Valanda sporto klube: kaip mankštintis dėl sveikatos

Mankštos pratimai ir fizinis aktyvumas gerina savijautą ir nuotaiką, padeda išvengti ligų – aišku kaip du kart du. Vis dėlto kaip kūno kultūrai skiriamą laiką panaudoti efektyviausiai, ką, siekiant sveikatos, daryti ir ko – nedaryti?

„Bet koks fizinis aktyvumas gerai, – asmeninei kūno kultūrai neabejingus žmones sveikina sporto medicinos specialistas Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas. – O kad sporto klube neleistumėte laiko vėjais, atsisakykite pratimų parazitų ir mankštinkitės suprasdami, ko ir kaip siekiate.“

 

Yra ir tokia nuomonė: du ar trys pasivaikščiojimai lauke su šuneliu – tai pakankamas fizinis krūvis. Ar tikrai tiek pakanka ir augintiniui, ir jo šeimininkui, siekiančiam gerai jaustis, sportiškai atrodyti, turėti stiprią, ilgaamžę širdį?

 

Treniruotė – tai kūno prisitaikymas prie didėjančių poreikių. Jeigu šiandien negaluoju, o išėjęs pasivaikščioti su šuneliu pūškuoju, kitaip sakant, jeigu net pasivaikščiojimas man yra darbas, jis mane treniruoja. O jeigu mano sveikata gera, pasivaikščiojimas nėra treniruotė. Vienam žmogui treniruojamas krūvis – kilometras, kitam – penki. Krūvis turi priversti kūną prisitaikyti prie jam nepalankių sąlygų. Kai tokios adaptacijos nėra, žmogus, staiga užbėgęs į trečią namo aukštą, gali patirti infarktą, nes niekad taip nebėgo. Krūvis turi pamažu skatini prisitaikymo mechanizmus. Pavyzdžiui, galima gauti pakankamą krūvį mankštinantis vos du kartus per savaitę po dešimt minučių – tai labai didelio intensyvumo metodika. Dešimt minučių reikia atlikti vieną ir tą patį pratimą, tarkime, atsispaudimus: 30 sekundžių darome atsispaudimus, 30 sekundžių – poilsis. Taip dirbama, kaip minėjau, iš viso dešimt minučių. Šis metodas – fiziologiškai tai pagrįsta – stipriai skatina kūną prisitaikyti, degina kūno riebalus. Bet toli gražu ne visiems toks krūvis prieinamas (žmonėms, nepasirengusiems fiziškai, gydytojas D. Barkauskas šios metodikos imtis nerekomenduoja – aut. past.). Tačiau pamažu galima kūną paruošti, ir tai galima padaryti, ypač šaltuoju metų laiku, sporto klube. Rinkdamiesi treniruočių metodiką, būkite raštingi, venkite kai kurių absurdiškų būdų. Pavyzdžiui, visą dieną sėdėję darbe, ir sporto klube pratimus atliksite sėdėdami arba gulėdami. Tokie pratimai neveiksmingi, nes vien tik pamakalavimas rankomis ir kojomis neteikia treniruojamo poveikio visam kūnui: jis lieka sąstingio būklės.

 

Kaip treniruočių laiką panaudoti kuo geriau?

 

Patarčiau iš pradžių pasimokyti pas metodikas išmanančius instruktorius. Tarkime, susidomėsite šiaurietišku vaikščiojimu. Puiku. Tai vienas iš būdų ėjimą, paprastą pratimą, padaryti intensyvesnį: eidami atsispiriame rankomis, išeikvojame daugiau energijos. Bet vaikščiotojai, kaip kartais galima pamatyti gatvėje, eina ir tiek, lazdas jie tiesiog velka žeme.

Norint pasiekti rezultatų, pirmiausia reikia žinoti, ko sieki, antra – kokie būdai veiksmingi. Bet koks fizinis aktyvumas gerai, bet jei nenorime leisti laiko vėjais, turėtume atsisakyti pratimų parazitų. Vienas tokių – ilgai minti dviračiu sporto klube; nekalbu apie važiavimą tikru dviračiu keliu, buvimą gamtoje. Manote, kad iš pradžių klube raumenims apšildyti turite padirbėti treniruokliu dviračiu 30–40 minučių?! O iš tiesų pakanka penkių, ir instruktorius jums turėtų būtent taip patarti. Po vadinamojo apšilimo nuosekliai dirbsite skirtingais treniruokliais. Gali būti, kad antsvorio kilogramai jums ilgokai netirps. Kaipgi jie, jeigu dirbate netinkamai, galėtų tirpti? Riebalams „deginti“ reikia ne tolygaus krūvio, o banguojančio, su stipriais pikais.

Tik pagrįstos ir veiksmingos sporto klubų metodikos jų lankytojams duoda gerų rezultatų. Mankštintis būtina, ypač jauniems; jeigu vaiko stuburas kreivas, o augdamas, t. y. vaikinas iki 19–20 metų, mergina – iki 16–17-os, to neištaiso fiziniais pratimais, problema liks visam gyvenimui, suaugęs žmogus jaus skausmus, galbūt reikės stuburo operacijos ir t.t.

 

Šie metai Lietuvoje paskelbti sveikatingumo metais. Kas, Jūsų nuomone, labiausiai žmogų motyvuoja skirti laiko asmeninei kūno kultūrai?

 

Atsakysiu pradėdamas nuo fakto, kad nutukimo prevencijos metodikos ir valstybinės programos, kaip pripažįsta specialistai iš šalių, jas aktyviai diegusių, nėra veiksmingos. Nes suaugusieji nejaučia poreikio būti fiziškai aktyvūs. Štai britai kaip sprendimą siūlo pirmiausia skatinti jaunimo ir vaikų fizinį aktyvumą – kad jie nuo mažens sportuotų ir išsiugdytų poreikį būti fiziškai aktyvūs visą gyvenimą. Kad ir kiek kalbėtume apie rytinę mankštą, daugelis tingi ją daryti. O nuo mažų dienų ją darantysis jaus poreikį, tokio žmogaus įtikinėti ar raginti nereikės. Tarsi ir nenauja mintis?!

 

Kad treniruotės būtų laukiamos

 

Lietuvos sporto universiteto lektorė pilateso trenerė dr. Kristina Zaicenkovienė:

Mankštintis pradėjęs žmogus turėtų pasakyti treneriui, ko jis siekia ir kokių jis turi negalavimų, ar nejaučia nugaros, sprando ir sąnarių skausmų, ar nėra osteochondrozės, ar neišsiplėtusios kojų venos. Geriausiai savo sveikatą žino pats žmogus, o treneris gali labai daug padėti, rekomenduodamas tinkamus pratimus. Jeigu po užsiėmimų pasijaustumėte blogiau nei iki jų, kuriam laikui atsisakykite intensyvesnio krūvio, pasikonsultuokite su sporto gydytoju, kineziterapeutu ar gydytoju reabilitologu. Jie padės ir patars, kaip mankštintis, kai negalavimai atlėgs.

Jei ištiktų laikina nesėkmė, fizinio aktyvumo visiškai neatsisakykite. Ieškokite būdų, metodų, kurie jums tinka. Eikite mažais žingsneliais, bet eikite!

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai