Vaistažolės kepenims: ir sveikoms, ir sergančioms

Kepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai.

 

Kepenų priešai ir ore, ir maiste

 

Šiuo metu vis daugiau dėmesio skiriama kepenų ligoms. Ir tai nenuostabu. Juk kepenys atlieka daugiau kaip 500 įvairių funkcijų. Beje, tai ir parodo, koks svarbus organas yra kepenys.

Kepenys – tai stambiausia liauka, kuri dalyvauja virškinant tai, ką suvalgome ar išgeriame. Kepenys gerai veiks, kai gerai funkcionuos skrandis, kasa, žarnynas, inkstai, širdis, plaučiai, blužnis, endokrininės liaukos ir kt. Ir atvirkščiai. Visi šie organai glaudžiai susiję ir priklauso vienas nuo kito: sutrikus vienam, sunegaluoja ir kiti.

Kepenys yra ir svarbiausias medikamentų metabolizme dalyvaujantis organas. Todėl vartojami vaistai (paracetamolis, antibiotikai, citostatikai, kontraceptikai, kt.) gali sukelti įvairių kepenų funkcijos sutrikimų – kepenų nepakankamumą, ūminį ir lėtinį hepatitą, cholestazinį sindromą, o piktnaudžiavimas alkoholiu – toksinį hepatitą. Taigi žalojančios kepenis medžiagos patenka ir su maistu, ir per užterštą orą, piktnaudžiaujant alkoholiu. Kepenų ligas gali sukelti ir įvairios infekcijos.

Taigi labiausiai kepenims kenkia netaisyklingas gyvenimo būdas. Taisykime jį. Kas dar gali pagelbėti? Kokios natūralios priemonės gali padėti nesusirgti kepenų ligomis arba palengvinti simptomus, jeigu liga jau tūno mūsų organizme?

 

Puoselėjantiems natūralumą – fitoterapija

 

Iš tiesų, atgaivinti, apsaugoti kepenis, aktyvinti kepenų ir jų fermentų veiklą galima ir natūraliomis priemonėmis, pvz., vartojant fitoterapinių preparatų. Tai preparatai, kurie gaminami iš augalinių, nuo senų laikų vartojamų, žaliavų, kurių veiksmingumas dabar jau patvirtintas ir klinikiniais tyrimais. Tiesa, nusprendę stiprinti kepenis natūraliomis priemonėmis, dėl jų vartojimo turėtumėte pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Svarbiausios žolelės kepenims

 

Tikrasis margainis  žinomas nuo Hipokrato laikų. Šis augalas stiprina kepenis ir rekomenduojamas žmonėms, kurie riebiai valgo, vartoja daug alkoholio, vaistų, rūkaliams. Taip pat esant lėtiniam kepenų uždegimui, sukeltam virusinių infekcijų.

 

Šiuolaikiniai tyrimai patvirtino margainių vaisių veikliųjų medžiagų gydomąjį poveikį kepenų ląstelėms. Dabar mokslas žino, kad augalo sudėtyje yra apie 200 biologiškai veikliųjų medžiagų, vertingų žmogaus sveikatai: B grupės ir F, K, A, D, E vitaminų, mikro- ir makroelementų (cinko, vario, mangano, boro, jodo, seleno, kalio, kalcio, geležies, magnio). Svarbi šio augalo savybė – kad jis skatina naujų ląstelių augimą ir taip padeda kepenims atsigauti.

 

Į tinkamų kepenims vaistažolių sąrašą reikia nepamiršti įtraukti ir artišokų. Artišokas – daugiametė žolė, labai panaši į usnį. Jo žiedynai vartojami maistui kaip daržovė, o kartu su lapais ir šaknimis – tai vaistinė gydomoji medžiaga. Artišokų lapai renkami tik žydėjimo metu, o šaknys - rudenį.

 

Veikliosios artišoko medžiagos – cinarinas, flavonoidai, taninai ir kitos, labai teigiamai veikiančios kepenis. Šioje daržovėje esantis kartusis junginys cinarinas skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą. Artišokų preparatai labai pasiteisino mažinant pykinimą, vėmimą, sunkumo ir dujų kaupimosi pojūtį. Be to, jie gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Sveika valgyti pačias daržoves, gerti jų sulčių (iki 1/4 stiklinės). Kepenų ir tulžies takų ligoms gydyti galima vartoti artišokų lapų nuovirą (iki 3 puodukų per dieną).

 

Paprastoji kraujažolė plačiai paplitusi mūsų šalyje. Ją sutiksi visur: laukuose, pakelėse, pamiškėse. Kraujažolė renkama vos pradėjus žydėti. Pjaunamos 15 cm stiebų viršūnės. Ji vertinga dėl eterinių aliejų, taninų, vitaminų C, K, kartumynų, flavonoidų (rutinas, luteolino ir t.t.), saponinų, makro- ir mikromineralų ir kt. Kartusis alkaloidas, dirgindamas skonio receptorius, skatina skrandžio sulčių sekreciją. Augale esančios medžiagos suteikia uždegimą slopinančias ir antimikrobines savybes, skatina žaizdų gijimą. Tai apetitą gerinantis, tulžies išsiskyrimą skatinantis augalas.

 

Nors savaime pipirmėtė mūsų šalyje neauga, tačiau tai dažnas sodų ir darželių augalas, nes lengvai prigyja ir nereikalauja ypatingos priežiūros. O kur dar gydomosios savybės! Pipirmėčių lapų sudėtyje yra eterinio aliejaus, organinių rūgščių, taninų, flavonoidų, karotino, betaino, mikroelementų (vario, mangano, stroncio ir t.t.), vitamino C ir kt. Visa tai lemia, kad pipirmėtės preparatai gerina apetitą, virškinimą, skatindami virškinimo liaukų sekreciją, veikia spazmolitiškai, slopina uždegimą, skausmą.

Priešingai nei pipirmėtė, smėlyninis šlamutis paplitęs visoje Lietuvoje, ypač smėlingose dirvose. Kaip vaistinė žaliava vartojami šlamučių žiedai. Šlamučių žiedynai renkami giedrą dieną, kai pradeda skleistis graižai.

 

Vartojamas kaip pagalbinė priemonė gydant tulžies pūslės uždegimą, akmenligę, hepatitus. Liaudies medicinoje – kirmėlėms „varyti“. Graižuose yra flavonoidų, kurie pasižymi tulžies išsiskyrimą skatinančiu poveikiu, kartumynų, rauginių medžiagų, sterinų, vitamino K, nedaug eterinio aliejaus, dažinių medžiagų.

Šlamutis – gražus dekoratyvinis augalas, todėl plačiai naudojamas sausoms puokštėms. Be to, teigiama, kad džiovinti šlamučių graižai atbaido kandis.

 

Dažnas Lietuvos augalas – kartusis kietis, arba pelynas. Kaip vaistinė medžiaga pelyno žolė (galima rinkti ir lapus) ruošiama augalo žydėjimo pradžioje – pjaunamos 25 cm ilgio pelyno stiebų viršūnės. Jo sudėtyje yra karčiųjų medžiagų, eterinio aliejaus, taninų, flavonoidų ir kt. Vartojamas apetitui ir virškinimui gerinti, pasižymi tulžies išsiskyrimą skatinančiu, uždegimą slopinančiu poveikiu. Užpylus reikia gerti pusvalandį prieš valgį. Tačiau preparatų be pertraukos nerekomenduojama vartoti ilgiau nei 2 mėn.

Kepenims tinka gerai žinoma plačiai paplitusi ir įkyri piktžolė – paprastoji kiaulpienė. Sveika visos augalo dalys, tačiau pirmiausia pradėtos vartoti šaknys, kurios kasamos vėlai rudenį, vystant lapams, arba pavasarį. Lapai renkami birželį–rugpjūtį, žiedai prieš žydėjimą – balandį–gegužę. Visas augalo dalis galima vartoti žalias arba džiovintas. Beje, džiovintas ir paskrudintas kiaulpienės šaknis galima naudoti kaip kavos pakaitalą. Iš kiaulpienių žiedų gaminamas kiaulpienių medus, o jaunais lapais gardinamos salotos.

 

Visose kiaulpienės dalyse yra karčių pieniškų sulčių. Kiaulpienės preparatai pagreitina tulžies išsiskyrimą, suaktyvina kepenų ir kasos fermentų veiklą, gerina apetitą. Taip pat apetitą ir virškinimą gerina, skrandžio ir tulžies veiklą stimuliuoja ir blakinių kalendros sėklos.

 

Paminėjome tik žinomiausius augalus, kurie turi gydomąjį poveikį kepenims. Primename, kad vartoti pavienius vaistinius augalus reikia atsargiai, pasitarus su gydytoju. O, renkantis specialistų sukurtus, subalansuotus mišinius, galima gerokai efektyviau padėti organizmui atkurti sutrikusią kepenų, tulžies pūslės ir latakų veiklą.

 

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Kdaiva to Gdaiva
2016-02-05 21:24
Gdaiva google visagalis... Tikrasis margainis Silybum marianum
to: Gdaiva 2013-03-21 19:54
2015-04-26 11:22
surenkame google paiesku sist. siuos zodzius:
,,lotyniski ir lietuviski vaistazoliu pavadinimai,,

http://www.esat.lt/vaistazoles.php?raide=r

http://www.gamtosproduktai.lt/index.php/Augalu_sarasas
nesd
2015-02-25 13:18
Tikrai straipsnis patiko,nes asmeniskai man aktualu.Tomai ir as prisideciau pinigais,prie tos knygos isleidimo.
mindaugas
2015-01-09 23:59
taip tai tikrai musu lietuvelej yra daug ivairiausiu zoleliu kad turetume zoleliu receptus daug padetume savo sveikatai musu vaistinese jau galima rasti jau paruostu zoleliu,bet dar daug ir nezinome(hi)
Val
2014-11-04 22:00
tikrasis margainis dar vadinamas dagiu (Dagys) :)
Aidas
2014-10-28 18:30
http://lt.wikipedia.org/wiki/Tikrasis_margainis (super)
Irmante
2013-04-09 01:14
Tikrasis margainis (lot. Silybum marianum, angl. Blessed Milk Thistle, vok. Mariendistel) – astrinių (Asteraceae) šeimos, margainių (Silybum) genties augalas.(hi)
Tomas
2013-04-06 17:56
Jegu turėtume tikrą Valstybę Mylintį "Elitą" daug sykių būtų pakartotinai išleista LTSR MMA prieš 55m kietu viršeliu puikiai spalv.iliustruota knyga :
Lietuvos Vaistažolės , ar tai LIETUVOS Vaist.Augalai trijų kalbų pavadinimais - LT,RU,LOT.kalb..Tačiau " Valdžiažmogiai " korumpuoti tai rūpinasi tik savo nauda ir t.v." Vagių " - Verslo pelnais - chem." vaistų " prekybos skatinimu ir kuo greitesniu LT Aborigenų sunaikinimu.Patarčiau
Tokiems išeivių Šviesuoliams,kaip Juratė de,Rossales iš Venesuelos paieškoti šio leidinio LT Bibliotekose ir organizuoti jos leidybą savo arba bendraminčių lėšomis.Esu judėjimo negalios 2gr inv.su min pensija , bet
paaukočiau dalį pensijos šitam reikalui ...:)
Gdaiva
2013-03-21 19:54
Ar galima butu rasant straipsnius apie vaistazoles ideti ju lotyniska ar angliska pavadinima. Negaliu rasti kas tas "tikrasis margainis", gyvenu ne Lietuvoje ir studijuoju mitybos terapija, man taip pat idomu Herbologija, turbut Zolininkyste lietuviskai.
Dekoju!
Rodyti daugiau komentarų

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai