PSO ekspertų teigimu, daugiausia įtakos mūsų sveikatai turi gyvensena – 50 proc., 20 proc. jos priskiriama genetikai, tačiau tiek pat, 20 proc., turi ir aplinka ir tik 10 proc. – medicina. Taigi, valdydami visas sveikatos dedamąsias, ir gyvenimą pailginsime, ir jo kokybę pagerinsime. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip turėti ne tik švarius, bet ir sveikus namus.
Probiotikai sveikatai
Apie probiotikų naudą sveikatai kabama daug. Mokslininkai netgi sako, kad gyvename ant probiotikų revoliucijos slenksčio. Jei XX amžiuje revoliuciją medicinoje ir mūsų gyvenime sukėlė antibiotikai, tai XXI amžius jau dabar dažnai vadinamas probiotikų era. Priminsime, kad probiotikai – tai draugiškosios arba gerosios bakterijos (probio reiškia „už gyvenimą“), kurios būtinos mūsų egzistencijai, nes suteikia natūralią apsaugą nuo pavojingų bakterijų.
Šiuo metu pasaulyje itin daugėja sergančiųjų alerginėmis ligomis. Šių ligų plitimą skatina užterštas oras, per gausus cheminių medžiagų buityje naudojimas, nenatūralūs maisto produktai ir netgi tai, kad stengiamasi gyventi pernelyg steriliai. Be to, žmonės aktyviai, neretai be reikalo, vartoja antibiotikų, todėl gana dažnai patiria disbakteriozę – natūralios bakterijų terpės žmogaus organizme disbalansą, nes antibiotikai sunaikina ne tik blogąsias, bet ir gerąsias bakterijas, kurios formuoja natūralų žmogaus imuninės sistemos pagrindą.
Europos aplinkos agentūros užsakytoje mokslinių tyrimų apžvalgoje teigiama, kad hormonų sistemą ardančios cheminės medžiagos gali būti vienas veiksnių, lemiančių akivaizdų sergamumo daugeliu ligų pagausėjimą. O chemikalų gausu visur – jų aptinkama maiste, vaistuose, pesticiduose, buitinės chemijos produktuose ir kosmetikoje.
Esant tokiai situacijai, visuomenė laukia ir ieško natūralių ir ekologiškų produktų, tad jų paklausa nuolat auga. Pvz., maisto produktai su probiotikais, papildančiais organizmą gerosiomis bakterijomis, tampa vis populiaresni, nes jie padeda normalizuoti žarnyno mikroflorą, reguliuoja virškinimą, padeda imuninei sistemai ir atlieka kitas pagalbines organizmo funkcijas.
Tad kodėl gi nepabandžius paskleisti šių gerųjų bakterijų ir mūsų kasdienėje aplinkoje: darbovietėse, namuose ir net medicinos įstaigose.
Tradicinis požiūris
Jokia paslaptis, kad kone visų šiuolaikinių skalbiklių, valiklių, kitų buityje naudojamų priemonių sudėtyje yra medžiagų, pavojingų ir sveikatai, ir aplinkai. Išvengti jų patekimo į mūsų organizmą praktiškai neįmanoma: jos kontaktuoja su oda plaunant indus, grindis, baldus ir t.t. Ir drabužiuose, net ir kruopščiai išskalautose, vis tiek lieka skalbimo priemonių. Taigi švara atsisuka prieš mus. Viena vertus, kasdien gaunamų pavojingų medžiagų koncentracija nereikšminga, kita vertus, tik iš pirmo žvilgsnio. Juk šios medžiagos patenka į mūsų organizmą nuolat, metų metus, nuo pat gimimo ir praktiškai kiekvieną dieną. Be to, po panaudojimo visos šios medžiagos keliauja į kanalizaciją, galiausiai susigeria į dirvožemį, patenka į vandens telkinius. Taip kartu teršiama ir gamta.
Tradicinis požiūris, kaip kovoti su žalingais mikroorganizmais, esančiais aplinkoje, – dezinfekcija. Namai blizgės, tačiau naikindamos nešvarumus šios priemonės kartu pražudo ir gerąsias bakterijas – probiotikus. Įprasti, bakterijas naikinantį poveikį turinys cheminiai valikliai, geba gerai nuvalyti paviršius, tačiau negali užtikrinti apsaugos nuo bakterijų ar virusų augimo ir dauginimosi.
Inovatyvus požiūris
Mūsų aplinkoje knibžda daugybė mikroorganizmų. Teigiama, kad vos vienas patalpoje esantis žmogus kas valandą orą papildo 37 mln. bakterijų. Panašiai, kaip žmogaus organizmas, taip ir mūsų gyvenimo aplinka užpildyta ir gerosiomis bakterijomis, kurios neleidžia daugintis ir plisti patogeniniams mikroorganizmams. Tad gal įmanoma ir savo aplinką prižiūrėti pagal tokius pačius principus ir su tokiu pačiu rūpesčiu, kaip prižiūrime savo organizmą vartodami probiotikų? Pasirodo, kad taip. Nes galima pasirinkti natūralias probiotines valymo priemones, kurios sukuria palankią gerųjų bakterijų terpę, apribojančią ir sustabdančią blogųjų bakterijų ir mikrobų dauginimąsi. Taip užtikrinama ilgalaikė antibakterinė ir antivirusinė apsauga.
Su probiotinėmis valymo priemonėmis paviršiai ne tik švariai nuvalomi, bet ir padengiami valikliuose esančiomis gerųjų bakterijų sporomis, kurios išsiskleidžia ir pradeda daugintis, taip sudarydamos nepalankią terpę augti ir daugintis blogosioms bakterijoms ir mikrobams. Priešingai nei kiti cheminiai valikliai, kurie sunaikina viską savo kelyje ir palieka sterilią terpę daugintis įvairioms bakterijoms, kai tik šios nusėda ant sterilaus paviršiaus, probiotiniai valikliai gali užtikrinti ilgalaikę apsaugą – net iki aštuonių dienų.
Inovatyvus požiūris – panaudojant gerąsias bakterijas sudaryti nepalankias sąlygas daugintis patogenams ir taip pagerinti aplinkos balansą. Galima sakyti, kad probiotinės priemonės sukuria švarą 3D formatu: grindų, sienų ir oro. Taigi daugybė gerųjų bakterijų rūšių, gyvuodamos aplinkoje, savo probiotinėmis savybėmis gali teigiamai paveikti mūsų aplinką, imuninę sistemą ir galiausiai gyvenimo gerovę. Todėl nenuostabu, kad probiotikai teikia daug vilčių. Prognozuojama, kad probiotikai taps ateities inovatyvių technologijų pagrindu.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę