Ką jaučiu, tas esu: žmonių asmenybių tipai ir kaip juos suprasti

Ar teko kada rimtai susimąstyti, kodėl jums puikiai sekasi piešimas, tačiau visiškai neturite klausos? Arba kodėl taip gerai sutariate su broliu, tačiau sesers visiškai nesuprantate? Mokykloje ar universitete gaudavote puikius pažymius laikydami egzaminą raštu, tačiau tą patį dalyką atsakydami žodžiu vos „išnešdavote kailį“? Puikiai jaučiatės su geriausiu draugu pietaudamas, bet dideliame vakarėlyje sutrinkate? Į šiuos ir daugelį panašių klausimų gali padėti atsakyti asmenybių tipų studijos. Apie juos šiais metais „Sveiko žmogaus“ naujų straipsnių cikle ir kalbėsime.

 

Žmonių asmenybės tipai nagrinėjami pagal įvairias psichologijos mokslo teorijas ir modelius – neurolingvisnį progamavimą (NLP), socioniką, Didįjį penketą ir t.t. Nors tarp jų galime rasti panašumų, kiekviena teorija ir modelis siūlo unikalų įdomų požiūrį į asmenybes.

Ciklą pradedame asmenybių tipų skirstymo pagal NLP apžvalga ir apie tai kalbamės su neurolingvistinės psichoterapijos konsultante Linga Švaniene.

 

Trumpai apie NLP

 

Pašnekovės pirmiausia prašome trumpai paaiškinti, kas gi yra tas neurolingvistinis programavimas. „NLP yra psichotechnikų sistema, kurios dėka bet kuris žmogus gali tapti efektyvus beveik visose savo gyvenimo srityje“, – sako L.Švanienė. Ji aiškina, kad pavadinimo dalis neuro akcentuoja tai, kad žmogaus veikla prasideda nuo jame vykstančių neurologinių procesų, lingvistinis primena apie kalbos, kuri suteikia žmonėms galimybę mąstyti ir bendrauti tarpusavyje, svarbą, o programavimas nurodo, kad žmonių psichikoje veikia programos, kurių dėka yra pasiekiama norimų rezultatų.

 

Nauja proto programa

 

Kad šią sistemą suprasti būtų paprasčiau, NLP konsultantė ją aiškina vaizdinga metafora: „Motina gamta mums suteikė nepaprastai sudėtingą ir galingą įrankį – protą, tačiau užmiršo pridėti instrukciją, kaip juo naudotis. NLP ir yra tas mokslas, kuris atkuria proto galimybių panaudojimo instrukciją.“ Anot jos, kai kurios aktyviai naudojamos psichikos programos yra beviltiškai pasenusios, tarsi senos kompiuterio programos, kurios net ir stipriausio kompiuterio veikimą labai riboja. Senų psichikos programų pakeitimas naujomis leidžia daug efektyviau išnaudoti dideles žmogaus proto galimybes.

 

Į kokius asmenybių tipus NLP skirsto žmones ir pagal ką?

 

To paklausta konsultantė L.Švanienė atsako, kad NLP interesų sritis yra žmogaus elgesys ir veikla. „Gyvename visuomenėje, todėl paprastai veikiame ne po vieną, o kartu, ir čia dažnai pastebime, kad net paprastuose dalykuose kyla nesusikalbėjimų. – aiškina specialistė. – Pasirodo, kad žmonės pasaulį mato nevienodai, lyg gyventų skirtingose planetose! Visa tai yra susiję su minėtų sistemų skirtumais.“

Pasaulį pažįstame jį matydami, girdėdami, lytėdami, jausdami skonį ir uosdami. Iš šių juslių kyla trys pagrindiniai pažinimo kanalai:

·         Vizualinis (regėjimo)

·         Audialinis (girdėjimo)

·         Kinestetinis (jutimo)

·         Yra ir ketvirtasis kanalas, kurio neturi jokia kita gyva būtybė, tik žmogus – diskretinis (loginis, kai mąstoma formulėmis, grafikais, schemomis ir pan.)

Pagal šiuos kanalus yra ir keturios reprezentacinės sistemos: vizualinė, audialinė, kinestetinė ir diskretinė, pagal jas klasikinis NLP skirsto žmones atitinkamai į vizualus, audialus, kinestetikus ir diskretikus. Žmonės naudojasi visomis sistemomis, tačiau tarp jų turi „mylimiausią“.

 

·      Vizualams būtina pažinimo objektą apžiūrėti

·      Audialams būtina išgirsti

·      Kinestetikams – pačiupinėti

·      Diskretikams svarbiausia išnagrinėti ir suprasti

 

Kaip galima nusistatyti savo tipą?

 

Norint išsiaiškinti, kokiam reprezentacinės sistemos tipui priklauso žmogus, reikia įsiklausyti į savo kalbą ir pastebėti, kokie reikšminiai to tipo žodžiai yra dažniausiai vartojami.

 

·         Vizualas sakys: „Man reikia pažiūrėti“, „Matau, ką nori pasakyti“, „Reikia įžvelgti galimybes“ ir pan.

·         Audialas sakys: „Papasakok man, kad išgirsčiau”, „Tai skamba patraukliai”, „Girdi, kad tai svarbu?” ir t.t.

·         Kinestetikas gilinsis: „Man reikia pajusti, iš ko tai susideda”, „Nejaučiu, ką tai man galėtų duoti“.

·         Diskretikui bus svarbu, ar tai neprieštarauja 5 skyriaus trečiam paragrafui, ar atitinka koncepciją, ar yra logiška.

 

Beje, įdomu tai, kad Julijus Cezaris, savo žymia fraze: „Atėjau, pamačiau, nugalėjau“ išsidavė, kad jis yra vizualas. Štai, pvz., audialas pasakytų: „Atėjau, išgirdau, nugalėjau.”

 

Pakalbėkime apie kiekvieno tipo stiprybes ir silpnybes

 

Nė vienas tipas nėra nei geresnis, nei blogesnis – kiekvienas tiesiog turi savo vyraujančią reprezentacinę sistemą. Gyvenimo pradžioje vizualai, audialai ir kinestetikai neturi pranašumų vieni prieš kitus. Tik diskretikais yra negimstama, o tampama, kai pagrindinis ar net visi kanalai užsidaro stiprios psichinės traumos metu. Tai įvyksta, jei mažo žmogaus psichika nesugeba priimti to, ką jis pamatė, išgirdo ar pajuto.

Reprezentacinių tipų lygybė baigiasi pradėjus eiti į mokyklą, kur mokymosi procesas yra orientuotas į vizualus ir diskretikus. Sunkiausia yra kinestetikams, nes jau nuo pirmų klasių jie neturi pakankamai nagrinėjamų dalykų pačiupinėti. Audialai dar kurį laiką laikosi, nes jiems tinka klausyti, kas yra pasakojama.

Pabaigus mokyklą atskirų tipų atstovai geriausiai jausis galėdami panaudoti savo vyraujančias reprezentacines sistemas. Kiekvieno tipo stipriosios pusės geriausiai pasireikš, kai jų atstovai dirbs savo vietoje, o silpnosios, kai jie bus ne savo vietoje.

 

·         Audialas puikiai tvarkysis, jei darbinėje veikloje galės pasakoti, įkalbinėti, – jam tai natūralu. Žinoma, kad jam tinka būti muzikantu, kompozitoriumi.

·         Vizualas kaip žuvis vandeny jausis dirbdamas dalininku, kino operatoriumi, fotografu.

·         Kinestetikams ir darbe reikia liesti, čiupinėti, ragauti, uosti – jie puikūs skulptoriai, degustatoriai.

·         Diskretikai yra nepamainomi teorinėse abstrakčiose disciplinose.

 

Kaip tobulėti kiekvienam tipui, užpildyti savo silpnybių spragas?

 

 „Kaip minėjau, grynų tipų atstovų yra vienetai, todėl kiekvienas puikiausiai gali lavinti tuos pasaulio pažinimo kanalus, kurie yra menkiau išsivystę, – sako neurolingvistinės psichoterapijos konsultantė Linga Švanienė. – Mano nuomone, žmogui svarbu vystytis visapusiškai – tai gali suteikti įvairesnės patirties ir daugiau įspūdžių, malonumų. Pavyzdžiui, vizualas galės ne tik gėrėtis nuostabiu saulėlydžiu, bet ir išgirsti meldų šlamesį, pajusti gaivaus vėjelio prisilietimą. Atitinkamai ir kitų reprezentacinių sistemų atstovai galės pilniau priimti pasaulį.

Diskretikams yra sudėtingiau, į klausimą, kaip jaučiasi, jie paprastai atsako „reikia pagalvoti”, vaizdus, garsus, pojūčius jie analizuoja kaip kompiuteriai, nepagaudami visumos jausmo. Dirbdami sąmoningai ilgainiui ir jie gali atverti savo nenaudojamus kanalus.

Be papildomų įspūdžių ir malonumo gavimo, visapusiškas žmogus taip pat lengviau ir saugiau orientuosis jam neįprastoje ar net pavojingoje aplinkoje. Įsivaizduokite kelionę tamsiais labirintais, kai beveik nieko nesimato, arba ankstyvą dūmų kvapo užuodimą, kilus gaisrui, iš toli sklindantį vos girdimą pagalbos šauksmą, kurį išgirdus galima išgelbėti žmogų, ir t.t.“

 

Kaip žinias apie skirtingas žmonių reprezentacines sistemas galima panaudoti kasdieniniame gyvenime?

 

Skirtingų reprezentacinių tipų žmonėms būna sudėtinga suprasti vieniems kitus. Klasikinis pavyzdys – žmona vizualė priekaištaujanti vyrui kinestetikui dėl išmėtytų daiktų. Ją tiesiog siutina netvarkingo kambario vaizdas, kai tuo tarpu vyrui labai patogu, kai jis gali jam reikiamus daiktus užčiuopti pasiekti ranka. Jis tikrai „nemato“, kad namai sujaukti.

Suprasdama kinestetiko savitą pasaulio jutimą, žmona galėtų pateikti jam suprantamą palyginimą: „Kai aš matau išmėtytus po kambarį daiktus, jaučiuosi taip, kaip tu jaustumeisi atsigulęs į pilną trupinių lovą.“ Be jokios abejonės, kinestetikas supras, ką nori jam pasakyti žmona, nes ji situaciją paaiškino jo kalba.

Norėdami būti geriau suprasti, galime įsiklausyti į pašnekovo kalbą, nustatyti, kuriam reprezentaciniam tipui jis priklauso, ir teikti argumentus jam įprasta kalba. Vizualui sakysime – „pažiūrėk, kokia iš to tau nauda“, audialui – „paklausyk, kaip galima tai sau pritaikyti“, kinestetikui – „įsivaizduok, kaip puikiai jausies, kai...“, o diskretikui – „pasvarstykim, logiškiausia išeitis yra...“

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Rima
2014-10-04 23:14
Perskaičiau ne vieną straipsnį šia tema. Manau, kad teisingiausia yra nuomonė, kad digitalai yra perdegę kinestetikai. Nes mąstyti vien schemomis..kaip tai turėtų atrodyti? O va, pajusti ir suvokti- yra logiškumo derinys!

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai