Turbūt nėra vaiko, kuris nelauktų Kalėdų Senelio, ir ne vien dėl to, kad gautų dovanėlę. Visi vaikai nors prieš Kalėdas stengiasi būti geresni, klausyti tėvelių, kad galėtų pasakyti, kokie geri buvo, ir sulauktų Kalėdų Senelio pagyrimų. Tačiau... metai bėga, vaikai sužino, kad Kalėdų Senelis „netikras“, ir ši graži iliuzija ima blėsti. Ar tai nėra trauma vaikui? Gal ši tradicija apskritai nėra reikalinga ir pasakos apie Kalėdų Senelį yra tiesiog, nors ir „geras“, bet melas? Šia kalėdine tema kalbame su psichologe Jolanta Lazutkiene.
Ar šiais laikais vaikai tiki Kalėdų seneliu? Ar jie priima tai kaip tradiciją?
Manyčiau, kaip nėra vaiko, netikinčio pasakomis, taip nerasime vaiko, kuris niekada netikėjo Kalėdų Seneliu. Tik gali skirtis amžius, nuo kada‚ „subyra“ tikėjimo Kalėdų Seneliu ir stebuklais pilys. Tai priklauso ir nuo aplinkos, kurioje vaikas auga (ar turi vyresnių brolių, seserų, nuo tėvelių pastangų), ir nuo to, su kokio amžiaus vaikais bendrauja, nuo vaiko subrendimo. O šiandieninio Kalėdų Senelio tradicija nėra tokia jau sena ar nuo neatmenamų laikų. Ji siekia XIX amžiaus vidurį.
Ar toks tikėjimas duoda ką nors teigiama?
Tikėjimas Kalėdų Seneliu skatina dėmesingumą vieni kitiems, susitaikymą, dosnumą, atlaidumą, rūpestingumą, sugebėjimą dalintis. Negalima nepaminėti, kad tikėjimas tuo stebuklingu raudonai apsirengusiu seneliu teigiamai veikia ir vaiko kūrybinį mąstymą, simbolinį pasaulio suvokimą, vaizduotę. Norėdami nudžiuginti savo artimus žmones, pasinaudojame savo išradingumu, kūrybiškumu, kad kiekviena dovanėlė būtų išskirtinė ir miela tam žmogučiui, kuriam ją dovanosime. Beje, rašome ir gražius linkėjimus, kurie neretai būna iš pačių širdies gelmių. Pagalvokime, kaip yra svarbu vaikui, kuris yra laikomas neklaužada, dažnai baramas, taip pat gauti Kalėdų Senelio dovanėlę ir suprasti, kad ir jis yra mylimas, kad ir jam rodomas dėmesys. Suaugusieji, atsakydami į vaikų užduodamus klausimus, tokius kaip „Kur gyvena Kalėdų Senelis?“, „Kaip jis padeda dovanėles po eglute?“, „Kaip senelis paruošia kiekvienam vaikučiui dovanėlę?“ ir pan., skatina kūrybiškumą, nes, pasitelkus savo išmonę, reikia sugalvoti kuo įdomesnį atsakymą. Į šį pokalbį galima įtraukti ir vaiką, paklausus,ką jis apie tai galvoja. Vaizduotės lavinimas svarbus visiems vaikams, tačiau ypač labai svarbus patiems mažiausiems, kurie negali puikiai vystytis be geros vaizduotės. Fantazavimas lavina vaiko nepriklausomą ir kritinį mąstymą.
Be to, laukimas, šventinė nuojauta sukelia daug pozityvių emocijų, kas teigiamai veikia psichiką ir nervų sistemą, stimuliuoja ir stiprina imuninę sistemą, todėl didėja organizmo atsparumas neigiamiems aplinkos veiksniams. Tačiau, kaip kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį, taip ir tikėjimas Kalėdų Seneliu turi tiek teigiamą pusę, tiek ir neigiamų aspektų. Tiesa, nėra mokslinių tyrimų, įrodančių Kalėdų Senelio naudą ar žalą vaikams. O skatinti tikėti ar netikėti Kalėdų Seneliu reikia pasirinkti patiems tėveliams.
Kaip jo nesugriauti?
Jo nesugriauti neįmanoma. Taip, kaip neįmanoma sustabdyti žmogaus vystymosi, nes tam tikru augimo ir brendimo laikotarpiu asmuo patiria pasaulį tokį, koks jis yra realiai.
Ar vaikai patiria traumą, sužinoję, kad iš tikrųjų senelio nėra, kad tai išgalvota? Kiek didelė trauma vaikui, kai jis sužino, kad jam realiai juk buvo meluojama?
Kartais tiesą pasako patys tėveliai, nebeatlaikantys vidinės įtampos „gero melo“ kūrimo. Šis tikėjimas (Kalėdų Seneliu) anksčiau ar vėliau subyra. Pradžioje kai kuriems vaikams tiesos išaiškėjimas sukelia nusivylimą, kuris vėliau praeina. Vaikai yra pakankamai stiprūs ir sugebantys greitai atsigauti, kad įveiktų nemalonius jausmus, susijusius su suvokimu, kad Kalėdų Senelis nėra tikras. Tačiau daliai vaikų tiesa apie Kalėdų Senelį sukelia didesnės brandos jausmą, nes žino tai, ko dar nežino jaunesni vaikučiai, tikintys Kalėdų Senelio pasaka. Kai vaikai sužino tiesą, pastaroji jiems nepakenkia tiek, kad jie pradėtų nebetikėti tėvais. Beje, kiek aš žinau, į psichologus dar niekas nesikreipė dėl to, kad turi psichologinių problemų, nes jiems buvo sakoma netiesa apie Kalėdų Senelį.
Kiek ilgai vaikai tiki Kalėdų seneliu? Ar įmanoma ir ar reikia tą tikėjimą kuo ilgiau?
Nėra tiksliai nubrėžtos ribos, kai visi vaikai, sulaukę tam tikro amžiaus, pradeda nebetikėti Kalėdų Seneliu ir magiškąja realybe. Vaikai tuos pačius dalykus kiekvienu amžiaus tarpsniu suvokia skirtingai. Yra vaikų, kurie Kalėdų Seneliu tiki ir sulaukę vienuolikos metų. Kiti juo pradeda nebetikėti anksčiau. Amžiaus vidurkis, kai dauguma vaikų dar tiki Kalėdų Seneliu, yra septyneri metai. Tačiau anksčiau ar vėliau visi vaikai „praregi“, kad Kalėdų Senelis yra mitas. Vienerių ketverių metų vaikai gali suvokti konkrečius dalykus, tokius kaip elniai, rogės, Kalėdų senelį kaip tikrą asmenį. Tačiau jie dar negali suvokti abstrakčių sąvokų. Ketverių šešerių metų vaikai jau gali pradėti abejoti Kalėdų Senelio realumu ir užduoti su tuo susijusius klausimus, o sulaukę šešerių aštuonerių jau gali būti pasiruošę suprasti, kad Kalėdų Senelis tikras, bet ne konkrečia prasme. Kaip tik šiame amžiuje pradeda vystytis gebėjimas abstrakčiai mąstyti, ir tai tęsiasi iki keturiolikos metų.
Yra nuomonių, kad nieko baisaus, jei vaikas netikės? Kiek jos teisingos arba ne ir kodėl?
Atsakymas į šį klausimą išsirutulioja kitų klausimų atsakymuose ir reikėtų vėl pasikartoti arba jis ne taip suformuluotas. Reikėtų patikslinti klausimą. Koks vaiko amžius turimas mintyse? Kaip minėjau, visi mažuliukai vienerių ketverių metukų vaikučiai tiki Kalėdų Seneliu, o vėliau, skirtingu laiku, juo tikėti nustoja visi. JAV ir Kanadoje atliktos apklausos, nepagrįstos mokslinėmis prielaidomis, parodė, kad du trečdaliai vaikų jautė pasididžiavimą, kai suprato tiesą apie Kalėdų Senelį, o pusė vaikučių patikino, kad jiems patiko Kalėdų Senelis, nors ir buvo netikras.
Ar gali būti geras melas? O gal to melu negalima pavadinti?
Melas yra melas (jis neigiamai veikia), o tikėjimas, paremtas sąžiningumu, yra teigiamas (sukelia teigiamas emocijas, pasitenkinimą). Tikėjime apie Kalėdų Senelį melas yra šio mito neigiamoji pusė, nes tėveliai, norėdami išlaikyti tikėjimą, turi meluoti vaikams, o tai nėra malonu ir dažnai sukelia vidinę sumaištį, diskomfortą. Žingsnis po žingsnio prieinamas „liepto galas“: pasidaro taip sunku ir nepriimtina visa ši neetiška situacija, o nebesuradus „teisingų“, pagrįstų atsakymų į vaiko pateiktus klausimus, kurie, beje, ir iki tol nebūna paremti tiesa, pasakoma tiesa apie Kalėdų Senelį. Profesorius R. Feldmanas yra pasakęs, kad Kalėdų Senelio mito propagavimas nėra blogiau nei sakyti: „kokia puiki suknelė“ arba „tu visiškai nepriaugai svorio“ ir pan. – visa tai laikoma socialiniu palaikymu. Taip pat nėra įrodyta, kad pasakos apie Kalėdų Senelį galėtų pakenkti ar būtų labai naudingos. Skatinti tikėjimą Kalėdų Seneliu ar ne, tai asmeninis kiekvieno tėvelio pasirinkimas. Nesvarbu, koks bus pasirinkimas, T. Howe teigimu, jis nepakenks jūsų vaikui.
O kaip paaiškinti, kodėl anksčiau vaikui buvo sakoma kitaip?
Skatinkime vaikus, kad jie patys sugalvotų atsakymus į klausimus, susijusius su Kalėdų Seneliu. Nemeluokime savo vaikams ir mokykime juos sakyti tiesą. Ir Kalėdų Senelio istorija gali būti pateikta be melo, o tai priklauso jau nuo mūsų, suaugusiųjų, išmonės. Atsakydama į šį klausimą, pasiremsiu psichologijos mokslų daktarės S. Kuchenbecker mintimis. Ji savo vaikams, kol jie buvo maži, sakė, kad Kalėdų Senelis yra meilės simbolis, dovanojantis viltį, ir niekada jiems nesakė, kad Kalėdų Senelis realus asmuo. Pabrėždama, kaip svarbu niekada nemeluoti vaikams.
Linkiu visiems – ir mažiems, ir dideliems – tikėti gėriu, meile ir artėjančių Kalėdų stebuklu. Bent trumpai pasijusti stebukladariais. Juk taip gera daryti stebuklus! Kuo daugiau teigiamų emocijų prieššventiniu ir šventiniu laikotarpiu!
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę