){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ar teko kada rimtai susimąstyti, kodėl jums puikiai sekasi piešimas, tačiau visiškai neturite klausos? Arba kodėl taip gerai sutariate su broliu, tačiau sesers visiškai nesuprantate? Mokykloje ar universitete gaudavote puikius pažymius laikydami egzaminą raštu, tačiau tą patį dalyką atsakydami žodžiu vos „išnešdavote kailį“? Puikiai jaučiatės su geriausiu draugu pietaudamas, bet dideliame vakarėlyje sutrinkate? Į šiuos ir daugelį panašių klausimų gali padėti atsakyti asmenybių tipų studijos. Apie juos šiais metais „Sveiko žmogaus“ naujų straipsnių cikle ir kalbėsime.
Žmonių asmenybės tipai nagrinėjami pagal įvairias psichologijos mokslo teorijas ir modelius – neurolingvisnį progamavimą (NLP), socioniką, Didįjį penketą ir t.t. Nors tarp jų galime rasti panašumų, kiekviena teorija ir modelis siūlo unikalų įdomų požiūrį į asmenybes.
Ciklą pradedame asmenybių tipų skirstymo pagal NLP apžvalga ir apie tai kalbamės su neurolingvistinės psichoterapijos konsultante Linga Švaniene.
Trumpai apie NLP
Pašnekovės pirmiausia prašome trumpai paaiškinti, kas gi yra tas neurolingvistinis programavimas. „NLP yra psichotechnikų sistema, kurios dėka bet kuris žmogus gali tapti efektyvus beveik visose savo gyvenimo srityje“, – sako L.Švanienė. Ji aiškina, kad pavadinimo dalis neuro akcentuoja tai, kad žmogaus veikla prasideda nuo jame vykstančių neurologinių procesų, lingvistinis primena apie kalbos, kuri suteikia žmonėms galimybę mąstyti ir bendrauti tarpusavyje, svarbą, o programavimas nurodo, kad žmonių psichikoje veikia programos, kurių dėka yra pasiekiama norimų rezultatų.
Nauja proto programa
Kad šią sistemą suprasti būtų paprasčiau, NLP konsultantė ją aiškina vaizdinga metafora: „Motina gamta mums suteikė nepaprastai sudėtingą ir galingą įrankį – protą, tačiau užmiršo pridėti instrukciją, kaip juo naudotis. NLP ir yra tas mokslas, kuris atkuria proto galimybių panaudojimo instrukciją.“ Anot jos, kai kurios aktyviai naudojamos psichikos programos yra beviltiškai pasenusios, tarsi senos kompiuterio programos, kurios net ir stipriausio kompiuterio veikimą labai riboja. Senų psichikos programų pakeitimas naujomis leidžia daug efektyviau išnaudoti dideles žmogaus proto galimybes.
Į kokius asmenybių tipus NLP skirsto žmones ir pagal ką?
To paklausta konsultantė L.Švanienė atsako, kad NLP interesų sritis yra žmogaus elgesys ir veikla. „Gyvename visuomenėje, todėl paprastai veikiame ne po vieną, o kartu, ir čia dažnai pastebime, kad net paprastuose dalykuose kyla nesusikalbėjimų. – aiškina specialistė. – Pasirodo, kad žmonės pasaulį mato nevienodai, lyg gyventų skirtingose planetose! Visa tai yra susiję su minėtų sistemų skirtumais.“
Pasaulį pažįstame jį matydami, girdėdami, lytėdami, jausdami skonį ir uosdami. Iš šių juslių kyla trys pagrindiniai pažinimo kanalai:
· Vizualinis (regėjimo)
· Audialinis (girdėjimo)
· Kinestetinis (jutimo)
· Yra ir ketvirtasis kanalas, kurio neturi jokia kita gyva būtybė, tik žmogus – diskretinis (loginis, kai mąstoma formulėmis, grafikais, schemomis ir pan.)
Pagal šiuos kanalus yra ir keturios reprezentacinės sistemos: vizualinė, audialinė, kinestetinė ir diskretinė, pagal jas klasikinis NLP skirsto žmones atitinkamai į vizualus, audialus, kinestetikus ir diskretikus. Žmonės naudojasi visomis sistemomis, tačiau tarp jų turi „mylimiausią“.
· Vizualams būtina pažinimo objektą apžiūrėti
· Audialams būtina išgirsti
· Kinestetikams – pačiupinėti
· Diskretikams svarbiausia išnagrinėti ir suprasti
Kaip galima nusistatyti savo tipą?
Norint išsiaiškinti, kokiam reprezentacinės sistemos tipui priklauso žmogus, reikia įsiklausyti į savo kalbą ir pastebėti, kokie reikšminiai to tipo žodžiai yra dažniausiai vartojami.
· Vizualas sakys: „Man reikia pažiūrėti“, „Matau, ką nori pasakyti“, „Reikia įžvelgti galimybes“ ir pan.
· Audialas sakys: „Papasakok man, kad išgirsčiau”, „Tai skamba patraukliai”, „Girdi, kad tai svarbu?” ir t.t.
· Kinestetikas gilinsis: „Man reikia pajusti, iš ko tai susideda”, „Nejaučiu, ką tai man galėtų duoti“.
· Diskretikui bus svarbu, ar tai neprieštarauja 5 skyriaus trečiam paragrafui, ar atitinka koncepciją, ar yra logiška.
Beje, įdomu tai, kad Julijus Cezaris, savo žymia fraze: „Atėjau, pamačiau, nugalėjau“ išsidavė, kad jis yra vizualas. Štai, pvz., audialas pasakytų: „Atėjau, išgirdau, nugalėjau.”
Pakalbėkime apie kiekvieno tipo stiprybes ir silpnybes
Nė vienas tipas nėra nei geresnis, nei blogesnis – kiekvienas tiesiog turi savo vyraujančią reprezentacinę sistemą. Gyvenimo pradžioje vizualai, audialai ir kinestetikai neturi pranašumų vieni prieš kitus. Tik diskretikais yra negimstama, o tampama, kai pagrindinis ar net visi kanalai užsidaro stiprios psichinės traumos metu. Tai įvyksta, jei mažo žmogaus psichika nesugeba priimti to, ką jis pamatė, išgirdo ar pajuto.
Reprezentacinių tipų lygybė baigiasi pradėjus eiti į mokyklą, kur mokymosi procesas yra orientuotas į vizualus ir diskretikus. Sunkiausia yra kinestetikams, nes jau nuo pirmų klasių jie neturi pakankamai nagrinėjamų dalykų pačiupinėti. Audialai dar kurį laiką laikosi, nes jiems tinka klausyti, kas yra pasakojama.
Pabaigus mokyklą atskirų tipų atstovai geriausiai jausis galėdami panaudoti savo vyraujančias reprezentacines sistemas. Kiekvieno tipo stipriosios pusės geriausiai pasireikš, kai jų atstovai dirbs savo vietoje, o silpnosios, kai jie bus ne savo vietoje.
· Audialas puikiai tvarkysis, jei darbinėje veikloje galės pasakoti, įkalbinėti, – jam tai natūralu. Žinoma, kad jam tinka būti muzikantu, kompozitoriumi.
· Vizualas kaip žuvis vandeny jausis dirbdamas dalininku, kino operatoriumi, fotografu.
· Kinestetikams ir darbe reikia liesti, čiupinėti, ragauti, uosti – jie puikūs skulptoriai, degustatoriai.
· Diskretikai yra nepamainomi teorinėse abstrakčiose disciplinose.
Kaip tobulėti kiekvienam tipui, užpildyti savo silpnybių spragas?
„Kaip minėjau, grynų tipų atstovų yra vienetai, todėl kiekvienas puikiausiai gali lavinti tuos pasaulio pažinimo kanalus, kurie yra menkiau išsivystę, – sako neurolingvistinės psichoterapijos konsultantė Linga Švanienė. – Mano nuomone, žmogui svarbu vystytis visapusiškai – tai gali suteikti įvairesnės patirties ir daugiau įspūdžių, malonumų. Pavyzdžiui, vizualas galės ne tik gėrėtis nuostabiu saulėlydžiu, bet ir išgirsti meldų šlamesį, pajusti gaivaus vėjelio prisilietimą. Atitinkamai ir kitų reprezentacinių sistemų atstovai galės pilniau priimti pasaulį.
Diskretikams yra sudėtingiau, į klausimą, kaip jaučiasi, jie paprastai atsako „reikia pagalvoti”, vaizdus, garsus, pojūčius jie analizuoja kaip kompiuteriai, nepagaudami visumos jausmo. Dirbdami sąmoningai ilgainiui ir jie gali atverti savo nenaudojamus kanalus.
Be papildomų įspūdžių ir malonumo gavimo, visapusiškas žmogus taip pat lengviau ir saugiau orientuosis jam neįprastoje ar net pavojingoje aplinkoje. Įsivaizduokite kelionę tamsiais labirintais, kai beveik nieko nesimato, arba ankstyvą dūmų kvapo užuodimą, kilus gaisrui, iš toli sklindantį vos girdimą pagalbos šauksmą, kurį išgirdus galima išgelbėti žmogų, ir t.t.“
Kaip žinias apie skirtingas žmonių reprezentacines sistemas galima panaudoti kasdieniniame gyvenime?
Skirtingų reprezentacinių tipų žmonėms būna sudėtinga suprasti vieniems kitus. Klasikinis pavyzdys – žmona vizualė priekaištaujanti vyrui kinestetikui dėl išmėtytų daiktų. Ją tiesiog siutina netvarkingo kambario vaizdas, kai tuo tarpu vyrui labai patogu, kai jis gali jam reikiamus daiktus užčiuopti pasiekti ranka. Jis tikrai „nemato“, kad namai sujaukti.
Suprasdama kinestetiko savitą pasaulio jutimą, žmona galėtų pateikti jam suprantamą palyginimą: „Kai aš matau išmėtytus po kambarį daiktus, jaučiuosi taip, kaip tu jaustumeisi atsigulęs į pilną trupinių lovą.“ Be jokios abejonės, kinestetikas supras, ką nori jam pasakyti žmona, nes ji situaciją paaiškino jo kalba.
Norėdami būti geriau suprasti, galime įsiklausyti į pašnekovo kalbą, nustatyti, kuriam reprezentaciniam tipui jis priklauso, ir teikti argumentus jam įprasta kalba. Vizualui sakysime – „pažiūrėk, kokia iš to tau nauda“, audialui – „paklausyk, kaip galima tai sau pritaikyti“, kinestetikui – „įsivaizduok, kaip puikiai jausies, kai...“, o diskretikui – „pasvarstykim, logiškiausia išeitis yra...“
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę