Gyvenimo prasmės ir dvasingumo paieškos versle

Atrodytų, kad verslas nėra sritis, kur apstu vietos gyvenimo prasmės paieškoms ar dvasingumui. Įmonės ir organizacijos, kuriose plėtojamas prasmingas verslas, pasirodo, turi savų bruožų. Esama ir motyvų organizuoti prasmingą veiklą, atrandama būdų, kad ji taptų ir pelninga. O 21 amžiaus verslo paradigma jau ne praėjusio amžiaus, t.y. ne pinigai yra verslo tikslas. Jie – tik veiklos įvertinimo matas. Esama įdomesnių ir svarbesnių verslo bei jo kūrėjų intencijų.

 

Visą puokštę klausimų analizuoja Harmoningos asmenybės instituto įkūrėja ir vadovė, kompanijos „Femina Bona“ savininkė Rasa Balčiūnienė.

 

„Naujo stiliaus“, arba aukštesnės kultūros, įmonėse pinigai yra galimybių erdvė ir priemonė realizuoti savo idėjas. O kas būdinga tokios įmonės ar organizacijos vadybos stiliui?

 

Evoliucija būdinga ir organizacijoms. Šiuo atveju kalbame apie tokias, kurios siekia kurti visuomenei, t.y. teikti tai, kas gerina visuomenės gyvenimo kokybę ir skatina pažangą. Jau atsiranda organizacijų, kuriose suprantama, kad svarbiausi yra darbuotojai ir kad reikia kurti tokią organizacijos kultūrą, kurioje palankiausiai skleistųsi jų gebėjimai. Tokių – aukštesnės kultūros – organizacijų kūrimasis jau yra prasmingas. O kai ji veikia dar ir labai sėkmingai?! Toks pavyzdys užkrečiamas. Būtent tada kitos, šalia esančios organizacijos, kurios dar išnaudoja žmones, pamato: jie veikia kitaip, jie šitiek uždirba; ar mes negalėtume veikti taip pat? Taip skatinama visuomenės dalies arba socialinio konteksto, kuriame organizacija veikia, pažanga ir požiūrio pokyčiai.

 

Kokia dalis šiandienos Lietuvos verslo dalyvių, tikėtina, dirba siekdami gerinti klientų gerovę?

 

Kai prieš septynerius metus pradėjau viešai kalbėti apie kitokį mąstymą darbe, apie humanizmą versle, jausdavausi balta varna. Labai gajus stereotipas, kad verslo tikslas – pinigai. Šiuo metu vis daugiau žmonių supranta, kad pinigai yra teisingo verslo rezultatas ir, bendrąja prasme, verslo išgyvenimo sąlyga. Naujo tipo įmonių plėtros geometrine progresija šiuo metu nėra, tačiau daugėja verslo žmonių, ieškančių sprendimų, kaip gerinti savo asmeninę gyvenimo kokybę. Taip pat ir savo organizacijos.

 

Turėtumėte pavyzdžių?

 

Prieš trejetą metų vienas verslininkas iškėlė klausimą, ar įmonės finansiniai geri rezultatai ir laimingi tos įmonės darbuotojai tėra utopija. Tai buvo viena iš įmonių, kurios labai gera finansinė situacija, bet nėra gyvenimo džiaugsmo („pinigų uždirbame, bet visus „užkniso“ rutina“). Nori nenori kolektyvas ima ieškoti, klausti savęs, kokia gi darbo prasmė. Tada sau ir organizacijai jie siūlo idėjas, kurios skatintų prasmingą veiklą, ir taip patiria daugiau pasitenkinimo darbu. O minėtas verslininkas pradėjo kurti ir diegti organizacijos kultūrą, skatinančią bendradarbiavimą ir keitimąsi idėjomis. Žmonės ėmė labiau įsitraukti į veiklą, savarankiškai priimti sprendimus. To pasekmė – kiekvieno didesnė atsakomybė. Šis principas perteiktas ir savo partneriams – imtasi dalytis informacija, kuri iki tol laikyta konfidencialia. Galiausiai ne tik patys ūgtelėjo, jausdami pasitenkinimą organizacijos viduje, ne tik pagerino ryšius su verslo partneriais, bet ir pasiekė dar geresnių finansinių rezultatų.

 

Ką prasmingas verslas teikia visuomenei?

 

Prasmė susijusi su naujos kultūros nešimu ir vartotojų kultūros keitimu; po Antrojo pasaulinio karo esminiu ir bene vieninteliu visuomenės sėkmingumo kriterijumi tapo BVP augimas; šis kriterijus iš pradžių pradėtas taikyti JAV. Taip imtas skatinti perteklinis vartojimas, taip vieni kitiems ėmėme kurti nereikalingus poreikius ir pardavinėti ne tik tai, ko reikia, bet ir ko nereikia, apgaudinėdami, jog jums ko nors tikrai reikia. Pavyzdys: odontologas klientui sako: oi oi, tamstai reikia sutvarkyti visus dantis, daug pakeisti, implantuoti, tai kainuos. Tas pats klientas pas kitą specialistą: jūs kuo nors skundžiatės? Ne? Tuomet ateikite kitą kartą profilaktiškai pasitikrinti.

Vartojimo kultūros vienas elementų – tikri poreikiai netenkinami, o stengiamasi žūtbūt parduoti bet kokį produktą. Visas rinkodaros mokslas pagrįstas nereikalingų poreikių kūrimu. Tik sričių, kuriomis domimės ar dirbame, produktus galime pasirinkti žinodami, ko jie verti, o kitose srityse, deja, esame vartojimo kultūros aukos. Įsivaizduokite: esant šiai situacijai, atsiranda organizacija, kuri sako: stop! Tirsime klientų poreikius ir nešvaistysime jėgų siūlydami, ko jiems nereikia. Geriau eiti mažais žingsniais, bet tenkinant tikrus poreikius. Vartojimo kultūroje tokia nuostata ir veikla anksčiau ar vėliau bus sėkminga. Vis daugiau organizacijų atsigręžia į tikrai reikalingus produktus ir bendradarbiavimą su klientu. Dabar aš jau tikrai tikiu, kad organizacijų ateitis yra ekologija plačiąja prasme: ne tik produktai, aplinka, bet ir darnūs bendradarbiaujančių kolegų santykiai, kultūra, kurioje skleidžiasi talentai, kuriamos galimybės augti ir save realizuoti.

 

Kas šiandien stabdo tokių organizacijų plėtrą?

 

Tokio verslo finansinė sėkmė orientuota į ilgalaikę perspektyvą; jis teiks didelę pridėtinę vertę, bet tai bus ateityje! Stabdo nenoras imtis kokybinių pokyčių, kurių rezultatai tikėtini po kelerių metų.

„Šiandien“ yra praeityje priimtų sprendimų rezultatas, o ateitį kuriame dabar, šiandien.

 

Darbdaviai sako: labai sunku rasti gerą darbuotoją. Ar dėl to aukštesnės kultūros organizacijos vadovams galvas skauda dar labiau? Kokių darbuotojų pasigenda jie? Kaip renkasi darbuotojus – galbūt užduodami klausimų psichologinei brandai, požiūriui į vertybes įvertinti?

 

Pasigendama norinčiųjų dirbti. „Ateinu į darbą pabūti“, – tokia nuostata nemažos dalies darbuotojų, ypač – jaunų. Tokia mąstysena yra viena iš vartojimo kultūros pasekmių, t.y. prarastas pojūtis, jog, kad galėtum vartoti, prieš tai turi duoti. Klausimo apie dvasingumo tema perskaitytas knygas nereiktų tikėtis. Darbdaviui svarbu atpažinti, ar darbuotojas nori tą darbą dirbti, ar jis jam turi pašaukimą ir ar geba. Jei nori ir geba, toje organizacijoje jam greičiausiai yra visos prielaidos psichologiškai vystytis. Ezoterinio turinio knygų pavadinimai ir frazės apie meilę gyvenimui ir žmonėms darbdavio netenkina.

Šv. Benediktinas yra pasakęs: „Gyvenimas yra puikus, kai meldiesi ir dirbi.“ Mūsų dienomis žodį „malda“ tiktų pakeisti daugiau aprėpiančia sąvoka „savivoka“. Jei pasieksi koncentracijos į save ir atsidavimo išorei pusiausvyrą, tavo gyvenimas klostysis puikiai.

„Didelė klaida yra žvelgti į ypatingą gyvenimo patirtį kaip į gyvenimo tikslą. (...) Vertingiausia iš visko, ką darai, yra meilė, su kuria visa tai darai“, – taip į mūsų pokalbį įsiterptų šių žodžių autorius Marcelino Iragui Redin (Jūsų pašnekovė neišsiverčia be knygų!).

Žmonės labai skirtingai supranta žodį meilė. Graikų kalbos žodis phileō reiškia „įsilieju į tave, kad tu taptum didesnis; aš įsilieju į tave tam, kad per prasmingą veiklą tavo gyvenimas būtų geresnis“. Kartais manome, kad mylime, kai su šypsena žvelgiame į kitą žmogų. Ne. Mano meilė kitam žmogui tikra tuomet, kai sukuriu aplinką, geresnes galimybes jam atsikleisti ir augti.

 

Pagal indų tradiciją, yra keturios viena kitą papildančios visos vienodai svarbios žmonių kastos: karių, žemdirbių, prekybininkų ir mokytojų, arba brahmanų. Kuriai grupei priskirtini prasmingo verslo organizatoriai?

 

 

Prasmingo verslo organizavimas – brandžių asmenybių sritis. Toks žmogus iš pirklių luomo pereina į brahmanų. Pradėjus kurti verslą, būtina suprasti esamą istorinį laikotarpį ir tapti geru prekybininku, įžvalgiu strategu. Tada tavyje prabunda natūralus noras: padėti per mano verslą augti kitiems. Tiesa, nemaža dalis verslo organizacijų šiuo metu, ypač Rusijoje, pavadinčiau, elgiasi grobuoniškai.

 

Kokios yra pinigų pamokos? Kada pinigai pavojingi ir kada gali ugdyti?

 

Didžiausios – skolintų pinigų pamokos. Platesne prasme, kiek žmogus sugeba užsidirbti, tiek jis turi psichinės jėgos. Kai pinigai ateina lengvai – per paveldėjimą, loteriją, dovanojimą, išorines investicijas, gali pristigti vidinio gebėjimo juos valdyti. Šiuo metu verslas kuriamas kreditų pagrindu, bankams griežtai diktuojant savo sąlygas, kai kuriais atvejais verslininkai priima sprendimus, palankius ne jiems, o paskolos teikėjui. Kai pinigų nesi pats užsidirbęs, rizika suklysti juos naudojant yra didesnė. Tarsi jaunas, neturintis įgūdžių vairuotojas sėstų už galingo automobilio vairo ir lėktų 250 kilometrų per valandą greičiu. Valdomų pinigų kiekis, kaip ir važiavimo greitis, turi augti atitinkamai pagal tavo įgūdžius. Jei įgūdžių įgyjama lėčiau, galimos nesėkmės. Turint daugiau pinigų, lemia ir požiūris. Jei manysiu, kad pinigai man yra savirealizacijos priemonė, rizikos mažiau. Jausdamasis išskirtinis ir gabiausias, riziką didinu; mano išlaidos gali tapti neadekvačios ateities pajamoms.

Įsitvirtinus ir užsibuvus prekybininko lygyje, imama nebejausti gyvenimo džiaugsmo; tai požymis, kad nustojome vystytis. O jei gimsta prasmingų idėjų, vėl atsiranda naujų iššūkių, kurie mus augina ir motyvuoja.

 

Prasmingo verslo organizacijos siekia kurti visuomenei, t.y. teikti tai, kas gerina visuomenės gyvenimo kokybę ir skatina pažangą.

 

Vienas iš prasmingo verslo organizavimo motyvų (būdingesnis jauniems žmonėms): jei sukursiu tokią organizacijos kultūrą, kurioje darbuotojai galės save realizuoti, niekas iš konkurentų negalės manęs pavyti.

 

Pajusti vienovę su aplinka organizacijos lygiu reiškia suvokti ir atitinkamai veikti tenkinant ne tariamus poreikius, o tikrus, vedančius į aukštesnę gyvenimo kokybę.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai