Karščiavimas gali pasireikšti kaip uždegimo, infekcijos, apsinuodijimo, kokios nors kitos ligos ar organizmo būklės simptomas. Pakilusi kūno temperatūra yra apsauginė organizmo reakcija. Jeigu temperatūra pakyla iki +38,5 °C, organizme žūsta dauguma bakterijų ir virusų, jie jau nebegali daugintis. Todėl karščiavimas yra normali gynybinė organizmo reakcija, kurią ne visuomet būtina slopinti. Sukarščiavus nereikia stengtis iš karto slopinti pakilusios kūno temperatūros, o reikia ieškoti karščiavimą sukėlusios priežasties.
Kaip pasireiškia karščiavimas
Tikriausiai visiems teko patirti, ką reiškia karščiuoti. Kylant kūno temperatūrai, paprastai krečia šaltis, pašiurpsta oda, gali skaudėti galvą, sąnarius ir raumenis, jaučiamas nuovargis, sumažėja gebėjimas susikaupti. Karščiuojant dažnai pasireiškia ir apetito sumažėjimas. Organizmas taip susitvarko, kad neeikvotų energijos virškinimui, todėl nereikia karščiuojančio žmogaus primygtinai versti valgyti.
Kai kūno temperatūra ausyje pakyla iki 38–39 °C, vadinama vidutine, kai karštis pakyla iki 39–40,5 °C, – aukšta, o, kūno temperatūrai pakilus daugiau nei 40,5 °C, ji vadinama hiperpiretine ir yra pavojinga žmogaus gyvybei.
Kylant kūno temperatūrai, sutrinka įvairių organų ir sistemų funkcijos. Tai gali pasireikšti susiaurėjusiomis odos ir vidaus organų kraujagyslėmis, be to, organizmas netenka vandens, padidėja deguonies poreikis, sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Karščiuojant didelis krūvis tenka širdies ir kraujagyslių sistemai, todėl pradeda stipriau plakti širdis, gali sutrikti širdies ritmas ir net vystytis širdies nepakankamumas.
Kaip pasimatuoti temperatūrą
Kūno temperatūrą galima išmatuoti įvairiose kūno vietose: pažastyje, burnoje, kaktoje arba išangėje.
Populiariausias matavimo būdas – pažastyje gyvsidabrio termometru nėra labai tikslus.
Temperatūrą matuojant skirtingais termometrais, skiriasi ir matavimo laikas. Pavyzdžiui, jei naudositės gyvsidabrio termometru, kūno temperatūrą pažastyje išmatuosite per 5–7 minutes, o jei pasirinksite skaitmeninį termometrą, pakaks jį palaikyti burnoje vos keletą sekundžių, be to, temperatūros matavimo rezultatas bus labai tikslus.
Jaunos mamos rūpinasi savo karščiuojančiais mažyliais, neretai joms tenka pamatuoti vaiko temperatūrą. Kūdikiams ir mažesniems nei 4 metų vaikams temperatūra dažniau matuojama išangėje. Tačiau ši procedūra yra labai nemaloni ir traumuojanti, todėl, kai tik vaikas paauga tiek, kad jam galima pamatuoti temperatūrą kitoje kūno vietoje, matavimą išangėje reikėtų pamiršti.
Jei stipriai karščiuojama, būtina reguliariai matuoti kūno temperatūrą, nes pagal temperatūros pokyčius kartais galima nustatyti vieną ar kitą ligą.
Temperatūra ir prakaitavimas
Visi žinome, jog karščiuojant svarbu gerti daugiau skysčių, kad būtų kompensuotas padidėjęs jų netekimas kvėpuojant, garinant pro odą ir prakaituojant ir tam, kad būtų paskatintas prakaitavimas. Kai tik karščiuojantis žmogus ima prakaituoti, jo kūno temperatūra krenta.
Prakaitavimą galima paskatinti duodant gerti daugiau šiltų skysčių (arbatos, sultinio) ir ligonį apklojus šiltomis antklodėmis. Tačiau būkite atsargūs, šių priemonių galima imtis tik tada, jei žinote, kad karščiuojančio žmogaus kraujotaka nėra sutrikusi.
Jei aukštos temperatūros nepavyksta sumažinti patiems, naudojant namuose turimas priemones, jei atkaklus karščiavimas tęsiasi daugiau nei 1–2 dienas arba atsiranda papildomų pavojingų simptomų, tokių kaip bėrimai, vėmimas, vangumas ir kt., ilgai nedelsdami skambinkite šeimos gydytojui. Ypač svarbu nedelsti, jei karščiuojantis pacientas yra kūdikis arba mažas vaikas. Geriau išsikvietus gydytoją išgirsti nuraminimą, kad nieko blogo nėra, negu pavėluoti su pagalba, kai gyvybė pakimba ant plauko.
Karščiuodami nesimaudykite
Daugelis karščiuojančiųjų jaučia diskomfortą dėl gausaus prakaitavimo krentant temperatūrai. Tada norisi ne tik pasikeisti baltinius, bet ir palįsti po dušu. Tačiau esant ūminiam ligos periodui, kai karščiuojate, maudytis po dušu arba vonioje nepatariama. Mat, esant aukštai temperatūrai, siaurėja kraujagyslės, padidėja deguonies poreikis, didesnį krūvį tenka pakelti širdies ir kraujagyslių sistemai. Todėl verčiau ramiai sau gulėkite lovoje, gerkite daug šiltų skysčių ir sėkmingai prakaituokite, o suprakaitavę ne skubėkite į vonią, o iš karto persirenkite.
Jeigu karščiuodami vis tiek nutarsite išsimaudyti, rizikuojate, kad gali paūmėti liga ar net atsirasti kitų ligos komplikacijų. Tik praėjus ūminiam karščiavimo periodui, kai temperatūra nukrenta ir kurį laiką tokia ir laikosi, galima trumpai išsimaudyti po dušu ar vonioje su jūros druska arba eteriniais aliejais. Tačiau po vonios malonumų apsisiauskite šiltu chalatu, apsimaukite šiltas vilnones kojines ir stenkitės nesušalti. Geriausia po vonios išgerti karšto gėrimo ir palįsti po šiltais patalais.
Kaip elgtis esant aukštai temperatūrai
Gausiai gerkite. Karščiuojant organizmui reikia kuo daugiau skysčių. Praktiškai gerti reikia nuolat su nedidelėmis pertraukomis ir pakankamai daug, kol pasveiksite. Rinkitės liepžiedžių arba aviečių lapų arbatą su medumi, taip pat galite gerti ir negazuotą kambario temperatūros mineralinį vandenį.
Leiskite sau miegoti. Padėkite savo organizmui kovoti su ligos sukėlėju, todėl daugiau laiko praleiskite miegodami arba tiesiog ilsėdamiesi.
Išmėginkite kompresus. Dažnai karščiuojančiam žmogui pasiūlome šaltą kompresą ant kaktos. Tai įprasta pagalbos priemonė aukštos temperatūros simptomams palengvinti. Tačiau kompresą galima uždėti ne tik ant kaktos, bet ir ant blauzdų. Tai galima padaryti šaltame vandenyje sudrėkinus rankšluostį, išgręžus ir juo apsukus blauzdas nuo kelių (jų neuždengiant) iki čiurnų. Kad nesušlaptų patalynė, šlapią kompresą galima apvynioti kitu rankšluosčiu arba plėvele. Tokį blauzdų kompresą patartina laikyti ne ilgiau kaip 10 minučių. Vėliau šią procedūrą galima vėl pakartoti.
Atsargiai vartokite vaistus nuo karščiavimo. Būkite atsargūs vartodami vaistus karščiavimui mažinti. Stenkitės neviršyti nurodytos vaisto paros dozės, nes tai gali sukelti ne tik kraujotakos sutrikimus, bet ir kitų rimtų komplikacijų. Temperatūrą mažinti reikėtų tik tada, kai ji sukelia diskomfortą, pavyzdžiui, kai stipriai skauda galvą, sąnarius arba raumenis ir kai ta temperatūra viršija 38 °C.
Jei jau sukarščiavote, stenkitės padėti savo organizmui įveikti infekciją. O pasveikę pasirūpinkite savo kūno grūdinimu, suteikite jam galimybę ilgai jums tarnauti.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę