Praėjusį kartą pačios namuose tvarkėme antakius. Tęsdami temą, šį kartą kalbame apie nagus – juk net ir gražiausias žiedelis nepapuoš mūsų rankų, jei nagai bus nesutvarkyti. Taigi Londone įsikūrusio „Energie Fitness for Women" manikiūrininkės Kristinos Nejutės klausiame, kaip panaikinti ar bent sumažinti įvairius jų pažeidimus ir kaip ne tik rankų, bet kojų nagus gražiai susitvarkyti namuose.
Pirmiausia noriu paklausti, kas yra svarbiausia, kad nagai būtų gražūs.
Gražūs nagai – tai ne tik nulakuoti nagai, reikia prižiūrėti nagų odeles ir rankų odą. Kad nagai būtų gražūs, reikėtų bent kartą per savaitę atstumti odeles medine mentele, kiekvieną vakarą jas patepti kremu ir masažuoti nuo nago piršto link. Taip pat palaikyti vienodą nagų formą ir ilgį.
Visos pripažįstame, kad gražūs nagai – moters puošmena, bet ką daryti, kai jie ima lūžinėti, šerpetoti?
Nagai gali lūžinėti ir dėl vitaminų trūkumo, ir dėl to, kad jie kerpami žirklutėmis ar žnyplutėmis. Natūraliems nagams reikėtų naudoti minkštą kartoninę dildę ir dildyti nagą viena kryptimi.
Šerpetoti nagai gali dėl tos pačios priežasties arba todėl, kad dažnai rankos būna vandenyje. Tvarkydamos namus naudojame įvairias chemines priemones, tai kenkia ne tik nagams, bet ir rankų odai, todėl reikėtų mūvėti gumines pirštines. Taip pat būtų gerai, jei nagai nuolatos būtų nulakuoti nagus stiprinančia priemone.
Ar galima kaip nors pagražinti nelygius nagus?
Nelygus nagas gali būti todėl, kad buvo pažeistas per giliai nukerpant ar nupjaunant odeles, taip pat reikia saugoti ir nago „mėnuliuką“, per stipriai nedildyti ties ta vieta.
Kita priežastis gali būti nagų grybelis – nago guolio ar nago plokštelės grybelinė infekcija, dėl ko nagas auga nelygus, grublėtas, pilkšvai gelsvas. Nagų pakitimai gali rodyti ir kitas organizmo ligas, taigi pirmiausia rekomenduočiau kreiptis į gydytoją.
Na, o jei nelygumai nėra labai ryškūs, juos galima sušvelninti naudojant 4 pusių poliravimo dildę, tačiau ją reikėtų naudoti ne dažniau kaip kartą per mėnesį ar per du mėnesius, atsižvelgiant į būtinumą. Nors ir ji švelni, tačiau per dažnai naudojama taip pat nagus silpnina.
O iš kur atsiranda baltų dėmių?
Baltų dėmių gali atsirasti dėl vitaminų ir mineralų trūkumo, taip pat dėl sutrenkimų. Tačiau dažniausiai dėl to, kad po nago plokštele patenka oro. Taip gali atsitikti dėl per grubiai atliekamo manikiūro. Reikia saugoti nago „mėnuliuką“ ir atsargiau atstumti odeles, todėl geriau naudoti medinę mentelę nagams atstumti, nes ji minkštesnė ir švelnesnė nei metalinė. Taigi priežasčių ne viena, todėl pirmiausia reikėtų save stebėti ir pagalvoti, nuo kada ir dėl kokių priežasčių nagų pakitimų atsirado.
Kartais nagai atrodo lyg pageltę. Ar galima juos „išbalinti“?
Nagų geltonavimo priežastys gali būti ir inkstų, kepenų ligos, ir nagų grybelis ar rūkymas. Tačiau tai gali būti ir dėl nagų lakavimo ryškiomis, tamsiomis spalvomis. Taigi jei naudojate tokį nagų laką, pirmas sluoksnis turėtų būti nagų lako pagrindas. Reikėtų palaukti, kol jis visiškai išdžius, ir tada jau dengti spalva.
O šiek tiek nagus pabalinti galima taip pat poliravimo dilde. Jei tai tik paviršinis pageltimas dėl aplinkos poveikio, paviršius kuo puikiausiai pašviesėja. Taip pat veiksmingos šilto vandens vonelės su citrinų sultimis, jos ne tik nagus pašviesins, bet ir pastiprins, ir oda bus gražesnė.
Dabar norėčiau prieiti prie nagų tvarkymo namuose. Taigi kokie būtų žingsniai?
Pirmiausia reikėtų suteikti nagams formą naudojant minkštą kartoninę dildę, pasiruošti šilto vandens vonelę (galima išspausti citrinos sulčių) ir palaikyti rankas apie 10 minučių. Tada galima odeles patepti odelių minkštikliu ir švelniai jas atstumti, jei reikia, pakirpti manikiūrinėmis žnyplutėmis odelėms kirpti, tačiau reikėtų žinoti, kad negalima jų nukirpti per giliai – kuo giliau kirpsite, tuo storesnes ataugs. Tada nagus ir rankas nusausinti. Nago plokštelę nuvalyti dezinfekuojamuoju skysčiu, kad ant nagų neliktų jokių kosmetikos likučių ir nagas būtų sausas. Tada jau galima lakuoti.
Nuo ko priklauso, kad lakas ilgiau laikytų?
Ar lakas ilgai laiko, dažnai priklauso nuo lako kokybės ir nago paruošimo. Prieš lakuojant nagus reikėtų įsitikinti, kad nagai yra visiškai sausi, nėra nei riebalų, nei kremo likučių. Taip pat naudoti nagų lako pagrindą. Padengus spalva, laku galima patepti ir patį nago kraštą, taip nago kraštas tarsi „užlydomas“. Be to, lakuoti nestorais sluoksniais, palaukiant, kol kiekvienas sluoksnis gerai išdžius.
O kokį laką rinktis? Ar pigus lakas daug blogiau nei brangesnis?
Esu išbandžiusi įvairių kosmetikos kompanijų nagų laką, ir ne visada brangus lakas yra geresnis už pigesnį, manau, ne viena esate tai pastebėjusi. (Taigi čia jau erdvė asmeninėms paieškoms.) Brangus lakas neretai būna ne tiek dėl kokybės, kiek dėl kompanijos pavadinimo. Tik norėčiau patarti: jeigu perkate brangų laką, tai jau reikėtų rinktis tokios kompanijos, kuri specializuojasi tik nagų lako srityje, o ne tokios, kuri prekiauja visa kosmetika apskritai.
Na, o jei spalva nepatiko, ar galima dažnai naudoti lako valiklį?
Nagų lako valiklį, kuriame yra acetono, reikia naudoti kuo rečiau, nes acetonas sausina nagą, per dažnai naudojant, išsausėję nagai taip pat gali pradėti šerpetoti ir lūžinėti.
Dar šiek tiek prašyčiau apie nagų formą: kokią pasirinkti?
Nagų forma gali būti įvairi, ją diktuoja ir mada. Paprastai dažniausiai stambesnei rankai tinka ovalūs nagai, jei ilgi, tai smailėjantys, smulkioms rankoms tinka ir trumpi kvadratiniai nagučiai, ir ilgesni ovalūs. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kas patinka, kad pati moteris džiaugtųsi žiūrėdama į savo rankas.
Na, o dabar pereikime prie kojų nagų tvarkymo, ar yra skirtumų nuo manikiūro?
Pedikiūro eiga panaši, kaip ir manikiūro, tik dar bus reikalinga pado dildė, kuria pašalinsite suragėjusias odos ląsteles ir nuospaudas. Nepatarčiau namie naudoti pado peiliukų. Jei jau yra didelių nuospaudų, geriau jau kreipkitės į specialistą, namie tokių „operacijų“ geriau neatlikti, nes galite labai lengvai įsipjauti.
Taigi pirmiausia nagus nukerpame arba nudiliname dilde TIESIAI, svarbiausia neiškirpti nago kraštų, kad nagas neįaugtų. Tada pamerkiame kojas į šiltą vonelę ir palaikome apie 20 minučių. Jei pėdų oda dar kieta, palaikome ilgiau. Tada sutvarkome odeles tuo pačiu būdu, kaip atlikdamos manikiūrą.
Nusausintą pėdą nušveičiame pado dilde – iš pradžių su aštresne puse, po to – švelnesne. (Beje, pado dildei reikėtų nepagailėti pinigėlių, nes jei ji gera, t.y. pakankamai tvirta ir aštri, pedikiūrą ir namie pasidarysime be didelio vargo.)
Nušveitusios patepame kremu ne tik pėdas, bet ir blauzdas, nusausiname nagus ir lakuojame. Laku dengiame taip pat, kaip ir atlikdamos manikiūrą.
Nagai ir... odontologija
Penktajame dešimtmetyje gražūs nagai tapo privaloma kino žvaigždžių puošmena, tačiau ne visos tokiais galėjo pasigirti. Išeitis buvo rasta: jos pirkdavo nukirptus nagų galiukus, ir tie galiukai būdavo priklijuojami. Vėliau buvo naudojama kino juostelė, plastikas. Deja, tokie pagražinimai laikydavo vos keletą filmavimo valandų.
Viską išgelbėjo atsitiktinumas. Įvairūs šaliniai nurodo skirtingą datą, bet tai galėjo būti 5–7-ajame dešimtmetyje. Kartą Fredui Slekui, dantistui iš Filadelfijos, bedirbant nulūžo nagas. Jis iškirpo gabaliuką nago formos folijos, o viršų patepė paprasčiausia dantų plomba. Po kurio laiko pastebėjo, kad nagą nustojo skaudėti. Nuo tada nagams priauginti imta naudoti stomatologinė medžiaga (akrilas). Tačiau toks būdas neretai sukeldavo alergines reakcijas, o ir nuimti buvo labai sudėtinga – tekdavo nudildyti, nes jis neatmirkdavo. (Reikia tik pasidžiaugti, kad mokslas patobulėjo, ir mums nebereikia tokių drastiškų priemonių.)
Dar vienas iš nagų priauginimo pradininkų minimas čikagietis Maksvelas Leipas, taip pat stomatologas. Tam jis panaudojo pudrą ir skystį, iš kurio buvo gaminamos plombos. Kurį galima pavadinanti teisėtu pradininku, dabar jau sunku pasakyti, tačiau viena aišku, kad nagai ir stomatologija susaistyti stipriais ryšiais.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę