iš kitų. Tikiu, kas ratas tų, kuriems gera ir įdomu, gausės ir bus šalia. Na, o tie, kuriems neįdomu, ir toliau gadins savo sveikatą...“

„Labai džiaugiuosi matydama, kaip mano pasirinkimas gyventi nors truputėlį sveikiau turi gero viruso galių. Vis dažniau išgirstu, kaip viena ar kita draugė ar bičiulis ima sportuoti, nebevartoja alkoholio ar meta tą nikotinu pritvinkusį reikalą. Gal ir neblogai būtų, jei sveikas gyvenimo būdas taptų madingas, juk tai būtų visiems geriau, naudingiau ir sveikiau“, – svarsto.

Laura mano, kad pasikeitimai visuomet būna lengvesni, jei tave lydi bendraminčiai ir palaikantys žmonės. „Begalinis noras kartu keistis su visa šeima manyje gyvas jau seniai. Tada nuslysti nuo teisingai pasirinkto kelio sunkiau, vienas kitą palaikantys ir suprantantys visuomet gali sudrausminti. O, pokyčiams tapus kasdienybe, nebeįsivaizduoji, kaip gali gyventi kitaip. Labai džiaugiuosi, kad po šiokios tokios pertraukos vėl pradėjau sportuoti, įtraukdama ir savo šeimą. Nusprendėme visi kartu lankyti sporto klubą – didelis žingsnis į priekį sveikesnės šeimos link.“

Labai džiaugiuosi, kad mano vedamos laidos prodiuserė geranoriškai sureagavo į pasiūlymą sportuoti, taip atsirado nauja rubrika „Sveika mama – sveikas vaikas“. Joje stengiamės nors šiek tiek prisiliesti prie aktyvesnio ir sveikesnio gyvenimo būdo propagavimo. Juk geras pavyzdys užkrečia.

 

Straipsnis parengtas vykdant 2013-ųjų – Sveikatingumo metų – sveiko gyvenimo pavyzdžių projektą „Aš – už sveiką Lietuvą“. www.sveikuoliai.lt.

Nuotraukos iš asmeninio archyvo.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai