Medicininis turizmas Lietuvoje: kas traukia užsieniečius?

Medicininis turizmas, pavyzdžiui, Indijoje, Tailande, virsta milijoniniu verslu. Šias šalis sparčiai vejasi ir mūsų kaimynės Lenkija ir Ukraina. O Lietuva, pasak Pasaulio medicininio turizmo asociacijos vadovų, trypčioja vietoje. Kaip mūsų šalis šiuo požiūriu atrodo pasaulyje, kokia situacija šiandien ir kokios perspektyvos ? Apie tai kalbėjomės su UAB SK Impeks Medicinos diagnostikos centro direktoriumi, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos ir Lietuvos medicinos turizmo asociacijos „Medicinos Lietuva“ prezidentu Laimučiu Paškevičiumi.

 

Kiek medicininių turistų apsilanko Lietuvoje?

 

Lietuvoje tikslios oficialios statistikos dar nėra: šalies teisės aktuose net nėra apibrėžtas medicinos turizmas.

Privačios sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios paslaugas ir užsieniečiams, nurodo, kad apie 3–5 proc. jų pacientų yra medicinos turistai. Vertinant ekspertiniu būdu galima teigti, kad į Lietuvą daugiausiai pacientų sveikatos priežiūros paslaugų atvyksta iš kaimyninių NVS šalių (Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos), palaipsniui didėja srautas ir iš Vakarų Europos (Vokietijos, Anglijos, Olandijos), Skandinavijos (Švedijos, Norvegijos). Preliminariais vertinimais, per metus Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugos suteikiamos keliems tūkstančiams užsienio šalių gyventojų.

 

Kokios mūsų šalies medicinos teikiamos paslaugos labiausiai domina užsieniečius?

 

Populiariausias užsieniečiams medicinos paslaugas galima išskirti pagal regionus, iš kurių jie atvyksta. Europos šalių gyventojai dažniausiai kreipiasi išsamaus profilaktinio sveikatos patikrinimo ar sveikatos būklės ištyrimo, neinvazinės širdies ligų diagnostikos, akių operacijų, ortopedinių operacijų, plastinės chirurgijos, odontologinių paslaugų ar nevaisingumo gydymo.

NVS šalių gyventojai dažniau atvyksta išsamiai sveikatos diagnostikai, plastinei chirurgijai, kardiochirurgijai, ginekologinėms, ortopedinėms operacijoms atlikti, gydyti onkologines ligas, gimdyti. Skandinavai – dėl akių ar ortopedinių operacijų, ištirti sveikatos.

Emigrantai iš Lietuvos renkasi mūsų medikus dėl didesnio pasitikėjimo jais, kalbos, gero paslaugų prieinamumo – eilių nebuvimo ir palankių įkainių. Dažnai tenka išgirsti, kad Anglijoje ar kitoje valstybėje operacijos tenka laukti pusę metų, konsultacijos – tris ar keturis mėnesius, net šeimos gydytojo – porą mėnesių. Lietuvoje visa tai galima atlikti per kelias dienas: išsitirti sveikatą, pasidaryti reikiamus tyrimus, o prireikus net būti operuotam.

 

Ar paslaugų poreikis keičiasi pagal metų laikus?

 

 

Pastebimas nedidelis medicinos turizmo „sezoniškumas“. Pacientų, atvykstančių iš užsienio medicinos paslaugų, padaugėja prieš Kalėdas ar Velykas. Tai dažniausiai išeiviai iš Lietuvos, gyvenantys ir dirbantys Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Švedijoje, Ispanijoje ar net JAV, siekiantys nušauti du zuikius: susitvarkyti sveikatos reikalus ir aplankyti artimuosius, gimines.

Medicinos turizmas, skirtingai nuo daugumos kitų turizmo rūšių, neturi didelių pikų vasarą ir sumažėjimų žiemą. Tendencijos kiek kitos: vasarą žmonės linkę ilsėtis, o rudenį, žiemą ar pavasarį – tvarkyti sveikatos reikalus. Todėl medicinos turizmas palankiai veikia bendrąsias Lietuvos atvykstamo turizmo kreives ir teigiamai veikia įmonių, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su medicinos turizmu, finansinius srautus „ne turizmo“ laikotarpiu.

 

Ar matomos pokyčių tendencijos?

 

Kaip jau minėjau, pastebima, kad medicinos įstaigos suteikia vis daugiau paslaugų užsienio piliečiams. Kompanijos „Ernst&Young“ pagal LR Ūkio ministerijos užsakymą atliktas Lietuvos medicinos turizmo galimybių tyrimas nustatė, kad 2022 m. Lietuva turėtų gauti apie 240 mln. litų pajamų iš medicinos turizmo. Prognozuojama, kad medicinos paslaugų turizmą skatins ir šiemet įsigaliosianti ES direktyva „Dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo“, pagal kurią ES piliečiams suteikiamos teisės rinktis bet kurios kitos ES šalies privačią ar valstybinę sveikatos priežiūros įstaigą ir gauti apmokėjimą už paslaugas iš gimtosios valstybės valstybinių ar privačių sveikatos draudimo fondų.

 

Ar tiriamas gydytis atvykusių kitų šalių piliečių požiūris į Lietuvoje teikiamas medicinos paslaugas?

 

Lietuvoje yra atliekamos užsienio pacientų apklausos, taip pat pacientų prašoma palikti atsiliepimus apie jų patyrimą medicinos įstaigose. Užsieniečiai, nesvarbu, iš kokios šalies, labai aukštai įvertina Lietuvos mediciną: nusiskundimų praktiškai negauname, o gražių atsiliepimų ir pagyrimo žodžių gauname iš visų.

Užsieniečiai pacientai ypač palankiai vertina Lietuvos medicinos paslaugų kokybę, gražiai atsiliepia apie kvalifikuotus ir kompetentingus gydytojus, dėmesingumą pacientams ir aukštą aptarnavimo kultūrą. Kartu pastebi, kad tokio aukšto lygio medicinos pagalbos, kurios suteikiamos Lietuvoje, užsienyje vargiai galima gauti. Medicinos turizmo srityje veikiančios privačios medicinos įstaigos, vertindamos pacientų patirtį, pastebi, kad užsieniečiai jų teikiamas medicinos paslaugas ir aptarnavimo kultūrą įvertina paprastai 90 balų iš 100 galimų. Tai rodo, kad turime daug galimybių tapti patrauklia ir žinoma medicinos turizmo šalimi tiek Rytų, tiek Šiaurės Vakarų regionuose.

 

Kaip siekiama pritraukti daugiau medicinos turistų?

 

Šalies medicinos įstaigos kartu dalyvauja specializuotose medicinos turizmo parodose, verslo misijose, kituose renginiuose užsienyje. Juose Lietuvos gydymo įstaigos pristato mūsų medicinos turizmo kryptis, paslaugas ir jų išskirtinumą, vykdo naujų partnerių paiešką pacientams pritraukti.

2012 m. Lietuvoje buvo surengta tarptautinė medicinos turizmo konferencija, kurioje dalyvavo ir Pasaulio medicinos turizmo asociacijos prezidentė Renée Marie Stephano.

Svarbu paminėti ne taip seniai įsteigtą Lietuvos medicinos turizmo asociaciją „Medicinos Lietuva“. Asociacija apima plačią medicinos turizmo paslaugų grandinę, tai yra įstaigas ir įmones, su kurių paslaugomis susiduria medicinos turistas: nuo oro uosto ar geležinkelio stoties, į kurią atvyksta, taksi firmos, viešbučio, medicinos įstaigos, suteikiančios diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos paslaugas, toliau – SPA centro ar sanatorijos – iki oro uosto, iš kurio išvyksta namo. Akivaizdu, kad pavienės gydymo įstaigos milžiniškose užsienio šalių rinkose nėra pajėgios savo lėšomis įveikti reklaminio triukšmo barjero ir tapti pastebimos. Būtina sujungti privačias ir valstybės lėšas kryptingai Lietuvos, jos medicinos ir gydymo įstaigų paslaugų reklamai.

 

Kokių paslaugų lygį vadinate pakankamu, o kokių – ne?

 

Lietuvoje yra pakankamai gerai išvystyta sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūra, gydymo įstaigos aprūpintos modernia medicinos įranga, diegiami nauji gydymo metodai, gydytojai ir slaugytojai nuolat tobulina kvalifikaciją Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Daugiau kaip 30 Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų yra sertifikuotos pagal ISO standartą. Lietuvos sveikatos priežiūros paslaugų pasiūlą suformuos ir tarptautinės medicinos turizmo rinkos paklausa. O šiuo metu atliekame rinkos tyrimus, identifikuojame potencialias rinkas, paklausias paslaugas.

 

Kaip manote, kodėl mūsų sveikatos apsaugos sistemą medicinos turistai vertina visai kitaip negu tautiečiai?

 

Lietuva užsienio pacientams yra patraukli tiek europietišku medicinos lygiu, tiek aukšta aptarnavimo kultūra. Lietuvos medicinos stiprybė – tai sukauptas medikų „žmogiškasis kapitalas“ – didelis aukštos kvalifikacijos, nuolat tobulėjančių, mokančių užsienio kalbas medikų skaičius. Technologinė bazė taip pat gan stipri. Tam ypač padėjo ES struktūrinių fondų parama, skirta medicinos įstaigų renovacijoms ir medicinos technologijų įsigijimui.

ES šalyse pacientams dažnai tenka keletą mėnesių laukti konsultacijų, procedūrų ar operacijų, o Lietuvoje gydymas yra lengvai prieinamas. Tad Lietuva yra puiki medicinos turizmo kryptis pa­cientams, kurie gimtojoje šalyje medicinos paslaugų laukia ilgai, ieško galimybės gauti aukštos kokybės paslaugas už mažesnę kainą.

Lietuvos trūkumas kitų ES šalių kontekste galėtų būti tik nepakankamas žinomumas – medicinos lygis atitinka europietiškąjį.

 

Nemanote, kad daugiau paslaugų teikiant užsieniečiams jų kokybė tautiečiams prastės?

 

Sveikatos priežiūros įstaigos, konkuruodamos medicinos turizmo rinkoje, įsigyja moderniausias medicinos technologijas, diegia tarptautiniu lygiu pripažintus kokybės standartus, gerina pacientų aptarnavimo kultūrą. Ir visa tai skiriama Lietuvos ir kitų valstybių pacientams. Hipokratas, gyvenęs daugiau kaip prieš 2000 metų, neskirstė pacientų pagal valstybes, mes taip pat turime tarnauti visiems pacientams. Nyksta sienos tarp valstybių, nyksta sienos medicinoje, pacientai iš to tik laimi – gali pasirinkti geriausią vertę suteikiantį sveikatos priežiūros paslaugų teikėją savo ar užsienio šalyje. O pasirinkimas skatina konkurenciją, kuri siūlo didžiausią vertę, apibūdinamą paslaugų kainos ir kokybės santykiu

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai