){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Vaikai – didžiausias mūsų turtas“, – tvirtina ne viena vaikišką kosmetiką ar žaislus gaminanti įmonė. Tačiau kodėl šiuose produktuose neretai būna pigių cheminių medžiagų? Iš tiesų, ne visuomet verta pasitikėti skambiais šūkiais. Perfrazuojant galima pasakyti: „Šūkis – ne viskas, ETIKETĖ yra viskas!“ Vaikai brangiausias turtas tik mums patiems, todėl skaitykime tai, kas parašyta smulkiomis raidelėmis. O iššifruoti šiuos smulkius užrašus mums padės Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė.
Kokių medžiagų reikėtų vengti vaikų kosmetikoje ar žaisluose? Juk tai produktai „arčiausiai kūno“. Ar jų gamyba nėra kaip nors prižiūrima, reguliuojama?
Tikrai negalima teigti, kad Europos Sąjungoje nesistengiama vaikams skirtos kosmetikos ar žaislų tiekimą ir gamybą teisiškai sureguliuoti. Yra ir bendrai chemines medžiagas reguliuojantys teisės aktai, Kosmetikos reglamentas, Žaislų saugos direktyva.
Tačiau kol kas šių produktų gamybai vis dar leidžiama naudoti kai kurias pavojingas chemines medžiagas, remiantis tuo, kad tie kiekiai yra minimalūs ir tiesiogiai neturi poveikio sveikatai. Neįvertinama, kad tų pačių pavojingų cheminių medžiagų gauname ir iš aplinkos, iš kitų produktų, jos linkusios kauptis mūsų organizme. Be to, neįvertintas galimas įvairių pavojingų cheminių medžiagų „kokteilių“ poveikis organizmui.
Mes manome, kad tokiuose produktuose, kaip žaislai ir kosmetika, ypač skirtuose vaikams, negali būti naudojamos apskritai jokios pavojingos cheminės medžiagos ir jokiais kiekiais (tuo labiau kad alternatyvų tikrai jau yra nemažai).
Problema didėja ir dėl to, kad ne visi gamintojai laikosi įstatymuose numatytų pavojingų medžiagų kiekio ir gamybos sąlygų reikalavimų. Dar daugiau, nemažai žaislų ir kosmetikos gamintojų savo gamybą yra iškėlę už Europos Sąjungos ribų, todėl gamybos procesui šie reikalavimai apskritai netaikomi. O sukontroliuoti jau pagamintų gaminių importą yra sudėtinga – trūksta ne tik vieningos Europos Sąjungos sistemos, bet ir laboratorinių pajėgumų įvežamiems gaminiams tikrinti. Taigi, rezultatas – gaminius kontroliuojančios institucijos didelius švino ar formaldehido kiekius kosmetikos priemonėse kartais aptinka tik parduotuvių lentynas jau pasiekusiuose žaisluose ir kosmetikoje, kurių nemažai gali būti jau parduota nieko neįtariantiems tėvams, nors abejų šių medžiagų naudojimas gana griežtai reguliuojamas pagal teisės aktus.
Kokios medžiagos sukelia alergijas ar kitas ligas, ko ieškoti prekių etiketėse?
Kosmetikoje ir žaisluose privalu nurodyti chemines medžiagas, kurios oficialiai laikomos sukeliančiomis alergijas. Šiandien tai 26 medžiagos: Amyl Cinnamal, Amylcinnamyl Alcohol, Alpha-Isomethyl Ionone, Anise Alcohol, Benzyl Alcohol, Benzyl Benzoate, Benzyl Cinnamate, Benzyl Salicylate, Butylphenyl Methylpropional, Cinnamal, Cinnamyl Alcohol, Citral, Citronellol, Coumarin, Eugenol, Evernia Furfuracea Extract (tree moss extract), Evernia Prunastri Extract (oak moss extract), Farnesol, Geraniol, Hexyl Cinnamal, Hydroxycitronellal, Hydroxyisohexyl-3-Cyclohexene Carboxaldehyde, Isoeugenol, Limonene, Linalool, Methyl-2-Octynoate. Tačiau kiekvienam atskirai, ypač kūdikiams, alergiją sukelti gali bet kuri medžiaga, todėl jei drėkinamųjų medžiagų negalime vengti, nes oda sausėja, visiškai atsisakykime vaikams skirtuose žaisluose ar kosmetikoje esančių bet kokių dažiklių ir kvapiklių, štai jų ir reikėtų dairytis etiketėse.
Kokie pavojai gresia mažyliui, jei neatkreipsime dėmesio į pavojingas chemines medžiagas?
Jų keliamas pavojus gali būti dvejopas. Pirmiausia, pavojingos medžiagos gali sukelti ūminę alerginę reakciją, vos susilietusios su oda ar jų įkvėpus. Taip pat kai cheminė medžiaga vartojama ne pagal paskirtį ir dėl to ja apsinuodijama.
Antrasis pavojus – ilgalaikis neigiamas poveikis, kai pavojinga cheminė medžiaga mažais kiekiais vartojama ilgą laiką. Tokiu atveju ji kaupiasi žmogaus organizme ir ilgainiui gali turėti įtakos onkologinėms ligoms, hormoninės sistemos pažeidimams, imuninės sistemos sutrikimams ir pan. Šių medžiagų aptinkama žmogaus kraujyje, plaukuose, šlapime, riebaliniame audinyje.
Nors naudojant ir kosmetiką, ir žaislus svarbu išvengti abiejų tipų pavojų, tačiau didesnį dėmesį norėčiau atkreipti į galimą ilgalaikį neigiamą poveikį turinčias pavojingas chemines medžiagas, kurios daro žalą beveik nepastebimai, nes apie tai pas mus vis dar nedaug informacijos.
Ką galite pasakyti apie pigius žaisliukus iš Kinijos? Ar visais atvejais jie pavojingi?
Nebūtinai Kinijoje, apskritai ne Europos Sąjungos valstybėse gaminami žaislai tėvų turėtų būti stebimi pro didinamąjį stiklą. Kaip ir kompanijos, kurios nevykdo atsakingos gamybos politikos. Žinoma, stereotipas apie Kiniją gajus, ypač dėl to, kad šioje šalyje gaminant žaislus visiškai legaliai galima naudoti įvairias pavojingas chemines medžiagas didesniais kiekiais. O pigesnieji žaislai dažniausiai ir būna pagaminti naudojant pigiausias medžiagas, tarp kurių patenka ir pavojingosios.
Tačiau vien kaina negalima pasikliauti. Kartais net ir žinomos kompanijos, gaminančios tikrai nepigius žaislus, susiduria su skandalais, kai išaiškėja, kad jų gaminiuose yra dideli kiekiai pavojingų medžiagų.
Be to, tokios medžiagos, kaip, pavyzdžiui, ftalatai, naudojamos gaminant plastmasę, tiek statybines medžiagas, todėl jų gali būti daugelyje namų apyvokos daiktų. Jei kiekviename jų ši pavojinga medžiaga neviršija normos, tai sudėjus kartu jau gali stipriai viršyti leidžiamą kiekį ir kelti pavojų vaikų sveikatai.
Kalbant apie kremukus vaikams, dažna mama norėtų, kad vaikas jais pateptas kvepėtų. Natūralios priemonės nėra kvapnios. Kaip spręsti šią problemą?
Kvapas tik papildoma funkcija, ir kiekvienas mūsų galime pasirinkti, ar geriau rizikuoti sveikata ir naudoti smarkiai iškvėpintas priemones, ar rinktis bekvapes. Kvapą galima pagerinti natūraliais eteriniais aliejais. Pavyzdžiui, taukmedžio sviestą galima maišyt su kokoso sviestu, kuris kvapnus. Svarbu nepamiršti, kad ir natūralūs kvapai gali sukelti alergiją jautriems žmonėms.
O ar visų cheminių medžiagų, esančių vaikams skirtuose kremuose ir žaisluose, reikia bijoti? Kaip su jomis tinkamai elgtis?
Pirma, cheminių medžiagų nereikia bijoti – mes, žmonės, esame iš jų sudaryti, ir jos mums yra reikalingos.
Antra, elkitės atsargiai. Apžiūrėkite perkamų produktų pakuotes ir perskaitykite etiketes. Patikrinkite, ar yra saugos nurodymų, ir laikykitės jų – jie tam ir pateikti.
Trečia, stenkitės blaiviai vertinti riziką savo kasdieniame gyvenime. Turbūt daug pavojingesni kasdieniai dalykai gali būti automobilio vairavimas, alkoholio vartojimas, nepakankamas judėjimas ir ypač rūkymas. Tačiau, turėdami papildomų žinių, kaip ir kokių pavojingų cheminių medžiagų derėtų vengti perkant ir naudojant kasdienio vartojimo prekes, galite nedidinti pavojingų cheminių medžiagų kiekio savo organizme ir taip prisidėti prie savo sveikesnės gyvenamosios aplinkos kūrimo. Ir, ketvirta, naudokitės savo teise klausti pardavėjų apie produktus, kuriuos norite pirkti. Rinkitės tik tokius, kurių sudėtis jums yra aiški.
Pagal Europos Sąjungoje galiojančius teisės aktus, gaminio (tokio, kurio sudėties etiketėje neprivalu nurodyti, pvz., baldų, indų, žaislų ir t.t.) tiekėjas privalo pirkėjui užklausus raštu pateikti atsakymą apie tai, ar gaminio sudėtyje yra pavojingų cheminių medžiagų, įtrauktų į didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų sąrašą.
Užklausos formą galite rasti internetiniame tinklalapyje www.pagalvok.lt.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę