Inkontinencija, taip moksliškai vadinamas šlapimo nelaikymas, yra būklė, kai nevalingai išteka bet koks kiekis šlapimo. „Tai dažna moterų bėda, dažnesnė nei cukrinis diabetas, hipertenzija ar depresija, tačiau moterys gėdijasi apie ją kalbėti garsiai. Daugelis net nežino, kad šią problemą galima ir reikia spręsti“, – sako VšĮ „Inkocentras“ vadovė Jurga Misevičienė.
Moteris vargina dažniau
Pasak specialistės, įprasta manyti, kad šlapimo nelaikymas yra senatvės bėda. Tačiau Europoje atlikti tyrimai atskleidžia, kad šlapimo nelaiko vidutiniškai viena iš keturių moterų: kas šešta gimdžiusi 30-metė, kas ketvirta gimdžiusi 45 metų moteris ir kas antra 50-metė skundžiasi šlapimo nelaikymu ar jo epizodais.
Ši problema vargina ir nemažai paauglių mergaičių – amžius, kai pasireiškia pirmieji šlapimo nelaikymo simptomai, jaunėja.
Skundžiasi maždaug 10 proc.
„Laikoma, kad maždaug 10 proc. žmonių susiduria su šlapimo nelaikymu. Tarkime, jei Lietuvoje yra 3 mln. gyventojų, tai apie 300 tūkst. jų patiria šlapimo nelaikymo bėdų. Nuo paauglystės iki 24 metų dažniau dėl jo kenčia moterys. Vyresniame amžiuje tokių moterų vis daugėja, tam visų pirma įtakos turi nėštumai ir gimdymai. Gilioje senatvėje, nuo 85 metų amžiaus, šlapimo nelaikančių moterų ir vyrų skaičius suvienodėja“, – teigė J. Misevičienė, pastebėdama, kad Lietuvoje tikslios statistikos apie šlapimo nelaikymą nėra. Šiuo klausimu apginta tik viena disertacija.
Sutrikimo požymiai
Pagrindiniai požymiai, rodantys šlapinimosi sutrikimus, yra noras šlapintis daugiau nei 8 kartus per dieną, o naktį – daugiau nei kartą; šlapimo ištekėjimas kosint, čiaudint, keičiant kūno padėtį, sportuojant; skausmas šlapinimosi metu; šlapimo nesulaikymas arba jo susilaikymas.
Normali šlapimo pūslės talpa – apie 400 ml. Esant reikalui, ji gali išsiplėsti iki 700 ml ir daugiau. Jos kaklelyje yra uždarantis raukas, kuris neleidžia ištekėti šlapimui. Šlapimo pūslę, šlaplę kaip hamakas laiko dubens dugno raumenys.
„Šlapinimosi procesą reguliuoja sudėtingi nerviniai ryšiai. Noras šlapintis pajuntamas, kai šlapimo pūslė prisipildo maždaug iki pusės, bet žmogus dar gali kentėti. Pūslėje vis daugėjant šlapimo, didėja spaudimas, tempiami šlapimo pūslės raumenys siunčia signalą į smegenis, kurios analizuoja situaciją. Jeigu ji palanki šlapintis, einame į tualetą, šlapimo pūslė iš smegenų gauna signalą susitraukti, o šlapimo pūslės sfinkteris (šlapimo ištekėjimą reguliuojantis šlaplės raumuo) – atsipalaiduoti. Jei situacija nepalanki, pvz., arti nėra tualeto, pūslei siunčiamas signalas atsipalaiduoti, o sfinkteriui – susitraukti ir laikyti šlapimą tol, kol bus patogu šlapintis“, – aiškino J. Misevičienė.
Penki tipai
Skiriami penki šlapimo nelaikymo tipai: įtampos, skubos, funkcinis (susijęs su tam tikromis ligomis), persipildymo ir mišrus. Jaunas moteris dažniausiai vargina įtampos šlapimo nelaikymas, kai sportuojant, bėgant, juokiantis, čiaudint, keičiant kūno padėtį, kažką keliant, išbėga šlapimo. Skubos šlapimo nelaikymas, arba dirgli šlapimo pūslė, yra tokia būklė, kai, šlapimo pūslei neprisipildžius pilnai, prasideda netvarkingi jos susitraukimai, šlapintis užsinorima čia ir tuoj pat. Ir kuo arčiau tualetas, tuo sunkiau sulaikyti šlapimą. Dažnai jau rakinant buto duris nepavyksta sulaikyti šlapimo.
Statistiškai įtampos šlapimo nelaikymu skundžiasi 49 proc. moterų, skubos – 22 proc., mišriu – 29 proc.
Dažnai prasideda nėštumo metu
Akušerė Violeta Stanulevičienė pastebėjo, kad dažnai moterims šlapimo nelaikymas prasideda nėštumo metu, mat gimdoje esantis vaisius spaudžia šlapimo pūslę.
„Moterims nėštumo metu siūloma naudoti specialius korsetus, kad vaisių truputį pakeltų į viršų ir kad jis nespaustų šlapimo pūslės“, – sakė V. Stanulevičienė akcentuodama, kad pirmas ir antras nėštumo etapai paprastai tokių problemų nekelia, tai dažniausiai nutinka nuo 32 nėštumo savaitės.
V. Stanulevičienė pabrėžė, kad nėštumo metu labai svarbi mankšta, lavinanti dubens dugno raumenis. Pirmiausia jai siūlomi dubens dugno raumenis lavinantys pratimai, geriausiai žinomi Kėgelio pratimų pavadinimu. Jei moteris nori lengviau gimdyti, suvaldyti savo tarpvietę, šlapimo kanalo, išeinamosios angos ir makšties raumenis – vėl siūlomi šie pratimai. Jie tinka ne tik nėščioms moterims. Jaunoms labai svarbu lavinti šiuos raumenis, nes tai leis lengviau patirti orgazmą ir gimdyti, vyresnėms – išvengti šlapimo nelaikymo, gimdos nusileidimo.
80 proc. galima išgydyti
„Manęs dažnai klausia, ar jau reikėtų susirūpinti, jei keli lašeliai šlapimo pasirodė juokiantis. Taip. Viskas ir prasideda nuo tų kelių lašelių. Laikui bėgant ši bėda tik didėja. Iš pradžių „nelaimė“ nutinka kartą per pusmetį, vėliau kartą per mėnesį, galiausiai tampa kasdienė“, – tikino J. Misevičienė, pabrėždama, kad šlapimo nelaikymas nėra normalus dalykas senstant. Galima senti taip, kad šlapimo pūslės kontrolė išliktų gera.
„Net 80 proc. atvejų šlapimo nelaikymą galima sėkmingai gydyti ir valdyti. Deja, prie gydytojų kabinetų sėdintys žmonės apie šlapimo nelaikymą nekalba. Ir tik trečdalis šeimos gydytojų paklausia paciento, ar neturi šios bėdos“, – tęsė J. Misevičienė.
Nukenčia savigarba
Šlapimo nelaikymo negydantiesiems tenka išmokti su šia bėda gyventi. Apklausos rodo, kad eidamos iš namų mažiau nei pusė tokių moterų nesiima jokių priemonių, apie pusė pasiima papildomų įklotų, sauskelnių, penktadalis – papildomą aprangą, rengiasi maskuojamaisiais drabužiais.
„Nelaikanti šlapimo moteris, jeigu nenaudoja tinkamų higienos priemonių, skleidžia nemalonų kvapą. Ji prie jo pripranta ir nejaučia, bet aplinkiniai jaučia. Dažna moteris pradeda riboti savo veiklą, bijodama, kad kai kuriose situacijose nesusitvarkys. Pavyzdžiui, moteris, kurios dirgli pūslė, bet kur eidama numato visas galimas šlapinimosi vietas kelyje. Jeigu jų nežino, linkusi likti namie. Mažėja žmogaus savivertė, vystosi depresija“, – sakė J. Misevičienė.
Profilaktikos priemonės
Šlapimo nelaikymo profilaktikai svarbu vengti vidurių užkietėjimo ir šlapimo pūslės tonuso didinimo, kurį sukelia kava, arbata, energiniai gėrimai, šokoladas, kakava. Taip pat įvairūs gazuoti gėrimai: limonadas, gira, mineralinis vanduo ir aštrus maistas, rūgštūs produktai, citrusiniai vaisiai ir jų sultys.
„Vartoti kuo mažiau skysčių – viena didžiausių klaidų, kurias daro nelaikantieji šlapimo. Taip šlapimas tampa koncentruotas, labiau dirgina šlapimo pūslę, ir simptomai tampa ūmesni. Tačiau patartina negerti skysčių vakare, kavos gėrimą apriboti iki vieno puodelio. Šlapimo nelaikymo epizodus skatina ir antsvoris“, – sakė J. Misevičienė.
Slaugytoja Jolita Šukienė patarė šlapimo pūslę treniruoti didinant laiko tarpus tarp ėjimų į tualetą. Jei šlapinamasi kas dvi valandas, šį laiką ilginti po 15 minučių, kol pasieksite 3 val. laiko intervalą.
Kėgelio pratimai
Vienas iš paprasčiausių būdų išvengti šlapimo nelaikymo arba sumažinti bėdą yra dubens dugno ir tarpvietės raumenis stiprinantys pratimai. Daugumai jų atlikti nereikia nei specialios vietos, nei laiko – galima daryti bet kur ir bet kada: gulint ant grindų, stovint ar sėdint ant kėdės, važiuojant autobusu, parduotuvėje ar žiūrint televizorių. Kėgelio pratimai atliekami stipriai sutraukiant tarpvietės raumenis dešimčiai sekundžių ir juos atpalaiduojant. Pratimą reikia kartoti 10–15 kartų po tris keturis kartus per dieną. Svarbiausia pratimus atlikti reguliariai, rezultatų galima tikėtis jau po kelių savaičių ar mėnesių.
Profesorės Kari Bo pasiūlymai
Pateikiame ir norvegės profesorės Kari Bo siūlomus pratimus dubens dugno ir tarpvietės raumenis stiprinti.
Kojos pečių plotyje, rankas atremkite į sėdmenis, kad jaustumėte, ar jų raumenys yra atpalaiduoti. Įtempkite tarpvietės raumenis, įkvėpdamos juos pakelkite. Pakartokite keletą kartą. Šį pratimą galima daryti ir nepastebimai, be specialios pozos.
Atsigulkite ant pilvo, vieną koją sulenkite per kelį ir atsipalaidavusios įtempkite tarpvietės raumenis.
Atsiklaupkite, galvą padėkite ant rankų. Įtempkite tarpvietės raumenis, įkvėpdamos juos pakelkite.
Atsisėskite ant kėdės. Kojos pečių plotyje, rankos ant kelių. Įtempkite tarpvietės raumenis ir palaikykite įtempusios keletą sekundžių. Lėtai atleiskite raumenis. Pakartokite kelis kartus.
Atsisėskite „turkiškai“, nugara tiesi. Įtempkite tarpvietės raumenis, sutraukdamos juos taip, lyg norėdamos pakelti nuo grindų. Lėtai atleiskite raumenis.
Kojos pečių plotyje, per kelius šiek tiek sulenktos, rankos atremtos į kojas aukščiau kelių. Į priekį palinkusią nugarą laikydamos tiesiai, įtempkite tarpvietės raumenis, palaikykite keletą sekundžių ir atpalaiduokite.
Visus pratimus pakartokite kelis kartus.
Daugiau informacijos galima rasti tinklapyje www.corewellness.lt
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę