Ateiti pas gydytoją ir vėliau nesigydyti – atrodytų, visiškai nelogiška, tačiau tokių atvejų pasitaiko, ir neretai. Taip randasi tokių neprognozuojamų atvejų, kai, rodos, vaistai tinkami, o pacientas nesveiksta. Gydytojai tam turi taiklų pasakymą: jei vaistai nepadeda, pasitikslink, ar pacientas juos vartoja. Taigi kuo pagerėtų gydymo rezultatai, jei viskas vyktų sklandžiau? Apie tai kalbame su vidaus ligų gydytoja Rita Kauliuviene.
Kodėl pacientai nenori laikytis gydytojo nurodymų? Ar mano, kad ir taip praeis, ar dėl to, kad nesulaukia poveikio taip greitai, kaip norėtų?
Ligos yra ūminės ir lėtinės, kuriomis sergant vaistus pacientai turi vartoti visą gyvenimą. Čia ir susiduriama su problema, kai, būklei pagerėjus, žmogus mano esąs pasveikęs ir pats savo nuožiūra, nepasitaręs su gydytoju, nutraukia vaistų vartojimą. O, pavyzdžiui, tokios ligos, kaip arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir kai kurios kitos turi būti gydomos visą gyvenimą.
Kita vertus, neretai, norint pasiekti maksimalų rezultatą, reikia keisti gyvenimo būdą – ne tik vartoti vaistus, bet svarbu ir dieta, fizinis krūvis, antsvorio reguliavimas, poilsis ir pan., o tai reikalauja daugiau pastangų.
Dažnai pacientai nenori atsisakyti sotaus riebaus sūraus maisto, atsikratyti antsvorio, žodžiu, patys kiek nors pasistengti, tiesiog prašo kuo stipresnių vaistų. Mano, kad taip pasieks geresnių rezultatų.
O juk gydymas turi būti kompleksinis, kai derinamos įvairios priemonės – tada poveikis bus geriausias. Tą pacientai dažnai praleidžia pro ausis.
Kita vertus, gydant lėtines ligas norimų rezultatų greitai pasiekti sunku, čia reikia nemažos paciento kantrybės. Kas kita, pvz., apendicitas – išoperuojama, ir po keleto dienų žmogus jaučiasi sveikas.
Kiek turi reikšmės nenoras pripažinti, kad sergi? Ir kuo jis pakenkia gydymo procesui?
Būna atvejų, kai žmonės jaučia, kad kažkas negerai, bet bijo kreiptis į medikus, bijo „baisios“ ligos, nori diagnozę atitolinti. O nenoras pripažinti, kad sergi, kartais turi labai skaudžių pasekmių.
Štai, pavyzdžiui, kreipėsi moteris, kurios krūtyje buvo slyvos dydžio mazgas. Ji teigė mazgelį jutusi apie pusę metų, bet bijojo, kad nepaaiškėtų, jog serga vėžiu, o tas mazgelis sparčiai didėjo. Taigi moteris delsė, per tą laiką vėžys plito, atsirado metastazių. Delsimas ir baimė jai labai pakenkė.
Bet nebūtinai tik vėžio atvejai. Turbūt dažniausiai savo ligos nepripažįsta sergantieji arterine hipertenzija. Ypač jaunesni žmonės – jie nesikreipia, net kai kraujospūdis smarkiai padidėjęs nuolat, teigia, kad gerai jaučiasi, nieko nenutiks. O iš tiesų aukštas kraujospūdis labai kenkia – didėja ir miokardo infarkto, insulto, išeminės širdies ligos rizika, hipertrofijos galimybė.
Tačiau kartais labiau nei pačios ligos žmonės bijo šalutinių gydymo poveikių...
Galimi šalutiniai poveikiai būna surašyti vaisto informaciniame lapelyje. Jį paskaitę pacientai dažnai labai išsigąsta, nes mano, kad visi galimi šalutiniai poveikiai jam pasireikš. Net meta gėrę vaistus, nors juos vartodami jautėsi gerai. Tačiau informaciniame lapelyje būna pažymėti visi galimi šalutiniai poveikiai, netgi ypač reti, kurie pasireiškia vienam iš 1000 ar net iš 10 tūkst. pacientų. Visada galima pasitarti su gydančiu gydytoju, jis įvertins, ar jūsų naujai atsiradęs negalavimas susijęs su vartojamu vaistu.
Kaip stengiamasi pagerinti vaistų vartojimą?
Vaistų gamintojai atsižvelgia į pacientų poreikius, kuriami ilgo veikimo medikamentai, kurių užtenka pavartoti vieną kartą per parą. Taip pat sudėtiniai vaistai, kai vienoje tabletėje yra kelios veikliosios medžiagos, tada užtenka vienos tabletės vietoje kelių – taip lengviau nepamiršti išgerti vaistą, patogiau vartoti.
Sunkiai nuryjantiems tabletes yra gaminamos skystos vaistų formos – lašai, sirupai arba žvakutės, kišamos į tiesiąją žarną. Žodžiu, daroma viskas, kad pacientai vaistus vartotų geriau.
Pastebėta, kad pacientai labiau pasitiki šeimos gydytojais nei kitais specialistais?
Šeimos gydytoju pacientai turi pasitikėti. Šis gydytojas stebi, gydo, pažįsta žmogų daug metų, mato ligos pokyčius ir eigą. Pažįstant žmogų, žinant ligos eigą, jau iš balso, iš nuotaikos, išvaizdos ar eisenos galima pastebėti sveikatos pakitimus.
Ar netrukdo susirgus rimčiau kreiptis į gydytoją informacija internete, kur galima viską „išsigydyti“, kad ir pasitarus forumuose?
Žmonės, ypač labiau išsilavinę, mėgsta naršyti po internetą, pasiskaityti apie ligas, prisitaikyti sau ligos požymius ir „diagnozuoti“ ligą. Kartais su tokiais gudruoliais net būna sunku bendrauti, jie pradeda nepasitikėti gydytojais, ieškoti vis kitų specialistų.
Manau, kad pasitikėti internetinių forumų patarimais nėra gerai, kiekvieno liga pasireiškia savitai, ir net jei kokie nors vaistai ar gydymo būdai padėjo vienam forumo dalyviui, jie gali visiškai nebūti veiksmingi kitam. Beeksperimentuojant liga gali pasunkėti. Taigi pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją.
Kiek turi reikšmės nepasitikėjimas gydytoju ir dėl ko jis atsiranda?
Vieni pacientai pasitiki medikais, geranoriški, su tokiais ir dirbti maloniau, ir geresnių rezultatų lengviau pasiekti.
Kiti, – o tai labai apmaudu, kai stengiesi bendrauti ir padėti nuoširdžiai, – tik peržengę slenkstį būna priešiškai nusiteikę, iš karto priekaištauja visiems medikams, gydymo įstaigoms, valdžiai ar dar kam nors.
Suprantama, kad ligos, ypač lėtinės, yra didelis stresas – žmogų išvargina, dažnai sukelia ir neviltį, net depresiją, pavargstama laukiant eilėse, atliekant tyrimus. Manau, kad gydytojų įvaizdžiui neretai neigiamos reikšmės turi ir žiniasklaida. Per TV rodomos gydytojų klaidos, bet juk kartais būna ir vadinamieji žaibiniai atvejai, kai visos pastangos būna bergždžios.
O štai apie milijonus išgydytųjų retai kada girdime. Tai irgi prisideda prie nepasitikėjimo formavimo.
Gal ligoninėje pacientai geriau laikosi nurodymų, juk vaistai paduodami laiku ir pamiršti sunkiau?
Būna atvejų, kai pacientai skundžiasi, kad gydymas nepadėjo, o pasirodo, kad vietoje dviejų vaistų pakuočių, kaip buvo nurodyta, suvartojo vieną ar gėrė vieną tabletę kartą per dieną vietoj trijų. Ligoninėje šiuo atveju paprasčiau: vaistai paduodami, suleidžiami, skiriama speciali ligonio atvejui pritaikyta dieta. Tačiau ir čia, jei taip galima pasakyti, „sukčiavimo“ neišvengiama. Pavyzdžiui, paskiriama bedruskė dieta, o pacientas, žiūrėk, ne tik gardžiuojasi iš namų atneštais lašinukais ar silke, bet ir spintelėje turi druskos. O juk nieko kito neapgauna – tik save.
Yra teigiančiųjų, kad gydytojai gydo atmestinai. Kaip pakomentuotumėte?
Manau, kad kiekvienas gydytojas stengiasi padaryti viską, kad žmogus sveiktų, gerėtų savijauta. Tikrai nė vienas nenori pacientui pakenkti ar specialiai negydyti. Aišku, daug kas priklauso ir nuo gydytojo charakterio, mokėjimo išklausyti.
Kita vertus, labai dideli darbo krūviai, daug dokumentų pildymo. Dažnai dokumentus tenka iki galo baigti tvarkyti po darbo valandų, o to pacientai nepastebi.
Be to, pvz., poliklinikose pacientui skiriamas trumpas laikas, bet juk vien receptą išrašyti laiko užtrunka, o už durų – eilė. O juk yra ir tokių pacientų, kurie atėję pas gydytoją galėtų bendrauti valandų valandas.
Ką patartumėte pacientui? Kuo pagerėtų gydytojo darbas ir rezultatai, jei pacientas bendradarbiautų?
Svarbiausia, kad pacientas pasitikėtų gydytoju, kad būtų tikėjimas ir noras pasveikti. Būtina kovoti ir pačiam, suvokti, kad ESI TU, LIGA IR GYDYTOJAS, ir tu su gydytojo pagalba ligą įveiksi. Taigi „tu sveik, o aš tau padėsiu“, – sako medikai.
Dar prieš trisdešimt metų italai psichologai buvo atlikę didelės apimties tyrimą, kaip vykdomi gydytojų nurodymai. Rezultatai nustebino: pasirodė, kad daugiau kaip pusė pacientų, net ir būdami blogos būklės, nesuvartoja visų gydytojų paskirtų vaistų ir nesilaiko kitų rekomendacijų. Deja, gydytojų nuomone, nebendradarbiaujančių pacientų dar padaugėjo.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
O AR BENT KARTA BUVO GYDYMAS VEIKSMINGAS ? AS TO NEGIRDEJAU...
Daktarai juk negydo ---- jie tik receptus raso. Ir ne bet kokiu vaistu , o tik tokiu formaceptiniu firmu ,kurios jiems pinigeliu ismete !
Tik jau nepykit ,ar as ne tiesa sakau ?