Sveikata vaistažolėse, mūsų išmintyje ir jausmuose

Virgilijus Skirkevičius – vaistininkas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorius (vienas iš studentų mėgstamiausių), lietuvių liaudies gydymo tradicijų ir rytų šalių medicinos žinovas, apie žmogų ir sveikatą kartais kalbantis kaip mistikas: „Žmonės serga dėl savo pavydo, pykčio ir baimės. Žmogaus ligos, pasak tibetiečių, yra proto bukumo pasekmė. Kitaip sakant, nėra sveikas žmogus, kuris dedasi viską žinąs, kuris jau niekuo nebesistebi, nesidžiaugia, o tik... žino.“ Kad nemirtume, kartais turime susirgti. O gydantis, ypač augalais ar kitomis natūraliomis priemonėmis, veikiama ne tik liga, bet ir žmogus. Taigi gamta ir prigimtis „žino“, ką daro. Kaip tokia praktika gali padėti saugant savo ir artimųjų sveikatą? Ir kodėl norintiesiems ilgai mėgautis gyvenimo džiaugsmu patartina neužsisėdėti vienoje vietoje?
 
Ko mums reikia
Žmonės nori būti gydomi, bet nenori gydytis. Į gydytojus kreipiamasi tikintis dviejų dalykų: sužinoti, kuo serga, ir kuo greičiau gauti vaistų, malšinančių skausmus ir išvaduojančių nuo ligų. Tad šiuolaikinė medicina tik dalyvauja įveikiant „krizes“: šalina, operuoja, slopina simptomus. Rytų medicinos požiūriu, tai įsiplieskusios ugnies, kuriai nurimus netrunkama susirgti sunkiai, gesinimas.
Ligą užauginame kaip medį. Pajutę nemalonius simptomus, bandome iš karto jų atsikratyti, neįsigilindami, ką jie galėtų reikšti. O senoji, arba Hi¬pok¬ra¬to, me¬di¬ci¬na, ry¬tų ir ant¬ro¬po¬so¬fi¬nė me¬di¬ci-na akcentuoja, kad žmo¬gus tu¬ri ne tik kū¬ną, bet ir sie¬lą, dva¬sią. Li¬ga iš pradžių randasi ne fi¬zi¬nia¬me kū¬ne, o sub¬ti¬les¬niuo¬se sluoks¬niuo¬se.
Rytų medicina žmogų vertina kaip kūno ir dvasios vienovę. Modernioji Vakarų medicina šį supratimą tarsi nustūmė. Serga ne kepenys, širdis ar inkstai; serga žmogus, jį reikia gydyti. Cheminiai vaistai reikalingi sergantiesiems ūminėmis ligomis, bet šie vaistai turi ir šalutinių poveikių. Vaistažolės – papildoma pagalba. Pavyzdžiui, gudobelė – vaistas nuo širdies ligų, tinkamas vartoti esant aukštam kraujo spaudimui ir širdies ritmo sutrikimui. Tai tipiškas rūgštaus produkto poveikis kraujagyslių sistemai. Remdamasis Tibeto medicina, galiu pasakyti ir daugiau: gudobelės preparatai labiau tinka apkūnioms, blyškaus gymio moterims. O valerijonas – isteriškoms. Unikalu, kad pagal labai trumpus vaistų poveikio aprašymus Tibeto medicina teikia vientisą paveikslą, kas konkrečiam asmeniui tiktų geriausiai. Tačiau mūsų patarimai turi būti labai profesionalūs.
Žmogaus ir jausmų pažadinimas
Tikėjimas, kad tabletės pagydys, – tai tikėjimas stebuklu, kurio nėra. Todėl žmogui padėti galima tik tada, kai jis keičia gyvenseną. 90 proc. gydymo sėkmės priklauso nuo žmogaus, nes jis savyje turi išprovokuoti gydymo jėgas, o ne „numesti” savo kūną gydytojui: „Duokite man tabletę, kad per vieną akimirką pasveikčiau!” Taip negali būti. Kaip nėra ir tablečių švelniems jausmams, meilei pažadinti. Meilę atrasi ir patirsi gyvendamas, siekdamas darnos su aplinka. Ir vaikus ne tiek svarbu išmokyti matematikos, anglų kalbos, muzikos ar kaip tapti lyderiu. Svarbu išmokyti mylėti ir svajoti. Fantazijos ugdo gerą žmogų, jausdamas mamos meilę ir pats ją mylėdamas, vaikas, tapęs suaugusiuoju, mylės ir žmoniją.
Senovės Tibete vaistas buvo gaminamas konkrečiam asmeniui, jam matant, labai kruopščiai ir sąžiningai. Tibeto gydytojai pripažįsta Vakarų mediciną, kai kuriuos jos metodus taiko ir patys, bet atkreipia dėmesį: gydytojas, kuris nepakelia akių į ligonį, jį praranda. Atsitinka ir taip, kad tinkamas vaistas nepadeda, jeigu pacientas nepasitiki gydytoju.
Daugėja sergančiųjų užleistomis bei sudėtingomis ligų formomis. Daug žmonių sunegalavę pirmiausia kreipiasi į vaistininką, tikėdamiesi, kad vaistai išspręs visas problemas. Vaistininkui privalu dirbti profesionaliai, kartais – ne vaisto duoti, o patarti skubiai kreiptis į gydytoją ar paskatinti keisti gyvenseną. Vaistinę, kurioje rengiamos sveikatingumo dienos, paskaitos ir pacientų mokymai, galima vadinti ne vaistų „pardavykla”, o įstaiga, kurioje rūpinamasi sveikata ir ligų profilaktika.
Vaistų prekyba internetu – modernu, tačiau nebėra ryšio tarp paciento ir specialisto kaip savo srities žinovo. Internetu galima „išsikviesti” vaistą ir gydytis. Vis dėlto geriau tai daryti patariant ne kompiuteriui, o gydytojui ir vaistininkui.
Šiais laikais, kai net vanduo gali sukelti alergiją, vaistų vartojimas turi būti saugus. Tam mus įpareigoja ir verslo logika, ir etika, ir profesija.
Kai moko dilgėlė, kiaulpienė, zuikio kopūstai...
Susirgę norime sveikti skubiai: su raminamaisiais, skausmo malšinamaisiais, nesudarydami keblumų bendradarbiams ar namiškiams. O kinų medicina sako: kai ateina skausmas, reikia skęsti skausmo jūroje. Kad su skausmo banga ir pats iškiltum. Kai pakilsi, pamatysi saulę. Taip, žmogus neturės antros jaunystės. Tačiau jis turi išminties, gebėjimo nepykti, nepavydėti, nebijoti. Ir atleisti.
Štai kas šešto ar penkto pradinuko stuburas iškrypęs. Esą kalta mokykla, suolas ir kuprinė. Ne, ne suolas kaltas. Stuburą iškreipia baimė. Chondroitino pokyčiai augančio žmogaus kauluose negali vykti taip sparčiai, kad dėl ydingos sėdėsenos susiformuotų struktūrinių stuburo pokyčių nulemta netaisyklinga laikysena. Tačiau kad fiziniame kūne galimi pokyčiai dėl baimės ir streso, įrodyta tyrimais. ...Atlikus karių, žuvusių Irake, kūnų skrodimus, rasta, kad 82 proc. jaunų vyrų – vidutinis žuvusiųjų amžius buvo 23 metai – kraujotaka buvo kaip senukų. Kraujagyslės pažeistos, aukštas cholesterolio kiekis kraujyje. Viena iš tyrėjų padarytų išvadų: jei gyveni susigūžęs, pilnas baimės ir streso, neišvengsi priešlaikinio senėjimo. O jeigu esi tiesus savo vidumi ir išore, jei esi teisingas, o dar padedi savo fiziniam kūnui tinkamai gyvendamas, kūno sveikata ilgai neapleis. Moterims dėl tipinių negalavimų menopauzės periodu kinų medicina pataria: eikite į gatvę. Tai turėtume suprasti kaip raginimą neužsisklęsti su savo išgyvenimais. Toks laikas moteriai yra laisvės laikas, kai nebereikia stengtis atrodyti, patikti, dominuoti. Tai laikas, kai moteris gali būti pati savimi.
Kas dar mus moko? Dilgėlė. Ypač – pavasarinė. Po Užgavėnių ir žmogus tampa pavasarinis, lengviau vyksta šalinimo ir valymosi procesai. Tuo metu kūnui reikia šviesos ir žalumos, t.y. žalumynų. Todėl eik į patvorius, kur švaru, ir prisiskink dilgėlių. Eik į mišką zuikio kopūstų, bet neplėšk gamtos. Tibetiečiai, rinkdami augalus, meldžiasi. Žalumynai padės atsinaujinti kraujui, skatins kenksmingų medžiagų tirpumą vandenyje ir pašalinimą iš organizmo. Nusiraškyk saujelę liepos pumpurų ir valgyk kaip vaikas – tai padės ir anemijos atveju, tapsi ramesnis. Dilgėlę gali derinti su kiaulpiene. Prisikask šaknų, susidžiovink, gerk arbatos. Dviejuose raktažolės lapeliuose rasi vitamino C dienos dozę. O juodųjų serbentų pumpuruose šio vitamino daugiau nei uogose.
Maistas kaip vaistas
Maisto šiuo metu vartojame palyginti nedaug, užtat daug maisto muliažų. Iš dalies teisūs medikai, rekomenduojantys vartoti didesnes vitaminų dozes. Turėtume labiau rūpintis maisto kokybe, o ne papildomais mitybos priedais. Artritas gali būti virškinimo problemų pasekmė. Neretai svarbiau nei mityba yra virškinimas ir šalinimas. Linų sėmenys – gerai, tačiau nepirkime jau sumaltų, sėklas malkime patys. Jeigu sumalti sėmenys apkartę, jie yra nuodingi. Gerai valo ryžiai, nors tai ir ne mūsų aplinkos produktas. O kiauliena nėra tinkama žmogui. Šis produktas per artimas žmogui, nes per lengvai virškinamas, žarnyne jis provokuoja puvimo procesus. Organizmas ginasi kaupdamas atliekas įvairiuose vietose, taip pat ir sąnariuose. Taip „užsidirbame“ artritus. Sąnarių būklę lengvina ricinos aliejaus kompresai; palaikius ne ilgiau nei tris valandas, aliejus nuplaunamas.
Nevartotinas margarinas. Indijoje pastebėta: gyventojai daugiau ėmė vartoti šio produkto ir ėmė labiau sirgti ateroskleroze ir insultu.
Žmonės vis labiau brangina sveikatą. Tik ne visi žino, kokiais būdais geriausia ją stiprinti. Vieni grūdinasi ir sportuoja, kad nesusirgtų, kiti mano, kad veiksmingiausios tabletės, kiti perka vitaminų.
Tibete priimta vaistų piliulę nuryti sukalbėjus maldą ir tik tam tikru žmogaus energinės sistemos kanalų, vadinamųjų meridianų, aktyvumo metu. Tibeto gydytojas, kuris yra ir vaistininkas, vaistą paruošia susikaupęs ir melsdamasis. O pacientas turi būti pasirengęs vaistą priimti. Taip jo poveikis visiškai kitoks nei, pavyzdžiui, įsimetimas į burną skubant gatve – visiškai savęs nemylint, neskiriant sau dėmesio.
Virgilijus Skirkevičius: „Internetu galima „išsikviesti” vaistą ir gydytis. Vis dėlto geriau sveikti patariant ne kompiuteriui, o gydytojui ir vaistininkui.“

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai