Burnos higiena užkerta kelią ligoms

Nors visi nuo mažens esame mokomi rūpintis savo dantimis – juos tinkamai valyti ir prižiūrėti, tačiau, kaip sako odontologė Asta Visokinskienė, ne visi žino, kad tiek pat svarbu ir sveikos dantenos. Tad gydytojos klausiame, kokios dantenos yra sveikos, kokie požymiai rodo, kad vystosi dantenų ligos, ir kokios gali būti viso to pasekmės.

 

Taigi ir pradėkime nuo to, kaip atrodo sveikos dantenos.

 

Sveikos dantenos yra švelnios rožinės spalvos, netgi šiek tiek balkšvos. Jų išvaizda šiek tiek primena apelsino žievelę – jei žiūrėtume į sausas dantenas, tai matytume, kad jos yra su panašiomis į apelsino žievelę skylutėmis. Dar vienas požymis – jos yra tvirtos, t.y. pučiant prie dantų, jos nejuda.

 

O kada galima įtarti, kad vystosi dantenų liga?

 

Jeigu dantenos ryškiai raudonos, vadinasi, jau reikia susirūpinti, nes tai rodo, kad yra kažkoks pažeidimas. Jeigu procesas progresavęs, dantenos gali būti net melsvai raudonos. Paprastai šiek tiek rausvesnė dantenų spalva rodo, kad vystosi uždegimas, ir pati lengviausia jo forma yra gingivitas, kuris dažniausiai išsivysto dėl blogos higienos.

 

Kuo gingivitas pavojingas?

 

Gingivito negydant, procesas eis tolyn, kaupsis minkštos apnašos, iš seilių į susikaupusias apnašas pateks mikroelementai, jos sukietės, ir susidarys dantų akmenys. O akmenys – bakterijų sankaupos. Akmenims nuolat dirginant dantenas, vystosi uždegimas. Tai yra didėja kraujagyslių pralaidumas, jos ima kraujuoti. Tada ir įsisuka uždaras ratas: kai dantenos kraujuoja, žmogus, aišku, nenori valyti dantų, nes šepetukas dirgina dantenas, jos vėl ima kraujuoti, kai kraujuoja – tai ir skauda. Nevalant dantų kaupiasi apnašos, formuojasi vis didesni akmenys, taigi procesas apima vis gilesnius audinius ir progresuoja. Dėl užsistovėjusio kraujo atsiranda blogas kvapas, blogą kvapą skleidžia ir susikaupusios apnašos.

 

O kaip gingivitas gydomas?

 

Kalbant paprastai, gingivitas yra ruoželio aplink dantis uždegimas. Tai pats mažiausias pažeidimas – kai bus gera higiena, gingivitas praeis. Gingivito atveju tinkamos burnos higienos visiškai pakanka. Aišku, pirmiausia reiktų, kad burnos higieną atliktų profesionalas, o paskui jau gali prisižiūrėti pats žmogus. Tai nėra labai sunki liga, taigi jokių vaistų nereikia, tiesiog tvarkingai prižiūrėti dantis.

 

O kokios pasekmės, jei laiku nesusirūpinsime?

 

Kai bakterijos ir jų išskiriami toksinai pažeidžia gilesnius dantenų audinius, procesas eina gilyn ir pasiekia kaulą. O tada prasideda kaulo tirpimas, vadinamoji parodontozė. Dantys ima klibėti, formuojasi kišenės, kuriose kaupiasi pūliai, nuo susidariusių pūlių sklinda blogas kvapas.

 

Ar parodontozė vystosi tik dėl netinkamos burnos higienos?

 

Viena iš parodontozės priežasčių – tai susikaupusios apnašos, bet tų priežasčių yra daugiau. Negalima griežtai sakyti, kad jei žmogus nevalo tinkamai dantų, tai būtinai išsivystys parodontozė. Labai dažnai taip ir būna, bet kartais dantys valomi labai gerai, o parodontozė vis tiek išsivysto. Tai lemia ir kitokie veiksniai, tarp jų ir netaisyklingas sąkandis, ligos, pvz., cukrinis diabetas, taip pat burnos mikroflora. O burnos mikroflora kiekvieno žmogaus yra skirtinga – vienų labiau, kitų mažiau patogeniška. Sakysim, būna labai sveiki dantys, o yra dantenų problemų, tai lemia burnos pH. Jei pH daugiau rūgštinis, rūgštis daugiau pažeidžia dantis, dantys dažniau genda. Jeigu pH daugiau šarminis, dantims pavojaus mažiau, tačiau jautresnės dantenos, gali kilti problemų ir, laiku nesiimant priemonių, progresuoti net iki parodontozės.

 

Kas lemia pH, ar svarbiausia rinktis tinkamą maistą?

 

Maistas dar ne viskas. Kiekvieno žmogaus pH, kaip minėjau, yra individualus, tai lemia ir burnoje esančios bakterijos, tos, kurias žmogus paveldi, ir seilių sudėtis.

 

Bet juk žmonės nežino, ką paveldėjo. Kaip žinoti, kad yra didesnė parodontozės rizika?

 

Pirmiausia turi labai prisižiūrėti segantieji diabetu. Taip pat svarbu sąkandis ir dantų lankas. Kai sąkandis netaisyklingas, per gilus, žmogus pradeda kąsti į gomurį, kai dantys nesueina, žmogus negali atkąsti. Taip pat ir esant netaisyklingam dantų lankui vieni dantys gauna didesnį krūvį, kiti nepakankamą. Kai yra toks didelis krūvio pasiskirstymas, disbalansas, vėlgi prasideda kaulo rezorbcija.

 

O ar galima išvengti parodontozės, jei sąkandis blogas?

 

Pirmiausia būtina koreguoti sąkandį. Kitaip dantų negalavimai anksčiau ar vėliau neišvengiami.

 

Ar galima parodontozę valdyti ir kaip, juk jei jau polinkis paveldėtas, tai proceso neišvengsi?

 

Absoliučiai gal ir neišvengsi, bet procesą valdyti galima. Ką gali daryti pats žmogus, tai pirmiausia privalo idealiai valyti dantis. Kartais to ir pakanka ligai užbėgti už akių. Labai agresyvių formų nėra daug, ir vėlgi, jeigu nebus akmenų, jeigu neišsivystys uždegimas, tai kaulo rezorbcija eis ne gilyn, o horizontaliai, ir dantis išliks stabilus. Kai formuojasi akmenys, kaulo rezorbcija vyksta vertikaliai ir ne tiesiai, o lyg piltuvėlis – įstrižai. Taigi jame esančio danties niekas nebelaiko, jis ima klibėti.

Todėl aš pabrėžiu visiems, net jei nėra paveldėto polinkio: kad burnos higiena būtų tinkama, būtinos priemonės yra dantų šepetėlis, pasta, skalavimo skystis ir dantų siūlas. Ir, be abejo, norint ligų išvengti, reikia reguliariai profilaktiškai lankytis pas odontologą.

 

Tačiau ar tarpdančių siūlas nepablogina būklės, jei dantenos ir taip jautrios?

 

Be abejo, reikia juo naudotis taisyklingai, nevalyti per giliai, kad nenupjautumėte raiščių, kurie laiko dantis. Siūlu reikia valyti iki dantenų.

 

O jei žmogus pavėlavo ir parodontozė išsivystė? Ar yra galimybė neprarasti visų dantų?

 

Galimybė yra, bet nereikia užleisti iki tokios būklės. Reikia susiimti pačioje pradžioje, kai dar nėra sunki forma. Klibantys dantys – tai galutinė stadija, tiek laukti negalima. O šiaip jeigu žmogus nuolat lankosi pas odontologą, tai jis įspės, kad reikia atkreipti dėmesį ir užkirsti kelią besivystančiam procesui. O jei dantis visiškai paslankus ir nėra kas jį laiko, jis šalinamas. Kitais atvejais dantenos gali būti operuojamos, panaikinamos kišenės iki sveikų audinių.

 

Pabaigoje norėčiau pateikti klausimą iš internetinio forumo. Moteris rašo: „Norėjau paklausti kodėl nei iš šio, nei iš to pradėjo tinti viršutinio ir apatinio žandikaulio dešinės pusės dantų smegenys, tiesiog ta mėsytė lipa ant dantų? Dantys tose vietose nėra sugedę. Ar verta nerimauti? Tai tęsiasi jau savaitę…“ Ką galėtumėte patarti?

 

Priežasčių gali būti ne viena. Tai gali būti kišenė, kurioje kaupiasi maistas ir formuojasi granuliacinis audinys, gali būti, kad dantenos veši dėl „kabančios“ plombos, kuri nuolat dirgina. Gali būti dantis sugedęs giliau prie dantenų, ir žmogus to nemato. Jeigu, pavyzdžiui, vadinamoji skylė yra danties vainike, tai nors ir didesnė, su dantenomis neturi ryšio, taigi jų netraumuoja, o jei ertmė giliai prie šaknies, traumuojamos dantenos. Tačiau bet kokiu atveju patarčiau pirmiausia kreiptis į odontologą, nes „ per atstumą“ dantų gydyti negalima.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai