Endoskopija: nuo a iki z

Šiais laikais ne veltui sakoma, kad internetas – visagalis. Jame galime rasti visko ir apie viską. Taigi neretai, norint „trumpesniu keliu“ gauti atsakymus, jame ieškoma informacijos ir sveikatos temomis. Ir mes nuolat pavartome internetinių forumų puslapius, norėdami sužinoti, kas neramina jų dalyvius, ir bandome pagelbėti pasitelkdami profesionalų pagalbą. Taigi šį kartą – apie endoskopiją, o apie ją aiškinamės su vidaus ligų gydytoja endoskopuotoja Rita Kauliuviene.

 

„Prašau jūsų pagalbos. Rašau darbą ir norėčiau, kad papasakotumėte, ką išgyvenote prieš šį tyrimą ir jo metu. Ar turėjote pakankamai žinių? Kokių žinių trūko? Kas daugiausia apie šį tyrimą pasakojo (gydytojas, slaugytoja, kiti ligoniai)? Kaip miegojote naktį prieš tyrimą? Dėl ko nerimavote? Kokius jausmus išgyvenote?“ – klausė viena forumo dalyvė. Šie jos klausimai sukėlė ištisą diskusijų audrą – vieni teigė, kad tai visai paprasta, kiti sakė daugiau nė už ką tokio tyrimo nenorėtų, vieni norėtų prieš tai apie jį sužinoti išsamiau, kitų nuomonė buvo priešinga.

 

O štai kaip savo išgyvenimais dalijasi kita pasisakiusiųjų:

„Prieš darant pirmą kartą, nieko apie šį tyrimą nežinojau. Turbūt tai mane ir apsaugojo nuo nereikalingo jaudinimosi. Kabinete seselė trumpai paaiškino, ką darys, papurškė kažkokių vaistų, kad gerklė užšaltų. Man bjauriausia būna, kai tyrimas baigiasi, skrandis būna toks išmakaluotas, lyg pykina. Pats tyrimas labai priklauso nuo gydytojo profesionalumo. Antrąkart prieš tyrimą nesijaudinau, nes jau žinojau kas ir kaip, bet po „nelabai profesionalaus“ tyrimo blogai jaučiausi 2 dienas.“

 

Kaip matome iš pasisakymo, žinant „kas ir kaip“, jaudulio mažiau. Taigi pabandykime pasiaiškinti išsamiau ir pradėkime nuo pradžių. Pirmiausia – koks tai tyrimo metodas?

 

Echoskopija – tai tyrimas, kurio metu naudojant prietaisą endoskopą organas apžiūrimas, tiriamas iš vidaus. Tyrimo metu įvertinama organo gleivinė, pamatomi pakitimai, galima tyrimui paimti audinio gabalėlį, atlikti gydomąsias procedūras, tokias kaip polipo pašalinimas, svetimkūnio išėmimas, kraujavimo stabdymas ir kt.

 

Kas ir kada siunčia jį atlikti?

 

Tyrimo būtinumą ir reikalingumą nustato šeimos gydytojas. Stacionare – gydantis gydytojas. Tyrimą atlieka gastroenterologai ar gydytojai endoskopuotojai.

 

Kiek tiksliai šis tyrimas leidžia įvertinti paciento būklę?

 

Šiuolaikiniai endoskopiniai aparatai labai kokybiški, lankstūs, padidintas vaizdas matomas ekrane, todėl gana gerai ir tiksliai įvertinami stemplės, skrandžio ir gleivinės patologiniai pakitimai.

 

O kiek jis patikimas diagnostikai?

 

Diagnostika patikima, nes tyrimo metu galima ne tik apžiūrėti, bet ir, kaip minėjau, paimti audinio gabalėlį ir atlikti histologinį ar citologinį tyrimą.

 

Ką šiuo tyrimu galima nustatyti?

 

Atliekant endoskopiją galima nustatyti uždegimą, divertikulus, išvaržas, opas, erozijas, vėžį, polipus, stabdyti kraujavimą, rasti svetimkūnius.

Histologinio ir citologinio tyrimo metu nustatoma vėžio ląstelių forma, jų piktybiškumas, polipo struktūra, taip pat galima išsiaiškinti, ar nėra H. pylori infekcijos.

 

Kaip, pvz., nustatoma, ar yra H.pylori infekcija?

 

Skrandžio endoskopinio tyrimo metu galima atlikti Helicobacter pylori testą, t.y. aptikti H.pylori bakterijas apatinės skrandžio dalies gleivinės bioptate. Tyrimo metu biopsinėmis žnyplutėmis paimamas skrandžio gleivinės gabalėlis, jis uždedamas ant sudrėkinto indikatorinio elemento (testo stiklelio). Vertinamas spalvos pasikeitimas nuo geltonos iki raudonos. Spalvos kitimas rodo, kad yra H.pylori infekcija.

Vertinama po 1–15 min., po valandos ir po 3 valandų. Greitas spalvos pasikeitimas (po 1–15 min.) rodo, kad infekcija stipri, lėtesnis (1 val.) – kad vidutinė, po 3 val. – kad silpna infekcija.

Ar reikia šią bakteriją naikinti, toliau sprendžia gydytojas.

 

O kaip apskritai vyksta tyrimas, kas jo metu daroma?

 

Atliekant EGDS (stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos tyrimą) pacientas paguldomas ant kairiojo šono. Ryklė papurškiama lengvu anestetiku (pvz., 10 proc. lipokaino tirpalu). Per burną gydytojas įkiša endoskopą ir atlieka tyrimą. Taigi nors endoskopas yra kiek plonesnis negu prieš keliolika metų ir labai padėjusi skiriamoji geba bei tyrimo tikslumas, tačiau tyrimas atliekamas taip pat, kaip anksčiau: endoskopas įkišamas per burną arba išeinamąją angą kolonoskopijos (storosios žarnos tyrimo) atveju.

 

Kokie organai tokiu būdu gali būti apskritai tiriami?

 

Tiriant virškinamąjį traktą atliekama EGDS – ezofagogastroduodenoskopija. Šis tyrimas leidžia įvertinti stemplės, skrandžio dvylikapirštės žarnos būklę.

Kolonoskopija – storosios žarnos tyrimas. Kolonoskopijos metu endoskopas įkišamas pro išangę. Tiesiąją ir riestinę žarną padeda įvertinti rektosigmoskopija, jei reikia apžiūrėti tik tiesiąją žarną, atliekama rektoskopija. Rektoskopijos tyrimo metu endoskopas taip pat kišamas pro išangę, apžiūrima tiesioji žarna ir galinis riestinės žarnos segmentas. Plonajam žarnynui ištirti naudojamas kapsulinės endoskopijos metodas. Tačiau jis atliekamas specialiuosiuose endoskopijos skyriuose.

 

Ar reikia ir kaip reikia pasiruošti EGDS tyrimui?

 

Šiam tyrimui ligonis turi pasiruošti iš vakaro. Po vakarienės (18 val.) reikėtų daugiau nevalgyti. Būtinas bent 6 val. laikas nevalgius. Ryte negalima nei valgyti, nei gerti.

 

Kaip galima spręsti iš mūsų pateikto forumo dalyvės pasisakymo, yra žmonių, kurie endoskopijos bijo. Ką pasakytumėte jiems? Kaip nuramintumėte?

 

Pacientas turi būti ramus, pasitikėti gydytoju – vadinamasis „žarnos rijimas“ nėra toks baisus. Iš tikrųjų nieko ryti nereikia. Gydytojas distalinį fibroskopo galą atsargiai įkiša į viršutinę ryklės dalį ir, kontroliuodamas vaizdą ekrane, endoskopą įstumia į stemplę, skrandį, ir t.t. Aparatu pučiamas oras, elektriniu siurbliu ištraukiamos gleivės.

Taigi svarbu įveikti jaudulį, susikaupti. Tyrimo metu partariama ramiai lėtai kvėpuoti. Kuo pacientas geriau susikaups, tuo bus geriau atliktas tyrimas. Jis tetrunka keletą minučių. Šiek tiek ilgiau užtrunka tik tais atvejais, kai tenka stabdyti kraujavimą ar imti biopsiją.

 

Biopsijos ėmimas skamba grėsmingiau?

 

Biopsijos bijoti nereikia, ji visiškai neskausminga. Biopsinėmis žnyplutėmis paimamas gleivinės gabalėlis tik iki pogleivio, todėl neskauda ir daug nekraujuoja.

 

Ar tyrimo metu atliekama anestezija?

 

Jei pacientas neramus ar numatomas ilgesnis tyrimas, galima taikyti ne tik vietinius anestetikus gerklei nujautrinti, bet ir suleisti raminamojo medikamento į veną. Tačiau tokiu atveju po tyrimo ligonis turi pamiegoti, kurį laiką negali vairuoti automobilio.

 

Ar galimos kokios nors komplikacijos?

 

Komplikacijos labai retos. Tačiau EGDS metu, net ir gerai jį atliekant gali:

  • skrandžio turinio patekti į kvėpavimo takus (todėl, kaip minėjau, būtina atvykti nevalgius);
  • galimos alerginės reakcijos pavartojus vietinį anestetiką (lidokaino aerozolį);
  • retais atvejais galimi stemplės gleivinės įtrūkimai, stemplės venulių plyšimas, jei yra divertikulų, didelė diafragminė išvarža;
  • sergantiesiems širdies ligomis galimi ritmo sutrikimai krūtinės anginos priepuolis, pakilti kraujo spaudimas.

Tačiau dar kartą pastebėsiu – tai būna labai retai.

 

Cituota forumo dalyvė skundėsi „nelabai profesionaliu“ tyrimu. Ar tyrimas priklauso nuo jį atliekančio gydytojo?

 

Be abejo, kaip ir kitose srityse, patirtis svarbu: kuo daugiau gydytojas turi patirties, tuo kokybiškiau atliks tyrimą, geriau įvertins patologinius pakitimus. Tačiau kadangi tai specifinis tyrimas, kurį atlieka tos srities profesionalai, kokybe reikėtų labiau pasitikėti.

 

Ką būtina žinoti ruošiantis EGDS 

 

  • 6 valandas iki tyrimo negalima valgyti. Tyrimo metu skrandis turi būti tuščias;
  • tyrimo dieną negalima gerti skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų;
  • 4 dienas iki tyrimo negalima gerti kraujo krešumą mažinančių vaistų;
  • jei būtina gerti vaistų (kitų nei aukščiau nuodyti), juos reikia išgerti ne vėliau kaip 2 valandas iki tyrimo, užgeriant nedideliu kiekiu vandens;
  • 2 valandas iki tyrimo nerūkyti.

 

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Laura
2014-03-23 09:08
šis aprašymas labai išsamus, manau, labai padės tiem, kurie tik pirmą kartą darys šią procedūrą (gaila, kad man jau darė (fu) ). Bet dar norėčiau paklausti, man šią procedūrą atliko 16 metų ( gal prieš pusmetį) ir mano kitus bendraamžius veždavo į Vilnių, nes sakydavo, kad aparatūra nepritaikyta vaikams, o man šia procedūrą atliko mažame miestelyje ir niekur nevežė (bad) ir dabar po šios endoskopijos man padidėjęs jautrumas t.y. pradėjo pykinti beveik nuo visko : kai valausi dantis, pamatant plauką patiekale ir net tik pagalvojus apie kažką šlykštaus, o anksčiau taip nebūdavo:( ir dabar net bijau pagalvoti, kaip bus jei reikės pas odontologą ar lorą apsilankyti (weird) ir norėčiau paklausti ar galėjo visa tai atsitikti dėl šios procedūros ? (think)

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai