){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Vargau su blogu burnos kvapu ilgą laiką, kol pati sugalvojau išsitirti dėl Pylori bakterijos. Ir ką – atsakymas buvo teigiamas!!!“ – rašo Lola pasivadinusi internetinio forumo dalyvė, kuri susidūrė su ne vienam opia burnos kvapo problema. Viename iš praėjusių numerių, kaip išsivaduoti nuo šios problemos, klausėme odontologės, tačiau tai gali būti ne tik netinkamos dantų būklės priežastis. Taigi šį kartą apie tai, kas dar gali sukelti blogą burnos kvapą, klausiame vidaus ligų gydytojos endoskopuotojos Ritos Kauliuvienės.
Taigi nuo ko gali būti blogas burnos kvapas, jei tai ne dantų ligos?
Na, priežasčių gali būti ne viena. Tai ir skrandžio ligos, pvz., opaligė, sunkus uždegimas, funkcinė dispepsija, specifinis kvapas būna sergant cukriniu diabetu.
O ar gali blogas kvapas būti dėl minėtos Helicobacter pylori bakterijos, kuri rūpi ne vienam forumo dalyviui?
Pati bakterija jokio kvapo nesukelia. Beveik pusė planetos gyventojų yra užsikrėtę šia bakterija, bet tik apie 10 proc. asmenų (paprastai nusilpusio imuniteto) ji sukelia lėtinį skrandžio uždegimą. Tiesa, daugiau nei 90 proc. dvylikapirštės opaligės atvejų taip pat yra randamos šios bakterijos. Jeigu susieti su burnos kvapu, tai šiek tiek nemalonus kvapas gali atsirasti išsivysčius lėtiniam skrandžio uždegimui arba opaligei. Tokiu atveju kartu pasireikš ir tokie požymiai, kaip apsinešęs, balzganas liežuvis, sulėtėjęs virškinimas. Bet šiaip pati bakterija nėra blogo kvapo priežastis.
Kaip ja užsikrečiama ir ar galima apsisaugoti?
Helicobacter pylori bakterija dažniausiai užsikrečiama vaikystėje, ir ji tiesiog gyvena skrandyje kaip niekuo nekenkiantis organizmas. Bakterija patenka pro burną – tai ir nešvarios rankos, ir maistas, taip pat gali patekti per seiles geriant iš tos pačios stiklinės ar butelio, valgant tuo pačiu šaukštu ir pan. Apsisaugoti padeda asmens higiena, rankų plovimas.
O kaip ją gydo?
Paprastai pirmiausia atliekamas endoskopinis skrandžio tyrimas. Jo metu paimamas skrandžio gleivinės gabalėlis ir tiriama, ar yra bakterija. Dar yra ir specifinių antikūnų kraujyje nustatymo testai, kurie parodo, kad žmogus turi kontaktą su šia bakterija. Tačiau dažniau atliekamas endoskopinis tyrimas.
Nustačius bakteriją, nebūtina tuoj pat pulti jos naikinti, nebent yra dvylikapirštės žarnos opaligė, pasikartojančios skrandžio opos, ypač jei yra kraujavimų, jei pasikartoja lėtiniai skrandžio uždegimai. Bet jeigu žmogus niekuo nesiskundžia ir ji randama atsitiktinai, naikinti nebūtina, kadangi naikinimas yra gana sudėtingas procesas – geriami dviejų rūšių antibiotikai, skrandžio rūgštingumą mažinantys protonų siurblio inhibitoriai. Nuo antibiotikų būna ir šalutinių poveikių, gali ir pykinti, ir atsirasti viduriavimas, nes tokią vaistų skyrimo schemą išlaikyti nėra taip lengva. Todėl labai reikia apsvarstyti visus už ir prieš.
Po kiek laiko gali būti ir pakartotinė infekcija, tada jau išnaikinti ją sunkiau, būtinos didesnės antibiotikų dozės, kadangi ši bakterija pasidaro atspari antibiotikams.
Grįžkime prie forumo dalyvių klausimų. Štai vienas jų rašo, kad nuo blogo kvapo padeda jogurtas, esą jis absorbuoja nemaloniai kvepiančius sieros junginius.
Blogo burnos kvapo nereikia sieti tik su skrandžio ligomis – juk pačioje burnoje yra begalė bakterijų, jos dauginasi, skaido baltymus, maisto likučius, ypač jeigu bloga burnos higiena. Baltymų skilimo produktai ir yra tie sieros junginiai, kurie duoda blogą kvapą. Dėl jogurto, tai sakyčiau, kad tai greičiau trumpalaikis poveikis – praskalauja, kvepia, bet pagrindas – burnos higiena, liežuvio valikliai ir kt.
Reikia gert vandenį valgant, nes skrandžiui netinka sausas maistas ir per daug karštas, – rašo kitas. Prašyčiau pakomentuoti.
Dėl gėrimo valgant tai greičiau atvirkščiai. Skysčių geriau gerti valandą prieš valgį. Jei, pvz., mineralinio vandens išgeriama kokią valandą prieš valgį, tada stabdoma skrandžio rūgšties sekrecija, mažėja apetitas, jei išgeriama dešimt penkiolika minučių prieš valgį, skatinamas skrandžio sulčių išsiskyrimas ir šiek tiek pagerėja apetitas. Bet paties valgio metu gerti skysčių negerai, nes prasiskiedžia skrandžio sultys ir turinys, taip blogiau virškina.
Dėl karšto maisto, tai sutikčiau. Labai karštas maistas dirgina stemplės gleivinę, gali sukelti stemplės ligas, net vėžį.
O ar gali būti blogo kvapo priežastis tonzilitas?
Jei yra pūlingas tonzilių uždegimas, dauginasi mikroorganizmai, ir tai gali sukelti blogą burnos kvapą. Tokiu atveju reikia gydyti ligą, bet ne patiems ar pasitarus su kitais forumo dalyviais, o kreiptis į gydytoją, jis jau spręs, ar užtenka vietiškai, ar reikia antibiotikų, pvz., kai liga labai įsibėgėjusi ir išsivysto pūlinis uždegimas.
Blogas burnos kvapas – virškinimo sutrikimo problema. Man padeda šviežios morkų sultys, jos reguliuoja virškinimo sistemą. Ką manote apie tokį teiginį?
Esant nedideliam virškinimo sutrikimui – gastritui, nesunkiam skrandžio uždegimui, blogo kvapo paprastai nebūna. Na, gal gali būti atsirūgus. Bet kai ligos sunkios, pvz., skrandžio vėžys, ypač vėlesnių stadijų, esant skrandžio prievarčio stenozei, kai yra susiaurėjimas ir iš skrandžio maistas sunkiai patenka į žarnyną, vyksta skrandyje likusio maisto puvimo, rūgimo procesai, žmogus gali atsirūgti nemaloniu kvapu. Kvapas nemalonus gali būti ir kai dėl stemplės diafragmos išvaržos dažnai atsirūgstama, kartu būna rūgštus skonis burnoj. Tačiau visais atvejais reikia kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį, o ne pakramtyti gumos, kad tuo kartu praeitų.
Buvau skaitęs, kad blogas kvapas burnoje susidaro dėl skrandyje esančių tam tikrų rūgščių. Jaučiu nugaros raumenų maudimą, sąnarių maudimą, viso kūno niežulį. Ar visa tai gali būti dėl rūgščių pertekliaus skrandyje? Kokie vaistai veiksmingiausi rūgščių pusiausvyrai normalizuoti ir ar jie panaikintų blogą burnos kvapą? Kaip atsakytumėte į šiuos klausimus?
Tokie simptomai nelabai siejasi su rūgštingumo padidėjimu. Padidėjus rūgštingumui dažniau vargina rėmuo, refliuksas, graužia stemplę, kyla rūgštys. Jei skauda raumenis ir maudžia sąnarius, reikia ieškoti kitos priežasties.
Nuo padidėjusio rūgštingumo paprastai skiriama H2 receptorių blokatorių, protonų siurblio inhibitorių, skrandžio rūgštį neutralizuojančių, gleivinę apsaugančių preparatų, bet juos turi parinkti gydytojas.
Deja, refliuksas linkęs atsinaujinti. Pavasarį ir rudenį visos skrandžio ligos yra linkusios atsinaujinti. Kai žmogus tai žino, gali profilaktiškai pagerti truputį rūgštis neutralizuojančių vaistų.
Prieš kelis mėnesius tyriausi skrandį, nes jaučiau maudimą. Nustatė funkcinę dispepsiją, gėriau vaistų, ir lyg viskas susitvarkė. Dabar skrandžio skausmo nejaučiu, bet jaučiu nugaros raumenų maudimą ir skonį burnoj. Ar kreiptis į daktarą? – klausia patarimo viena forumo dalyvių.
Jei ištyrus skrandį žaizdų, opų ar kokių uždegimų ligų nerandama, diagnozuojama funkcinė dispepsija. Tačiau tik gydytojas gali patvirtinti, ar nėra ko rimtesnio. Kartais padeda rūgštingumą mažinantys vaistai, kartais peristaltiką reguliuojantys – priklauso nuo to, ar reikia pastimuliuoti, ar, atvirkščiai, paslopinti. Tačiau pirmiausia reikia pasitarti su gydytoju.
Ar apskritai iš kvapo galima „diagnozuoti“ ligą?
Pavyzdžiui, jei kvapas rūgštus, tai gali būti diafragminė stemplės išvarža, kai atsirūgstama, ypač pasilanksčius, dėvint juosmenį veržiančius drabužius.
Acetono kvapas būna sergant cukriniu diabetu, smarkiai padidėjus gliukozės kiekiui kraujyje, taip pat toks kvapas gali būti badaujant, laikantis griežtų dietų, kai trūksta skysčių.
Kartus skonis ir nemalonus kvapas kartais būna, kai pašalinta tulžies pūslė. Tada tulžies rūgštys patenka į skrandį ir kartu atsirūgstama tulžingu turiniu, kyla kartumas. Sergant inkstų ligų ligomis, sunkaus inkstų nepakankamumo atvejais gali būti amoniako kvapas.
Taigi, ligai diagnozuoti to dar negana, tačiau iš kvapo galima spręsti, koks organas galėjo sustreikuoti.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę