Pasaulis milžiniškais šuoliais bėga į priekį, atrandame technikos naujovių, apie kurias mūsų tėvai ir seneliai nė nesapnavo, tačiau sveikatos dėl to nedaugėja. Tas pats kalbant ir apie mūsų buitį. Skubėdami ir džiaugdamiesi galimybe greitai ją susitvarkyti, renkamės priemones, kurios dažnai ne valo, o užteršia mūsų namus. Gal todėl kai kurie ima atsigręžti į praeitį ir iš mamų ar močiučių atminties traukia tokias valymo priemones, kaip citrina, soda ir paprastas vanduo. Ar iš tiesų chemija tokia pavojinga? Kodėl? Kokios medžiagos sukelia alergijas ar kitas ligas, ko ieškoti cheminių priemonių etiketėse?
Skaitome etiketes
„Tiesa ta, kad, rinkdamiesi ekologines valymo priemones, žmonės taip pat naudoja chemines medžiagas, bet jos nėra tokios agresyvios ir neturi ilgalaikio neigiamo poveikio sveikatai ir aplinkai, – sako nevyriausybinės organizacijos Baltijos aplinkos forumas cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė. – Tačiau net ir citrinų sultys gali sudirginti jautresnę odą ar sodos milteliai kvėpavimo takus.“
Tiesa, specialistė pripažįsta, kad paprastai „chemija“ vadiname chemines medžiagas, kurios gali sukelti ūminių reakcijų (odos paraudimą, kvėpavimo takų dirginimą, apsinuodijimą) arba gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį – yra patvarios (išlieka nesuskilusios ilgą laiką), linkusios kauptis gyvuosiuose organizmuose (taip pat ir žmogaus riebaliniame audinyje, kraujyje), yra toksiškos (siejamos su onkologinėmis ligomis, nervų sistemos pažeidimais, imuninės sistemos pakitimais ir kt.).
Tokio cheminių medžiagų poveikio galima išvengti renkantis mažiau agresyvias valymo priemones, t.y. tas, kurios etiketėse nepažymėtos pavojingumo ženklais (žr. kitame psl.). Vis dėlto ne viską galima rasti etiketėse. „Ilgalaikį neigiamą poveikį turinčios cheminės medžiagos taip pat gali būti dirginančios ar ėsdinančios, tačiau kai kurios iš jų (pvz., ftalatai) ūminio poveikio neturi, todėl jų turinčios valymo priemonės nebus pažymėtos jokiu papildomu ženkleliu, – perspėja L. Stančė. – Tokių pavojingų cheminių medžiagų galima išvengti tik renkantis valiklius, kurie pagaminti iš natūralių, biologiškai skaidžių medžiagų ir kuriuose nėra sintetinių kvapiklių ir dažiklių.“
Patys pavojingiausi
Dažnai girdime, kad žmogui itin žalingi chloro junginiai. „Tai tiesa, – sako cheminių medžiagų ekspertė, – jie žalingi, nes gali dirginti odą, sukelti niežulį, paraudimus, dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, prarijus pažeidžia kepenis ir inkstus, gali sukelti onkologines ligas.“ Tačiau tai ne viskas. Pasak specialistės, pagrindinis chloro junginių pavojus tas, kad, reaguodami su kitomis medžiagomis, jie gali sudaryti nuodingus junginius.
Pavyzdžiui, chloro junginius sumaišius su amoniako turinčiomis priemonėmis, išsiskiria nuodingos chloramino dujos. Maišant įvairius chloro turinčius valiklius, ypač šarminį ir rūgštinį, išsiskiria chloro dujos, kurios yra labai nuodingos, gali tapti net mirties priežastimi.
„Agresyviausios priemonės tos, kurios skleidžia itin aštrų kvapą ir kurias naudoti „paprasčiausia“ – jomis nereikia šveisti, užtenka užpilti, ir nešvarumai išnyksta“, – tvirtina L. Stančė.
Tam, kad apsisaugotume patys, naudojant agresyvias priemones, būtina perskaityti etiketę ir naudotis ten nurodytomis asmeninės apsaugos priemonėmis. Valant būtina vėdinti patalpas – juk iš tiesų švara dvelkiantys namai kvepia ne pušų ar gėlių aromatais, o grynu oru. Sintetinių oro gaiviklių sudedamosios dalys, tokios kaip ftalatai, muskuso junginiai, gali kauptis žmogaus organizme ir pakenkti jo endokrininei, centrinei nervų ir kitoms sistemoms.
„Beje, natūralūs eteriniai aliejai taip pat gali kelti alergiją, tačiau dažniausiai tai lengvai pastebima jau po pirmo naudojimo, – tvirtina ekspertė. – Kūdikiams ir vaikams geriausia rinktis bekvapes priemones, nes jie negali paaiškinti keliamų nemalonių pojūčių, susieti jų su kvapikliu.“
Kaip apsaugoti mažiausius?
„Pirmiausia reikia atsiminti, kad net neagresyvios valymo priemonės nėra skirtos valgyti, todėl net ir nedidelis jų kiekis vaikui gali sukelti apsinuodijimą. Todėl būtina visas valymo ir skalbimo priemones laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje, – primena Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė. – Agresyvios valymo priemonės privalo būti uždengtos dangteliais, kurie turi atitinkamą apsaugą nuo vaikų (vienu metu dangtelį reikia ir sukti, ir spausti). Taip pat svarbu jų neperpilti į kitas talpas, kurias vaikas (o dažnai ir nieko nenutuokiantis sutuoktinis) galėtų supainioti su maisto produktais.“
O jei įtariate, kad mažylis sugebėjo paragauti valymo priemonių, atsargumo dėlei būtina kreiptis į gydytoją. Ant agresyvių valymo priemonių etikečių yra nurodyti ir pirmosios pagalbos veiksmai, todėl verta prieš valant įsidėmėti, kurioje etiketės vietoje jie nurodyti, taip ekstremaliomis sąlygomis (nutikus nelaimei) bus paprasčiau rasti aprašymą.
Skalbimo priemonės taip pat gali būti pavojingos kūdikiams ir mažiems vaikams. „Vaikų, ypač naujagimių, odos plotas, palyginti svoriu, yra gerokai didesnis, oda plonesnė, taip pat jų medžiagų apykaita greitesnė – todėl skalbimo miltelių sudedamosios dalys, likusios po skalbimo ant drabužių (norint visiškai jas pašalinti, audinius reiktų perskalauti ne mažiau kaip 16 kartų), lengviau patenka į jų organizmą per odą, – tvirtina specialistė. – Taip pat vaikų visos pagrindinės organizmo funkcionavimą užtikrinančios sistemos dar tik vystosi, ir įvairios alergiją sukeliančios priemonės gali turėti stipresnį neigiamą poveikį. Todėl jei rūbelius norite tik perplauti dėl gaivaus kvapo, galite į skalbimo mašiną įpilti puodelį sodos ir puodelį acto (apie 150 ml – 3 kg skalbinių). O jei reikia pašalinti dėmes, geriausia naudoti skystus skalbiklius, pagamintus natūralaus ūkinio muilo, sodos, citrinos rūgšties pagrindu, ar kitas aplinkoje lengvai skylančių ir valymo savybių turinčių medžiagų pagrindu pagamintas priemones.
Dar kartą apie gamtą
Nors tiesioginis kiekvieno mūsų naudojamo skalbiklio ar valiklio poveikis gamtai minimalus, o didžiausią žalą daro gamintojai, pirkdami vienos ar kitos rūšies priemonę formuojame paklausą ir savo pasirinkimu „balsuojame“ už atsakingą gamybą. Valymo priemonių gamybos metu sunaudojami dideli kiekiai pavojingų cheminių medžiagų, taip pat skatinamas šių medžiagų sintetinimas.
„Visa tai atsigręžia prieš mus pačius, kadangi esame dalis gamtos, – tvirtina L. Stančė. – Už tai mokame didėjančiomis alergijomis, onkologinėmis ligomis, vaikų hiperaktyvumu ir t.t. Tiesa, labai sunku įrodyti, kad tai tiesioginis būtent skalbiklių poveikis, kadangi tos pačios cheminės medžiagos naudojamos ir gaminant plastikus, ir kosmetikoje, ir statybinėse medžiagose.
Palaipsniui medžiagos, kurios siejamos su neigiamu poveikiu žmogaus sveikatai ar aplinkai, jau yra išimamos iš apyvartos, tačiau kol visiškai uždraudžiama kokią medžiagą naudoti, praeina dešimtmečiai. Mano manymu, jei yra nors menkiausių abejonių dėl galimo neigiamo medžiagos poveikio ir turime alternatyvų pasirinkimą, neverta rizikuoti savo ir savo vaikų sveikata. Tuo labiau kad valomųjų medžiagų alternatyvos gali būti ir pigesnės, ir jau yra išmėgintos mūsų močiučių. Visų bakterijų vis tiek nepanaikinsime, jos vėl pradeda daugintis vos baigus valymo darbus, o, dažnai naudodami antibakterines medžiagas, iš tiesų skatiname atsparesnių bakterijų rūšių augimą.“
Medžiagos, kurių patartina vengti
Alkilfenoletoksilatai
Chloro junginiai
Dažikliai
EDTA
Karbonatai
Kvapieji priedai
NTA
Optiniai balikliai
Stiprios rūgštys
Stiprūs šarmai
Vandenilio peroksidas
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę