Chemija buityje: ko ieškoti etiketėse?

Pasaulis milžiniškais šuoliais bėga į priekį, atrandame technikos naujovių, apie kurias mūsų tėvai ir seneliai nė nesapnavo, tačiau sveikatos dėl to nedaugėja. Tas pats kalbant ir apie mūsų buitį. Skubėdami ir džiaugdamiesi galimybe greitai ją susitvarkyti, renkamės priemones, kurios dažnai ne valo, o užteršia mūsų namus. Gal todėl kai kurie ima atsigręžti į praeitį ir iš mamų ar močiučių atminties traukia tokias valymo priemones, kaip citrina, soda ir paprastas vanduo. Ar iš tiesų chemija tokia pavojinga? Kodėl? Kokios medžiagos sukelia alergijas ar kitas ligas, ko ieškoti cheminių priemonių etiketėse?

 

Skaitome etiketes

 

„Tiesa ta, kad, rinkdamiesi ekologines valymo priemones, žmonės taip pat naudoja chemines medžiagas, bet jos nėra tokios agresyvios ir neturi ilgalaikio neigiamo poveikio sveikatai ir aplinkai, – sako nevyriausybinės organizacijos Baltijos aplinkos forumas cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė. – Tačiau net ir citrinų sultys gali sudirginti jautresnę odą ar sodos milteliai kvėpavimo takus.“

Tiesa, specialistė pripažįsta, kad paprastai „chemija“ vadiname chemines medžiagas, kurios gali sukelti ūminių reakcijų (odos paraudimą, kvėpavimo takų dirginimą, apsinuodijimą) arba gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį – yra patvarios (išlieka nesuskilusios ilgą laiką), linkusios kauptis gyvuosiuose organizmuose (taip pat ir žmogaus riebaliniame audinyje, kraujyje), yra toksiškos (siejamos su onkologinėmis ligomis, nervų sistemos pažeidimais, imuninės sistemos pakitimais ir kt.).

Tokio cheminių medžiagų poveikio galima išvengti renkantis mažiau agresyvias valymo priemones, t.y. tas, kurios etiketėse nepažymėtos pavojingumo ženklais (žr. kitame psl.). Vis dėlto ne viską galima rasti etiketėse. „Ilgalaikį neigiamą poveikį turinčios cheminės medžiagos taip pat gali būti dirginančios ar ėsdinančios, tačiau kai kurios iš jų (pvz., ftalatai) ūminio poveikio neturi, todėl jų turinčios valymo priemonės nebus pažymėtos jokiu papildomu ženkleliu, – perspėja L. Stančė. – Tokių pavojingų cheminių medžiagų galima išvengti tik renkantis valiklius, kurie pagaminti iš natūralių, biologiškai skaidžių medžiagų ir kuriuose nėra sintetinių kvapiklių ir dažiklių.“

 

Patys pavojingiausi

 

Dažnai girdime, kad žmogui itin žalingi chloro junginiai. „Tai tiesa, – sako cheminių medžiagų ekspertė, – jie žalingi, nes gali dirginti odą, sukelti niežulį, paraudimus, dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, prarijus pažeidžia kepenis ir inkstus, gali sukelti onkologines ligas.“ Tačiau tai ne viskas. Pasak specialistės, pagrindinis chloro junginių pavojus tas, kad, reaguodami su kitomis medžiagomis, jie gali sudaryti nuodingus junginius.

Pavyzdžiui, chloro junginius sumaišius su amo­niako turinčiomis priemonėmis, išsiskiria nuodingos chloramino dujos. Maišant įvairius chloro turinčius valiklius, ypač šarminį ir rūgštinį, išsiskiria chloro dujos, kurios yra labai nuodingos, gali tapti net mirties priežastimi.

„Agresyviausios priemonės tos, kurios skleidžia itin aštrų kvapą ir kurias naudoti „paprasčiausia“ – jomis nereikia šveisti, užtenka užpilti, ir nešvarumai išnyksta“, – tvirtina L. Stančė.

Tam, kad apsisaugotume patys, naudojant agresyvias priemones, būtina perskaityti etiketę ir naudotis ten nurodytomis asmeninės apsaugos priemonėmis. Valant būtina vėdinti patalpas – juk iš tiesų švara dvelkiantys namai kvepia ne pušų ar gėlių aromatais, o grynu oru. Sintetinių oro gaiviklių sudedamosios dalys, tokios kaip ftalatai, muskuso junginiai, gali kauptis žmogaus organizme ir pakenkti jo endokrininei, centrinei nervų ir kitoms sistemoms.

„Beje, natūralūs eteriniai aliejai taip pat gali kelti alergiją, tačiau dažniausiai tai lengvai pastebima jau po pirmo naudojimo, – tvirtina ekspertė. – Kūdikiams ir vaikams geriausia rinktis bekvapes priemones, nes jie negali paaiškinti keliamų nemalonių pojūčių, susieti jų su kvapikliu.“

 

Kaip apsaugoti mažiausius?

 

„Pirmiausia reikia atsiminti, kad net neagresyvios valymo priemonės nėra skirtos valgyti, todėl net ir nedidelis jų kiekis vaikui gali sukelti apsinuodijimą. Todėl būtina visas valymo ir skalbimo priemones laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje, – primena Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė. – Agresyvios valymo priemonės privalo būti uždengtos dangteliais, kurie turi atitinkamą apsaugą nuo vaikų (vienu metu dangtelį reikia ir sukti, ir spausti). Taip pat svarbu jų neperpilti į kitas talpas, kurias vaikas (o dažnai ir nieko nenutuokiantis sutuoktinis) galėtų supainioti su maisto produktais.“

O jei įtariate, kad mažylis sugebėjo paragauti valymo priemonių, atsargumo dėlei būtina kreiptis į gydytoją. Ant agresyvių valymo priemonių etikečių yra nurodyti ir pirmosios pagalbos veiksmai, todėl verta prieš valant įsidėmėti, kurioje etiketės vietoje jie nurodyti, taip ekstremaliomis sąlygomis (nutikus nelaimei) bus paprasčiau rasti aprašymą.

Skalbimo priemonės taip pat gali būti pavojingos kūdikiams ir mažiems vaikams. „Vaikų, ypač naujagimių, odos plotas, palyginti svoriu, yra gerokai didesnis, oda plonesnė, taip pat jų medžiagų apykaita greitesnė – todėl skalbimo miltelių sudedamosios dalys, likusios po skalbimo ant drabužių (norint visiškai jas pašalinti, audinius reiktų perskalauti ne mažiau kaip 16 kartų), lengviau patenka į jų organizmą per odą, – tvirtina specialistė. – Taip pat vaikų visos pagrindinės organizmo funkcionavimą užtikrinančios sistemos dar tik vystosi, ir įvairios alergiją sukeliančios priemonės gali turėti stipresnį neigiamą poveikį. Todėl jei rūbelius norite tik perplauti dėl gaivaus kvapo, galite į skalbimo mašiną įpilti puodelį sodos ir puodelį acto (apie 150 ml – 3 kg skalbinių). O jei reikia pašalinti dėmes, geriausia naudoti skystus skalbiklius, pagamintus natūralaus ūkinio muilo, sodos, citrinos rūgšties pagrindu, ar kitas aplinkoje lengvai skylančių ir valymo savybių turinčių medžiagų pagrindu pagamintas priemones.

 

Dar kartą apie gamtą

 

Nors tiesioginis kiekvieno mūsų naudojamo skalbiklio ar valiklio poveikis gamtai minimalus, o didžiausią žalą daro gamintojai, pirkdami vienos ar kitos rūšies priemonę formuojame paklausą ir savo pasirinkimu „balsuojame“ už atsakingą gamybą. Valymo priemonių gamybos metu sunaudojami dideli kiekiai pavojingų cheminių medžiagų, taip pat skatinamas šių medžiagų sintetinimas.

„Visa tai atsigręžia prieš mus pačius, kadangi esame dalis gamtos, – tvirtina L. Stančė. – Už tai mokame didėjančiomis alergijomis, onkologinėmis ligomis, vaikų hiperaktyvumu ir t.t. Tiesa, labai sunku įrodyti, kad tai tiesioginis būtent skalbiklių poveikis, kadangi tos pačios cheminės medžiagos naudojamos ir gaminant plastikus, ir kosmetikoje, ir statybinėse medžiagose.

Palaipsniui medžiagos, kurios siejamos su neigiamu poveikiu žmogaus sveikatai ar aplinkai, jau yra išimamos iš apyvartos, tačiau kol visiškai uždraudžiama kokią medžiagą naudoti, praeina dešimtmečiai. Mano manymu, jei yra nors menkiausių abejonių dėl galimo neigiamo medžiagos poveikio ir turime alternatyvų pasirinkimą, neverta rizikuoti savo ir savo vaikų sveikata. Tuo labiau kad valomųjų medžiagų alternatyvos gali būti ir pigesnės, ir jau yra išmėgintos mūsų močiučių. Visų bakterijų vis tiek nepanaikinsime, jos vėl pradeda daugintis vos baigus valymo darbus, o, dažnai naudodami antibakterines medžiagas, iš tiesų skatiname atsparesnių bakterijų rūšių augimą.“

 

Medžiagos, kurių patartina vengti

 

Alkilfenoletoksilatai

Chloro junginiai

Dažikliai

EDTA

Karbonatai

Kvapieji priedai

NTA

Optiniai balikliai

Stiprios rūgštys

Stiprūs šarmai

Vandenilio peroksidas

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai