){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Mūsų pasaulis keičiasi kiekvieną dieną – kartais tie pokyčiai džiuginantys, kartais – keliantys nerimą. Klimato ir aplinkos pokyčiai beveik visais atvejais priklauso antrajai kategorijai, ir, jei nebus imtasi būtinų priemonių, liūdnas naujienas skaityti teks vis dažniau. Nykstantys gyvūnai, augalai, užteršti vandenynai – tai ne būdas pagąsdinti, o mus supanti realybė.
Koraliniai rifai nyksta
Apie koralinių rifų nykimą kalbama jau seniai ir ilgai, o naujausieji Portugalijos mokslininkų iš Azorų universiteto ir Niujorke įsikūrusios Laukinės gamtos išsaugojimo draugijos (Wildlife Conservation Society) tyrimai, atlikti Kenijos pakrantėje, atskleidė, kad žmogaus veikla – žemė ūkis, miestų plėtra ir pan. – yra vieni iš reikšmingiausių veiksnių, lemiančių nykimą ir sunkinančių atsinaujinimą.
Kyla klausimas – kaip? Pasirodo, kad į jūrą per kanalizaciją patenkantys, arba, tiksliau – žmogaus išleidžiami teršalai skatina įvairiausių mikroskopinių augalų ir gyvūnų, ardančių koralinius rifus, dauginimąsi. Vandenyje atsiradus daugiau maisto medžiagų, bakterijos, grybeliai, dumbliai, kirminai dauginasi daug greičiau ir aktyviau ir, natūralu, intensyviau naikina rifus. Koralinių rifų ekosistema, anot mokslininkų, yra biologiškai prisitaikiusi augti skaidriame vandenyje, o padidėjęs maisto medžiagų kiekis ją išbalansuoja. Užterštas vanduo skatina ir koralų ligų plitimą.
Panaši situacija ir Australijoje esančiame į UNESCO paveldą įtrauktame Didžiajame barjeriniame rife. Jis per paskutiniuosius 27 metus neteko pusės koralų. Dėl to labiausiai kaltinamos dygliuotosios jūrų žvaigždės, kurių dauginimasis dėl įvairių į vandenyną išleidžiamų teršalų itin išaugo. Viena tokia žvaigždė per metus suėda apie 33 kvadratinius metrus koralų, ir manoma, kad šie jūros gyviai sunaikino daugiau nei du penktadalius žuvusio rifų ploto.
Dar 1985 m. 28 proc. rifo buvo padengtas koralais, o šiais metais koralai dengia mažiau nei 14 proc. jo paviršiaus.
Klimato pokyčiai ir žvejyba
Laukinės gamtos išsaugojimo draugijos zoologas ir vienas iš minėtojo tyrimo autorių Timas Maklanahas teigia, kad koraliniai rifai kenčia ir dėl kitų veiksnių – klimato pokyčių (nuo šilto vandens koralai blunka) ir žuvų išteklių pereikvojimo. Pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, net daugiau kaip 50 proc. pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti ir dar beveik trečdalis – pereikvoti arba labai sumažėję. Koralų rifuose gyvenančios jūrų gyvūnų rūšys sudaro apie 25 proc. visų žinomų jūros gyvūnų rūšių. Intensyvus koralinių žuvų gaudymas mažina jų populiaciją. Yra ir tokių baisių atvejų, kai žuvys gaudomos sprogdinant rifus.
Dar viena didelė koralų nykimo priežastis yra ciklonai, kurių žmogus, deja, sukontroliuoti negali.
Nykstančios rūšys
Nyksta ne tik koralai, bet ir įvairūs kiti mūsų žemės gyvūnai ir augalai. Pasaulio gamtos apsaugos kongrese, šiemet vykusiame Pietų Korėjoje, buvo pateiktas naujas šimto sparčiausiai nykstančių augalų, gyvūnų ir grybų sąrašas. Sąrašą sudarė net 8000 mokslininkų, dirbusių 48-iose skirtingose šalyse.
Į šią liūdną ataskaitą pateko Jamaikos iguana, Singapūro gėlųjų vandenų krabas, mažiausi pasaulyje pigmėjiniai tripirščiai tinginiai, aptinkami šalia Panamos esančioje Eskudo saloje, Sumatros raganosiai, gyvenantys Pietų ir Pietryčių Azijoje, albatrosų rūšis, besiveisianti tik Indijos vandenyne esančioje Amsterdamo saloje, Madagaskaro rudagalvė antis ir kiti.
Gelbėti – būtina
Liūdnos prognozės yra daugeliui į sąrašą įtrauktų augalų ir grybų: jie nėra naudojami pramonėje ar kitose žmogui naudingose srityse ir todėl nedaroma nieko, kas padėtų šias rūšis išsaugoti.
Kai kurios sąrašo žmogui teikia didelę naudą (pvz., geltonojo jūrų karoso plaukimo pūslės, kainuojančios septynis kartus daugiau už auksą, naudojamos medicinoje), tačiau dauguma mokslininkų tikina, kad būtina stengtis išsaugoti jas visas, nepaisant naudos.
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos Rūšių išlikimo komisijos pirmininkas Simonas Stiuartas aiškina: „Kai kurių rūšių vertė negali būti akivaizdi iš anksto, tačiau jos visos prisideda prie planetos funkcionavimo.“ Jam antrina ir viena iš sąrašo autorių Elen Butše: „Tėra vienas sprendimas – imtis neatidėliotinų veiksmų.“
Užterštas net Antarkties vandenynas
Žmogaus veiklos rezultatai pasiekia net atokiausius pasaulio kampelius, o taršos pėdsakai kartais nustebina ir daug mačiusius specialistus. Prancūzų mokslininkų pasaulio vandenyno tyrimo rezultatai atskleidė, kad Antarkties vandenynas yra ne mažiau užterštas nei kiti pasaulio vandenynai. Plastiko kiekis mėginiuose, paimtuose šiame vandenyne, yra toks pat, kaip ir visame pasaulyje, nors tikėtasi dešimt kartų mažesnio užterštumo.
Daktaras Krisas Bauleris teigia, kad šie rezultatai buvo nemaloni staigmena: „Šis vandenynas yra pakankamai atsiskyręs nuo kitų ir neturi galimybės su jais maišytis. Manėme, kad šie vandenys labai mažai pakeisti žmonių veiklos.“
Nors sunku nustatyti, iš kur tiksliai atsiranda atliekos Antarkties vandenyne, spėjama, kad daugiausiai jų atkeliauja iš Afrikos, Pietų Amerikos ir Australijos.
Kenčia gyvūnija
Pasaulio vandenynuose aptikta plastikinių maišelių, butelių, sintetinių pluoštų, drabužių liekanų, kurios, manoma, atsiranda naudojant skalbimo mašinas. Daug plastiko mikrodalelių į vandenyną patenka naudojant kosmetines ir buitinės chemijos priemones. Jos iš kanalizacijos patenka į upes, o vėliau – jūras ir vandenynus. Plastikas sudaro apie 80 proc. visų vandenynus teršiančių šiukšlių.
Plastiko tarša daro didžiulę ir nepataisomą žalą jūrų gyvūnijai: paukščiai, žuvys ir kiti gyvūnai reguliariai vartoja nevirškinamas plastiko atliekas, supainiodami jas su medūzomis ar kitu grobiu. Nerimą kelia tai, kad, išskyrus kelių rūšių bakterijas, nėra organizmų, kurie galėtų plastiką suskaidyti.
Kavos mėgėjams – įspėjimas
Dažnai skaitydami ar klausydamiesi apie klimato pokyčius nesusiejame jų su savo kasdieniniu gyvenimu. Kaip jis pasikeistų? Ko netektume? Labai dažnai – paprastų dalykų. Štai pavyzdys. Daugelis savo dieną pradeda kvapios kavos puodeliu. Naujausi moksliniai duomenys rodo, kad ateityje gali tekti šį įprotį pakeisti. Kodėl?
Karališkųjų Botanikos sodų Didžiojoje Britanijoje mokslininkų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad jau po kelių dešimtmečių gali išnykti populiariosios „Arabica“ rūšies kavos pupelės.
Specialia kompiuterio programa apskaičiuota, kad šiltėjantis klimatas gali lemti, kad jau 2080 metais mažiausiai 65 proc. vietovių, kuriose auginama „Arabica“ rūšies kava, bus nebetinkamos kavamedžiams auginti.
„Arabica“ kavos pupelės sudaro net 70 proc. visos šviežių pupelių rinkos Europoje ir JAV.
Būtina naujų vietų paieška
Jei manote, kad 2080 metai jums nebeaktualūs, galbūt suklusite sužinoję,kad kai kuriose vietose, pvz., Bomos plynaukštėje Pietų Sudane, arabinių kavamedžių gali nebelikti jau 2020-aisiais. Tokia prognozė padaryta remiantis tuo, kad ten auginama kava jau dabar yra nekokybiška.
Tyrimo vadovas Aronas Davisas aiškino situaciją: „Arabiniai kavamedžiai auga tik tam tikrose vietose. Jiems labai svarbi oro temperatūra, temperatūros ir sezoniškumo ryšys – pavyzdžiui, vidutinė oro temperatūra lietinguoju sezonu.“ Klimato pokyčiai vyksta labai greitai – kavamedžių augintojai kiekvienais metais savo plantacijas turi perkelti bent po 50 metrų. Tiesa, komerciniais tikslais kavamedžiai auginami juos papildomai laistant ir dirbtiniu būdu vėsinant, tačiau laukiniai kavamedžiai pasižymi didesne genetine įvairove, svarbia padedant plantacijoms atsilaikyti prieš kenkėjus ir įvairias ligas.
Mokslininkai teigia, kad net ir tuo atveju, jei laukiniai kavamedžiai neišnyktų, klimato pokyčiai turės įtakos kavos skoniui.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę