Laiminga mama – laimingas kūdikis

Nėščiosios fizinei sveikatai medikai skiria ypač daug dėmesio, tačiau ne ką mažiau svarbus ir moters psichologinis pasiruošimas. „Sveikai ir prasmingai išgyventi nėštumą ir sėkmingai pagimdyti kūdikį padeda kokybiškas psichologinis pasirengimas“, - tvirtina Šiaulių apskrities ligoninės Moters ir Vaiko klinikoje dirbantys medikai.
 

Vien laukti neužtenka


Vaiko gimimas – svarbiausia akimirka kiekvienos moters gyvenime, kuriai pradėti ruoštis pravartu vos tik sužinojus apie pastojimą. Nėštumo periodu svarbu ne tik tausoti sveikatą, bet ir iki smulkmenų suplanuoti didžiąją dieną – kur, kokiomis sąlygomis vyks gimdymas, nuspręsti, kieno rankoms bus lemta pirmą kartą rūpestingai prisiliesti prie naujos gyvybės ir atvesti ją į šį pasaulį. „Tik sveika mama gali pagimdyti sveiką kūdikį“, – sako Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos direktorius Linas Rovas ir džiaugiasi, kad vis dažniau į ligoninę atvyksta tinkamai gimdyti pasiruošusios moterys.
„Džiugu, kad ne tik medikai, bet ir nėščios moterys supranta, kad neužtenka šį tarpsnį tik prabūti, prakentėti ar „prastumti laiką“, – sako psichologė, perinatalinės raidos konsultantė Inga Drupienė.
Perinatalinė psichologija dar tik pradeda skintis kelią į nėščiųjų priežiūros institucijas, nors jau praėjusiame šimtmetyje mokslininkai suprato, kad moters emocinė būsena nulemia gimdymo skausmų intensyvumą. Nėštumas – pats geriausias metas, kada moteris gali išmokti girdėti save labiau nei bet kada, tačiau tam reikia jos aktyvaus dalyvavimo ir atvirumo vykstantiems pokyčiams. Tai gyvybiškai būtina ne tik pačiai nėščiajai, bet ir jos mažam vaikeliui, kuris, vos tik gimęs, žodžiais nepasakys, ko nori, ko jam reikia. „Vaiko pasaulį mama sudėlioja po gabalėlį. Tai tarsi mozaika, kurios spalvingumas priklauso nuo mamos ir kūdikio ryšio kontakto glaudumo“, – sako psichologė.
 

Gardu, o svarbiausia – sveika



Teigiamos mamos emocijos svarbios ne tik nėštumo metu, bet ir po gimdymo – stresas nesustabdo pieno gamybos, bet gali laikinai sustabdyti jo tekėjimą. „Mama turi vengti ne tik nesveiko maisto ar užteršto oro, bet ir blogų emocijų, kurios pienu perduodamos mažyliui“, – sako natūralaus maitinimo specialistė Auksė Kavaliauskienė, patikindama, jog retai kuri mama neturi pieno, tad, kai išgirsta mamą, kad ji nežindysianti vaikelio, nes jos mama dėl pieno trūkumo taip pat jos nežindė, visada skuba pagalbon mažyliui. Ar turės mama pieno, labai priklauso nuo pačios moters nusiteikimo ir pasitikėjimo savimi. „Žindymas – gamtos dovana, ir jokie mišinėliai neatstos motinos pieno, kuriame yra net 400 medžiagų, patenkinančių visus kūdikio maisto ir vandens poreikius pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius“, – tvirtina medikė.

Gydytoja neonatologė Banga Vaitkevičienė sako, jog sovietmečiu motinos neturėjo pieno dėl grubiai pažeistos laktacijos fiziologijos nuo pat pirmosios kūdikio gimimo akimirkos. Po gimimo naujagimiai būdavo atskiriami nuo motinų, pradedami žindyti geriausiu atveju po pusės paros ir tik tada, kai būdavo apžiūrėti gydytojo. Vėliau vežiojami motinoms tik pagal grafiką kas 3,5 valandos, su 6 valandų naktine pertrauka. Vietoj motinos pieno mažyliai gaudavo gliukozės ir pieno pakaitalų. Kūdikio nestimuliuojamose krūtyse pienas negali gamintis, todėl mūsų mamoms trūkdavo pieno. Skandinavai, žindymo praktikos lyderiai, sako, kad kiekviena išnešiojusi ir pagimdžiusi kūdikį motina gali išmaitinti savo vaiką. Tam reikalingos elementarios žinios apie žindymą. „Mamos pienas, kuris visados yra šviežias, švarus ir šiltas, ne tik maitina, bet ir saugo mažylį nuo ligų ir infekcijų, todėl krūtimi maitinami kūdikiai rečiau vemia, viduriuoja, serga infekcinėmis ligomis, pvz., ausų, kvėpavimo takų ar smegenų žievės uždegimu ir visa virtine kitų mažam žmogiukui pavojingų ligų“, – užtikrina neonatologė.
 

Baimė įveikiama žiniomis


Gydytoja ginekologė Jurgita Balčiūnienė sako pastebėjusi, kad nėštumas daugumai nėščiųjų išprovokuoja begales baimių. Dauguma būsimųjų mamų bijo ne tiek paties gimdymo, kiek galimo skausmo ar net kančios gimdant, nes vis dar gaji viduramžiais susiformavusi nuomonė, jog gimdymas lydimas pragaro kančios bei nežmoniškų skausmų. „Esu mama, tad pati panaršau internete, kur besilaukiančios mamos klausia ir dalijasi įvairiomis patirtimis ir nuogąstavimais.
Pastebėjau, kad nėštumo periodas atveria ganėtinai plačias nežinojimo spragas, kurias palengva užpildo bauginanti fantazija. Ir tai nėra kažkas keista – baimė yra natūralus jausmas, kurį įveikti gali tik informacija“, – sako ginekologė.
Tai, kad skausmo jutimas glaudžiai susijęs su baimės jausmu, patvirtina ir psichologė I. Drupienė. Anot specialistės, baimė – tai impulsai, įspėjantys apie pavojų susižeisti, kuris smegenyse asocijuojasi su skausmu. Atsiranda atsakomoji organizmo reakcija – stresas, kurio metu nervinė sistema suaktyvina impulsus, padidinančius raumenų įsitempimą ir pristabdančius vidaus organų funkcijas. „Vadinamieji siaubingi skausmai sąrėmių metu dažniausiai būna sukelti įsitempimo, kuris neleidžia gimdai laisvai susitraukinėti. Stresas ir baimė veikia vegetacinę nervų sistemą, o ši – dubens srities organus, tad pojūčiai gimdoje priklauso nuo psichinės moters būsenos, – tvirtina psichologė. – Norint gebėti įveikti baimę ir patirti lengvą, neskausmingą gimdymą, reikia pasiruošti iš anksto. Ne veltui statistika skelbia, kad tos moterys, kurios, laukdamos vaikelio, lankė mokymo kursus būsimoms mamoms, gimdo dukart greičiau ir patiria mažiau skausmo už psichologiškai šiam procesui nesiruošusias moteris."
Akušerė Jurgita Gražulienė sako, jog gebėjimas susitvarkyti su savo baimėmis – nepamainomas pagalbininkas gimdymo procese – kuo labiau būsite atsipalaidavusi ir kartu pasirengusi, tuo sveikiau, natūraliau ir lengviau viskas vyks. Toks gebėjimas pažinti ir nepasiduoti baimėms padės jums ir vaikelio auginimo procese, kai iš tiesų bus dėl ko nerimauti: kad kas neatsitiktų, kad neužsigautų, kad nesusirgtų, kad nepasimestų, kad nepakliūtų blogon įtakon.
 

Galimybė pasirinkti – kiekvienos valioje


Šiuolaikinė medicina stengiasi apsaugoti moterį nuo skausmingų pojūčių, todėl skausmui slopinti pramanyta įvairių geriamųjų ar švirkščiamųjų medikamentų, tačiau tinkamai psichologiškai pasiruošusi moteris gali apsieiti ir be chemijos, ir be populiarumo pagreitį įgavusios Cezario operacijos. „Gamta sutvėrė moteris gimdyti natūraliai, vadinasi, ji pati pasirūpina, kad mažylio galvytė saugiai patektų į gimdymo takus ir kad jai niekas nepakenktų. Moteris turi pajusti sąrėmius, žinoti, kaip kvėpuoti, kada stumti, o kai mama tai jaučia, nenutrūksta emocinis ryšys tarp jos ir mažylio, kuris gimdymo metu taip pat patiria tą pačią baimę, kaip ir mama. Visa tai, ką mama išgyvena gimdymo metu, vaiko pasąmonėje išlieka visą gyvenimą“, – tikina psichologė.
Anot kineziterapeutės Kristinos Michalenko, nors dauguma moterų dar vis gimdo gulimoje padėtyje, tačiau tai nelogiška ir nebūtina, juolab kad ir mokslas atskleidė rimtus gulimos padėties trūkumus gimdymo metu. Šiuolaikinė moteris pati sprendžia, kaip ji nori praleisti paskutines akimirkas prieš apkabindama savo mažylį – ji gali vaikščioti, tupėti, atlikti specialius pratimus su minkštais kamuoliais, mirkti šiltoje vonioje – visa tai atpalaiduoja, mažina įtampą ir skausmą, pagreitina gimdymo procesą.
Iš tiesų gimdymo metu moters organizme vyksta milijonus metų evoliucijos nusistovėję procesai. Tuo kritiniu virsmo laikotarpiu, reikalaujančiu maksimalaus tiek fizinių, tiek dvasinių jėgų sukaupimo, būsima mama pakliūva į tam tikrą aplinką, susitinka su tam tikrais žmonėmis. Ir visa tai gali jai padėti arba trukdyti. „Gerai paruošus moterį ir suteikus jai visą būtiną informaciją apie joje vykstančius procesus ir laisvę pasirinkti judėjimą, gimdymo pozą, gimdymo aplinką, reikalui esant – nuskausminimo būdą, vaiko priežiūros kokybę; gerbiant jos ir kūdikio neliečiamumą, moterys tikrai būtų atsparesnės tam neišvengiamai stipriam ir visa apimančiam potyriui. Jos būtų laimingesnės, sėkmingai įveikusios šį svarbų motinystės virsmą, o mes tikrai turėtume daugiau sveikų vaikų ir sveikų moterų“, – tvirtina medikės.
 

Padėti reikia mokėti


Medikės džiaugiasi, kad į pasiruošimo gimdymui kursus ateina vis daugiau būsimų tėvelių. Vyrai netampa tėvais tik vaikui gimus – pradėti rengtis šiam perėjimui, anot medikių, reikia gerokai anksčiau. Nėštumas – pats tinkamiausias laikotarpis, kai galima pasiruošti, suprasti savo įsivaizdavimus ir lūkesčius. „Kuo anksčiau ir intensyviau vyras įsitraukia į nėštumą, tuo ankščiau tarp tėvo ir negimusio kūdikio pradeda formuotis emocinis ryšys, kuris nėra vien tik tėvystės pradžia. Svarbiausia, kad šis ryšys daro didelę įtaką ryšiui tarp tėvo ir jo vaiko ateityje“, – įsitikinusi psichologė.
Be gydytojo, akušerės, gimdyme vis dažniau dalyvauja kūdikio tėvas. Anot akušerės J. Gražulienės, iš tiesų, nepažįstamoje aplinkoje artimas žmogus labai praverčia, tačiau neretai moteriai užtenka vien moralinio palaikymo. „Tinkamai pasiruošęs vyras gali dėl moters ir kūdikio padaryti gerokai daugiau: priminti kvėpavimo, atsipalaidavimo būdus, palengvinančius gimdymo procesą, nuraminti moterį, kai ji pradeda galvoti, kad nebeištvers“, – teigia akušerė.
Tėčio buvimas šalia teigiamai veikia ir naujagimį, kuris jau nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų jaučia, kad turi ne tik mylinčią mamytę, bet ir tėvelį. „Taip sustiprėja šeimos ryšys“, – savo nuomonę grindžia medikės.
Po gimdymo be vyro pagalbos taip pat labai sunku išsiversti. Tėčiai – labai švelnūs vaiko globėjai, kurių pagalba reikalinga ne tik maudant, einant pasivaikščioti, bet ir keliantis prie mažylio naktį. „Atminkite, kad laiminga ir rami mama – tai laimingas ir ramus kūdikis", – sako psichologė.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai