Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai sunki liga, tačiau šiandien, pritaikant efektyvius terapinio ir chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas.
Gydymą lemia individualios priežastys
Nors diagnostikos metodai tobulėja, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybinė liga. „Vien Šiauliuose per metus atliekama apie 300–400 krūties operacijų, iš jų sergančiosioms vėžiu – apie 150. Kitos – kai yra gerybinė patologija, kuri po metų kitų gali virsti vėžiu, – sako chirurgas. – Jauniausiajai vėžiu sirgusiai pacientei, kuriai teko operuoti krūtį, buvo 29-eri, vyriausioji – perkopusi 90.“
Didžiausias sergamumas krūties vėžiu – 55–65 metų amžiaus grupėje. „Bėda ta, kad moterys reguliariai nesitikrina krūtų ir nesigydo ikivėžinių krūtų ligų, – apgailestauja gydytojas. – Kad kova su vėžiu būtų sėkminga, būtinas sąmoningas, aktyvus visuomenės dalyvavimas. Kiekviena moteris, nuo 25 iki 30 metų, kas 1–2 metus turėtų pasitikrinti krūtis pas krūtų specialistą – mamologą, o nuo 40 metų rekomenduojama tikrintis kasmet.“
Mamografija – tai krūtų rentgeno tyrimas, kuriuo galima aptikti smulkių židininių pakitimų krūtyse. Daugiau kaip 70 proc. visų krūties vėžio atvejų nustatoma vyresnėms nei 40 metų moterims. Pastaruosius 5 metus krūtų vėžys jaunėja, todėl ypatingas dėmesys krūtims turėtų būti skiriamas jau nuo 25–30 metų. Krūtų rentgeno tyrimo metu galima pastebėti neapčiuopiamus pakitimus, kuriuos būtų įmanoma apčiuopti tik praėjus 1,5–2 metams.
Krūtų echoskopija – svarbiausias jaunų moterų (iki 30 metų) krūtų tyrimas. Jis leidžia diagnozuoti ne tik nepiktybinius ar piktybinius auglius, bet ir cistas, traumų, uždegimo sukeltus pokyčius. Be to, echoskopija – tinkamas būdas tirti krūtis su implantais.
Didesnė rizika susirgti krūties vėžiu yra toms moterims, kurių sirgo artima giminaitė (nustatyti genai BRCA1 ir BRCA2), negimdžiusioms, krūtimi nemaitinusioms, taip pat toms moterims, kurioms anksti prasidėjo menstruacijos ar vėlyva menopauzė, ilgai, t.y. daugiau nei 10 metų naudojusioms kontraceptikus. „Rizikos veiksniai nėra taisyklės, o tik rizikos laipsnio padidėjimas“, – sako chirurgas.
Susirgęs bet kokia liga, žmogus nori žinoti, kad jis gauna viską, kas jam priklauso, kad jam parenkamas tinkamiausias gydymas. Ypač tai svarbu sergant tokiomis sunkiomis ligomis, kaip vėžys. Ilgus metus buvo įprasta, kad sergant krūties vėžiu taikomas standartinis gydymas, tačiau šiuo metu sergančiosios krūties vėžiu turėtų žinoti, kad šios ligos gydymas individualus ir kad kaimynei paskirti vaistai nebūtinai tiks ir jums. Pvz., hormonų terapija nebus paskirta, jei navike nebus rasta hormonų receptorių, o biologiniai vaistai nebus skiriami, jei navike nebus aptikta HER2 baltymo. „Kiekvienai pacientei taikomi tik jai reikalingi ir tinkami metodai“, – tvirtina medikas.
Peilio griebiamasi, bet ne visada
100 m. pr.m.e. romėnas Celsas savo veikale teigė: „Piktybinį naviką būtina pašalinti.“ Dar XVII amžiuje chirurgas tiesiog įsmeigdavo šakutę į krūtį ir peiliu ją nupjaudavo. Vėliau buvo sukurtos specialios žnyplės ir skausminga operacija jau tetrukdavo porą minučių. Narkozė atsirado tik XIX amžiuje.
Lietuvoje krūties vėžys įtrauktas į dešimties brangiausiai gydyti kainuojančių ligų sąrašą. Visada gydymo taktiką nustato ne vienas gydytojas, o keli specialistai – chirurgas, chemoterapeutas, radiologas ir, žinoma, nelieka nuošalėje pati pacientė. Siekiant sunaikinti krūtyje esantį piktybinį naviką ir neleisti vėžinėms ląstelėms plisti į kitas kūno dalis, dažniausiai taikomas kombinuoto gydymo metodas. Jo metu derinami keli vėžio gydymo būdai. „Chirurginis gydymas taikomas beveik visada, išskyrus, kai pacientės būklė kraštutinai sunki, kai liga taip išplitusi, kad neįmanoma to atlikti techniškai, kai yra dauginių metastazių kituose organuose arba kai pati pacientė atsisako operacijos, – pasakoja chirurgas. – Jaunos pacientės nori išsaugoti krūtį, vyresnės beveik visada pasikliauja juos konsultuojančių medikų nuomone.“
Anot chirurgo, krūties operacija, palyginti su pilvo organų onkologinėmis operacijomis, nėra labai sudėtinga. Kur kas sudėtingiau yra teisingai parinkti taktiką, nustačius ligą sudaryti gydymo planą: gydymą pradėti nuo operacijos ar chemoterapijos, jei nuo chemoterapijos, tai kokios? Jei operuoti – šalinti visą krūtį ar atlikti tausojamąją operaciją, šalinti visus pažasties limfmazgius ar surasti vadinamąjį sarginį limfmazgį? Atlikti vienmomentę krūties rekonstrukciją ar atidėti ją po spindulinio gydymo?
Operacijos tikslas – pašalinti krūties auglį su aplinkiniais audiniais, kad preparato kraštuose neliktų vėžinių ląstelių, jeigu reikia – pašalinti tos pačios pusės pažasties limfmazgius. Po to visi pašalinti audiniai tiriami patologijos laboratorijoje.
Krūties tausojamoji operacija gali būti atliekama tik nustačius krūties vėžį ankstyvų stadijų. Operacijos metu yra pašalinamas navikas kartu su tam tikru aplinkinių audinių kiekiu ir pažasties limfiniais mazgais. Šios operacijos metu stengiamasi pašalinti kuo mažiau sveiko audinio. Po operacijos skiriamas spindulinis gydymas, siekiant pašalinti galimai likusias vėžines ląsteles.
Jei navikas yra didelis arba vėžinių ląstelių randama įvairiose krūties vietose, tada mastektomija (krūties pašalinimas) yra tinkamiausias gydymo būdas. Atliekant bet kokią krūties vėžio operaciją paprastai pašalinami ir pažasties limfmazgiai. Limfmazgių pašalinimas yra būtinas siekiant įsitikinti, kad krūties vėžys neišplito už krūties ribų ir parinkti tinkamiausią tolesnę gydymo taktiką. Esant labai mažiems navikams, jų išplitimas į pažasties limfmazgius pasitaiko retai, todėl tokiu atveju išplitimui įvertinti pakanka pašalinti vieną vadinamąjį sarginį limfmazgį pažastyje.
Jeigu jums pašalino limfmazgius:
· Vos pastebėjusi pirmuosius rankos tinimo požymius, praneškite gydytojui.
· Neleiskite imti kraujo tyrimams iš rankos, kuri yra operuotos krūties pusėje.
· Neleiskite uždėti kraujo spaudimo matuoklio manžetės ant tos rankos.
· Venkite ta ranka nešti sunkius nešulius.
· Ant tos rankos nemūvėkite veržiančių apyrankių, laikrodžių, žiedų ir kitų papuošalų.
· Mūvėkite pirštines dirbdama sode ar kitus darbus, kurių metu galima įsipjauti ar susižeisti ranką.
· Mankštinkite ranką kaip išmokote ligoninėje.
· Neperkaiskite saulėje.
Svarbiausia – artimųjų meilė ir palaikymas
„Operacijos nauda akivaizdi – pašalinamas auglys. Rizika minimali – mirtingumas po šių operacijų artimas nuliui. Operacijos komplikacijų praktiškai nepasitaiko. Pasireiškiantiems ligos simptomams, nesvarbu dėl kokios priežasties ir kiek jų atsiranda, būtina skirti tinkamą dėmesį. Pooperacinės komplikacijos, tokios kaip žaizdos supūliavimas, karščiavimas ar skausmas, gana nesunkiai pagydomos – paprastai simptomus pavyksta palengvinti įvairiais medicininiais ir paramedicininiais gydymo būdais arba jų deriniais. Ligoninėje pacientės būna nuo 3 iki 10 dienų“, – sako gydytojas.
Reabilitacija susirgus onkologine liga prasideda tuo momentu, kai nustatoma diagnozė, ir tęsiasi visą gydymo laikotarpį. Svarbiausia, kad jos metu ir pati pacientė būtų suinteresuota, aktyvi reabilitacijos dalyvė. Ligoninėje pacientėms atliekamas tos rankos pusės, kur buvo atlikta operacija, masažas, specialūs pratimai. Vėliau seka pooperacinė reabilitacija – pacientės vyksta į sanatoriją arba reabilitaciją atlieka ambulatoriškai. Baigus reabilitaciją dažniausiai reikia tęsti specifinį gydymą – chemoterapiją ir/arba radioterapiją, t.y. švitinimą. Visas gydymas gali užtrukti iki pusės metų. Toliau reikia reguliariai lankytis pas onkologus – atlikti specialius tyrimus, stebėti, ar liga neatsinaujina, ar nereikia papildomo gydymo/operacijos.
„Diagnozuota onkologinė liga kiekvienam žmogui tarsi praneša, kad prasidės pokyčiai, susiję su jo sveikata ir gyvenimu, tačiau netekus krūties visų pirma reikia įsisąmoninti, kad gyvenimas nesibaigė. Manau, nė vienas mylintis vyras nepaliko savo moters dėl to, kad buvo pašalinta krūtis, nė vienas vaikas neatsižadėjo savo mamos, nė viena draugė neatstūmė. Per chemoterapiją prarasti plaukai atauga. Krūtį taip pat galima atkurti. Tam naudojami pačios moters audiniai (iš nugaros, pilvo apačios ar taukinės) arba implantai. Galima pasirinkti išorinius krūties protezus, kuriuos kompensuoja ligonių kasos. Kad nepalūžtų, moterys buriasi į tokius pat išgyvenimus patyrusių moterų draugijas, kur galima susitikti su likimo draugėmis, pabendrauti, pasidalinti nuoskaudomis ir džiaugsmais, sulaukti patarimų ar palaikymo“, – dalija patarimus chirurgas.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Dėkoju dalyvaujantiems!!!
http://www.manoapklausa.lt/apklausa/542097163/
Įdomu, ar uždelstas laikas neatsilieps šios ligos eigai? Gal nesugebėjau prisitaikyti prie gydytojo,nesuprantu. Man tik 33 metai.
Priversta ieškoti greitesnės pagalbos privačioje ligoninėje, Vilniuje. Kas tai, ar ne spaudimas apsimokėti už operaciją? Kodėl taip? Esu nevilty...