Poreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?
Iki minimumo sumažinti erdvę
Mažiausiu gyvenamuoju plotu greičiausiai būtų galėjęs didžiuotis Diogenas, tačiau mažiausio pasaulyje namo idėja persekioja ir šiuolaikinius architektus, ypač vis didėjant žemės kainoms. Didžiausius pasiekimus šioje srityje, be abejo, reikėtų priskirti japonams, kurie nuolat bando išrasti, kaip patogiai jaustis mažame lopinėlyje. Štai 1972 m. japonų architektas Kisho Kurokawa sukūrė Nakagino bokštą, susidedantį iš gyvenamųjų kapsulių, kuriose buvo galima sėdėti ir gulėti. Atsistoti (net nedideliems japonams), deja, nebuvo galimybės. Vėliau tokios kapsulės buvo tobulinamos, jas bandyta pritaikyti jei ne gyventi nuolat, tai nors viešbučiams. Tačiau vis dėlto buvo prieita prie nuomonės, kad gyvenamajame plote turi būti galimybė išsitiesti visu ūgiu.
Ilgai laukti neteko: 2001 metais britų architektas Richardas Hordenas su kolegomis nusprendė sukurti mažiausią pasaulyje kambarį. Jame buvo mini dvigulė lova, virtuvėlė, baras, televizorius, oro kondicionierius, rūbinės ir drabužinė, iš viso 2,6 metrų ploto. Šis skaičius buvo pasirinktas neatsitiktinai: tai yra ne mažiau erdvės, kad kambario centre stovintis žmogus galėtų laisvai ištiesti rankas iki sienų ir lubų. Viskas susimontuoja taip, kad transformuotoje erdvėje galima padaryti net mini šokių salę. Tačiau... ar daug kas norėtų taip gyventi?
Dideli namai – ne mažiau problemų
Tačiau kuo daugiau erdvės, dar nebūtinai tuo daugiau laimės. Kaip skelbiama „Journal of Industrial Ecology“, minimalaus gyvenamojo ploto standartai kiekvienoje JAV valstijoje skirtingi, pavyzdžiui, Arkanzase – 242 kvadratinių metrų šeimai, Ohajo valstijoje – bent 168. Ir tai greičiausiai yra geriau nei sėdėti susirietus japoniškoje kapsulėje. Vis dėlto didelio ploto problema yra kita: prarasta erdvės kontrolė.
Veiksminga vidaus erdvės organizacija yra individualus klausimas, juo rūpinasi dizaineriai. O tuo, kiek daiktų reikia, kad žmogus būtų laimingas, – jau mokslininkų problema. Štai JAV psichikos sutrikimų centras atliko tyrimą su žmonėmis, viena jų grupė kaupė namuose įvairius reikalingus ir nelabai daiktus, kita grupė nebuvo nuo daiktų priklausoma. Jų buvo paprašyta atrinkti nereikalingus daiktus ir jų atsisakyti. Pasirodė, kad rūšiavimas „kaupėjams“ kėlė nerimą ir net paniką, jie niekaip negalėjo priimti ryžtingų sprendimų, kitaip nei „nepriklausomų nuo daiktų“ grupėje. Šis eksperimentas patvirtina principą, kad ne tiek erdvės, kiek organizavimo trūkumas gali turėti įtakos sveikatai. Taigi svarbų vaidmenį vaidina ne tiek asmeninės erdvės dydis, kiek jos veiksmingumas. Tai yra ji turi būti organizuota taip, kad būtų tinkama gyventi ir nebūtų per daug apkrauta.
Ta pačia tema, t. y. kiek žmogui reikia gyvenamosios erdvės ir nuo priklauso jos poreikis, kalbame su UNESCO Asmenybės ugdymo instituto „Rafaelis“ įkūrėja Marija Mendele-Leliugiene.
Taigi pirmiausia – nuo ko priklauso gyvenamosios erdvės poreikis?
Pirmiausia gyvenamoji erdvė priklauso nuo to, koks yra pats žmogus, kokie jo poreikiai, tikslai, ką jis veikia, kokios jo galimybės. Gyvenamąją erdvę reiktų sieti su asmenine erdve, taigi tai ir psichologinė erdvė, reikalinga saugiam buvimui, ir dvasinė erdvė, kuriai yra labai svarbi tolerancija, pagarba, ir t. t. Bet šiais laikais, kai yra labai didelis skurdas (sakyčiau, net pavojingas), tokią erdvę susikurti labai sunku. Kiekvienas nori turėti geras gyvenimo sąlygas, bet galimybės ne kiekvienam leidžia. Aišku, kad poreikis turėti didesnę, oresnę, tinkamesnę gyvenimo erdvę gali tapti tikslu, motyvuoti veikti ir ją susikurti. Bet, tarkim, vaikai, kurie auga šeimoje, negali turėti įtakos erdvės padidinimui. O jeigu kalbėtume apie socialinius būstus, kur viename dešimties ar dvylikos kvadratinių metrų kambarėlyje gyvena nuo penkių iki dvylikos žmonių... Ir visiškai kas kita, kai šeima gali leisti sau pasirinkti tokį gyvenamąjį plotą, kad ir tėvai jaustųsi oriai, ir vaikai turėtų sąlygas jaustis oriai.
O ar gali būti jos per daug?
Čia priklauso nuo to, ką toje erdvėje žmogus žada daryti.
Na, ne veikti, dirbti, bet tiesiog gyventi?
Mano nuomone, per daug erdvės tiesiog negali būti. Tačiau kartais ir pilis ar patys prabangiausi rūmai gali tapti tikru kalėjimu, jeigu namuose nėra vadinamojo sveiko oro, gerų, šiltų santykių. Žiūrint, ką tu veiki ir kam ta erdvė yra skirta. Jeigu ji yra tiesiog kaip paminklas, tai tuomet ten nenorės grįžti nei pats šeimininkas, nei kitiems bus malonu ateiti į tokius namus.
Kuo blogai vaikui ar suaugusiajam, jei erdvės per mažai?
Pirmiausia viskas priklauso nuo tarpusavio santykių. Pamenu, kažkada mūsų buvusių partnerių švedų šeima lankė socialiai remtinas šeimas Lietuvoje. Matydami, kaip skurdžiai ir ankštai gyvena daugiavaikės socialiai remtinos šeimos (kai kur net trūkdavo vietos atsisėsti), jie pabrėžė, kad jei yra širdžių vienybė, nesvarbu, kiek vietos, jos užtenka visiems. Jie buvo sužavėti to, kas vyksta. Net jei skurdas, trūksta erdvės, bet toje mažoje erdvėje tikrai nėra pažeidžiamas nė vieno šeimos nario orumas. Ir visiškai kitaip, kai santykiai nėra geri, tada nesvarbu, kokio dydžio namas, erdvės vis tiek bus mažai.
Ar gyvenimas daugiaaukštyje tokios pat kokybės, kaip ir savame name, ar psichologiškai yra skirtumas, kokiame būste gyveni?
Be abejo, yra. Kuo arčiau gamtos, tuo žmogus geriau jaučiasi. Ir psichologiškai, ir dvasiškai, ir emociškai, nes gamta padeda atgauti pusiausvyrą, vidinę harmoniją. Daugiaaukštyje, jeigu nors vienas kaimynas triukšmingas, kenčia visi, negali pailsėti, o svarbiausia, kad ką nors pakeisti esi bejėgis. Taigi skirtumas akivaizdus.
O ar turi reikšmės tai, kad gyvena daug žmonių?
Yra nuomonė, kad daugiaaukščiuose daug sunkiau išgyventi. Tiesa, yra ir privalumų, žmogus įgyja tam tikrą imunitetą, jam lengviau gyventi XXI amžiaus džiunglėse. Taigi nėra to blogo, kas neišeitų į gera.
Kaip pakomentuotumėte atvejus, kai tėvai stato namus ne tik sau, bet ir vaikams ar net vaikų vaikams. Juk lyg ir stengiasi pasirūpinti jų gyvenamąja erdve, bet vaikai paprastai stengiasi išeiti, nors ploto prasme erdvės jiems kaip ir užtektų?
Manau, kad tai visų posovietinių šalių liga, kai visiems reikėjo kažkokiu būdu išgyventi. Ir dar diktatoriškas auklėjimo stilius – esą aš žinau, ko reikia mano vaikams. Taip bet kokiu atveju jau atimama galimybė vaikams būti savarankiškiems, o tai jau yra orumo pažeidimas. Kiekvienas vaikas nori susikurti savo gyvenimą, jis suauga ir išeina iš tėvų. Tai yra normalu.
O mano asmeninis požiūris į tą vadinamąją gigantomaniją yra neigiamas. Tai tiesiog nevalyvas, neekologiškas požiūris į viską – juk pasistatai daug daugiau nei tau reikia, paskui susidurti su problema, kaip visa tai išvalyti, o kur dar šildymas, energetiniai resursai, taigi tai tas pats žemės resursų eikvojimas. Tai jau, sakyčiau, nesveika.
O kaip pakomentuotumėte japonų minimalizmą. Ar jis nekelia diskomforto?
Manu, kad tai yra ir gerai, ir ekonomiška, ypač XXI amžiuje, kai beprotiškas gyvenimo tempas, kai žmonės dirba „nuo iki“ ir į namus grįžta tiktai permiegoti.
Aišku, kai kuriuos žmones, pavyzdžiui, kūrėjus, reikėtų vertinti kitaip. Kuriančiam žmogui tokiuose ankštuose būstuose tiesiog neįmanoma. Jeigu nuo manęs priklausytų, tai aš jiems sudaryčiau sąlygas gyventi tinkamoj erdvėj. Štai, kad ir didelių kompanijų vadovų yra dideli kabinetai ne dėl to, kad ten būtų rengiami susirinkimai ar pan., o dėl to, kad mintims būtų erdvės. Lygiai tas pats kaip, pavyzdžiui, dailininkai turi studijas, jie susikuria savo erdvę, taigi kūryba reikalauja didesnės erdvės, viename ar dviejuose kvadratiniuose metruose kurti sudėtinga. Taigi tai visai kita žmonių kategorija.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę