Lapkričio kalendorius

Lapkričio vaistiniai augalai


Bruknė
Kaip rinkti? Bruknių lapai skinami rudenį, nurinkus uogas. Džiovinant paskleidžiami ir džiovinami ne aukštesnėje nei 40 laipsnių temperatūroje. Išdžiovinus likę stiebai išmetami. Tinkamai išdžiovinti lapai yra žali, bekvapiai, rūgštoko skonio.
Kuo naudinga? Bruknių lapai pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiomis, sutraukiamosiomis savybėmis, padeda viduriuojant. Jais gydomi šlapimo takų ir pūslės uždegimai. Liaudies medicinoje bruknės lapais gydomas anacidinis gastritas, nevalingas vaikų naktinis šlapinimasis, reumatas, podagra, hipertenzija. Jie vartojami ir kaip antidiabetinė priemonė.
Dėmesio: Bruknių preparatų nerekomenduojama vartoti nėštumo metu, esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms, padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui; taip pat jų negalima vartoti ilgiau kaip 3 savaites.
Paprastoji gyvatžolė
Kaip rinkti? Gyvatžolių šakniastiebių pridėtinės šaknys ir antžeminė dalis nuvalomi, šakniastiebiai supjaustomi 5–10 cm ilgio gabaliukais, storesni skeliami išilgai, apvytinami ir džiovinami 40–60 laipsnių temperatūroje. Gerai išdžiovinta žaliava – kieti, rangyti, plokšti, 2–10 cm ilgio, 1–2 cm storio, su žiediniais sustorėjimais, bekvapiai, iš pradžių sutraukiančio, vėliau kartoko skonio šakniastiebiai, kurių paviršius tamsiai rudas, o lūžis rausvas.
Kuo naudinga? Gyvatžolės šakniastiebiai pasižymi sutraukiamuoju, baktericidiniu, žaizdas gydančiu poveikiu. Jie vartojami kaip sutraukiamoji priemonė esant ūminiams nespecifiniams viduriavimams, kraujavimui stabdyti, gydant žarnyno uždegimus. Nuoviru taip pat skalaujama burnos ertmė ir gerklė sergant stomatitu, gingivitu, juo gydomi nudegimai, paviršinės žaizdos. Liaudies medicinoje gyvatžolė vartojama esant šlapimo pūslės negalavimams, kraujotakos sutrikimams, apsinuodijus nuodingosiomis medžiagomis, slenkant plaukams.
Dėmesio: Negalima vartoti esant infekcinės kilmės viduriavimams, vidurių užkietėjimui.
Vienapiestė gudobelė
Kaip rinkti? Gudobelių vaisiai renkami ir skydeliai skinami ar kerpami su sekatoriais, saugantis dyglių. Džiovinama džiovykloje 50–60 laipsnių temperatūroje. Džiovinti vaisiai raukšlėti, tamsiai raudoni, silpno kvapo, sutraukiančio skonio, stiebelius ir vaiskočius reikia atskirti.
Kuo naudinga? Gudobelių preparatai pasižymi kardiotoniniu poveikiu, stiprina širdies raumenį ir sumažina pulsą. Jie veikia raminamai, mažina kraujo spaudimą.
Gudobelės vaisiai yra gera širdies ligų profilaktikos ir gydymo priemonė senyvo, pagyvenusio amžiaus žmonėms. Rekomenduojama vartoti ankstyvoje hipertonijos stadijoje ar kaip pagalbinę priemonę sergant aritmija ir tachikardija, gerina sergančiųjų širdies ligomis sutrikusį miegą, širdies ir smegenų kraujotaką. Rekomenduojama vartoti aterosklerozei gydyti ir profilaktikai.
Bruknių lapų užpilas
1 valgomąjį šaukštą smulkintų bruknių lapų užpilkite stikline karšto vandens ir pavirkite 10–15 min. Tuomet 10 min. palaikykite uždengtame inde ir nukoškite. Gerkite po stiklinę 3–4 kartus per dieną prieš valgį.
Gyvatžolės nuoviras
1 arbatinį šaukštelį smulkintų gyvatžolių šakniastiebių užpilkite stikline verdančio vandens, ant silpnos ugnies pavirkite 20 min., palikite 30 min. kambario temperatūroje atvėsti ir nukoškite. Esant viduriavimui, gerkite po 1 valgomąjį šaukštą 3–4 kartus per dieną 30 min. prieš valgį.
Gudobelės tinktūra
1 valgomąjį šaukštą smulkintų gudobelių vaisių užpilkite stikline degtinės ir palikite tamsioje vietoje 7 dienoms. Tinktūrą nukoškite. Gerkite po 20–30 lašų 3–4 kartus per dieną prieš valgį.
Parengta pagal V. Kaunienė, E. Kaunas. Vaistingieji augalai. – Kaunas, 1991.
Nuo ko viskas prasidėjo: Raudonojo Kryžiaus istorija
Po poros metų Raudonasis kryžius švęs 150 metų jubiliejų. Kviečiame susipažinti su humanitarinės organizacijos, keturis kartus Nobelio premijos laureatės, atsiradimo istorija.
Karo realybė
1859 metų birželį šveicarų verslininkas Henris Dunantas (Henry Dunant) keliavo karo nuniokotomis Lombardijos lygumomis susitikti su prancūzų imperatoriumi Napoleonu III. Verslininkas į Solferino apylinkes atvyko iškart po žiauraus mūšio, ir tai, ką ten pamatė, jį sukrėtė iki pat gelmių. Pasibaisėjęs ir šokiruotas tūkstančių sužeistų karių, negaunančių jokios pagalbos ir tiesiog laukiančių mirties, vaizdo jis metė savo pirminį kelionės tikslą ir pradėjo organizuoti pagalbą. Kostiljonės kaimelio bažnyčią jis pavertė laikina ligonine ir sužeistais nelaimingaisiais rūpinosi kaip išgalėdamas, naudodamasis tuo, ką tuo metu turėjo.
Veiksmų planas
Net ir grįžęs į Ženevą, H. Dunantas niekaip negalėjo pamiršti to, ką matė. Savo potyrius jis sudėjo į knygą „Prisiminimai apie Solferiną“, kurią 1862 m. išleido savo lėšomis. Knygą verslininkas išsiuntinėjo to meto Europos monarchams, politiniams veikėjams, karininkams filantropams ir bičiuliams. Europos turtingiesiems, niekada tiesiogiai nesusidūrusiais su karo baisybėmis ir kasdienybe, H. Dunanto aprašymai buvo tarsi šoko terapija. Knygoje jis ne tik aprašė tai, ką matė ir kaip iš tiesų atrodo karas, bet ir pateikė naujų pasiūlymų humanitarinei veiklai. Pirmasis buvo kiekvienoje šalyje įkurti savanorių grupes, kurios rūpintųsi karo metu nukentėjusiais žmonėmis. Kitas dalykas, kuri pasiūlė H. Dunantas, buvo apsaugoti sužeistuosius, o asmenims, teikiantiems pagalbą, suteikti neutralumo statusą. Tai padėti įvykdyti turėjo nepažeidžiamos konvencijos patvirtintas tarptautinis principas, kuris įvairiose šalyse taptų pagalbos sužeistiems draugijų pagrindu. Verslininko pasiūlymas tapo pagrindiniu Raudonojo Kryžiaus draugijų įkūrimo pagrindu.
Raudonas kryžius baltame fone
1863 metais H. Dunantas ir dar keturi jo kolegos nusprendė įkurti Tarptautinį pagalbos sužeistiesiems komitetą, vėliau tapusį Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu. Tais pat metais vykusioje diplomatinėje konferencijoje dalyvavo 16 valstybių atstovai ir patvirtino ženklą – raudoną kryžių baltame fone. Ženklo tikslas buvo padėti atskirti ir apsaugoti tuos, kurie teikia pagalbą sužeistiesiems kariams. 1864 m. buvo priimta pirmoji Ženevos konvencija, ginanti sužeistuosius ir ligonius mūšio lauke, sužeistuosius ir ligonius, patyrusius laivo sudužimą jūroje, karo belaisvius, civilius gyventojus ginkluoto konflikto metu. Vėliau ši veikla išsiplėtojo: pradėta tiekti medicinos pagalbą ir paramą civiliams gyventojams, lankyti karo belaisvius ir politinius kalinius ir pan.
1901 metais Raudonojo kryžiaus įkūrėjui H. Dunantui buvo įteikta Nobelio taikos premija. Šis, nors pats gyveno skurde, pinigus paaukojo labdarai.
1917 ir 1944 metais Raudonojo kryžiaus Tarptautinis komitetas paskelbtas Nobelio taikos premijos laureatu už veiklą Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metu.
Galiausiai 1963 metais Tarptautinė Raudonojo kryžiaus federacija gavo šį apdovanojimą šimtųjų metinių veiklos proga.
Parengta pagal http://www.redcross.lt ir užsienio spaudą.
Lapkričio mėnesio įvykiai medicinos istorijoje
1599 m. lapkričio 7 d. mirė Gasparas Taljakocis (Gasparo Tagliacozzi), Bolonijos universiteto Anatomijos ir medicinos profesorius, laikomas šiuolaikinės plastinės chirurgijos pradininku.
1715 m. lapkričio 13 d. gimė Dorotėja Erksleben (Dorothea Erxleben), pirmoji moteris gydytoja Vokietijoje.
1818 m. lapkričio 7 d. gimė Emilis de Bua-Reimondas (Emil du Bois-Reymond), vokiečių fiziologas, pranašavęs visuotinę mechaninę formulę, kuri „visą tikrovę apims ir išaiškins".
1837 m. lapkričio 4 d. mirė Žanas Lui M. Alibertas (Jean-Louis M Alibert), prancūzų dermatologijos pradininkas, pasiūlęs keloidinių ir hipertrofinių randų terminus.
1891 m. lapkričio 14 d. gimė Frederikas Bantingas (Frederick Banting), Kanados gydytojas, kartu su kolega J. J. R. Makleodas (J. J. R. Macleod) gavęs Nobelio premiją medicinos srityje už insulino atradimą.
1944 m. lapkričio 9 d. Raudonajam Kryžiui skirta Nobelio taikos premija.
1950 m. lapkričio 16 d. mirė Bobas Smitas (Bob Smith), amerikietis gydytojas ir vienas iš Anoniminių alkoholikų organizacijos įkūrėjų.
Lapkričio mėnesio sveikatos patarimai
Turėkite asmeninį rankšluostį. Net ir tą, kuriuo šluostotės tik rankas. Tą patį rankšluostį naudojant keletui žmonių, mikrobai ir bakterijos perduodamos itin lengvai.
Išvalykite ir dezinfekuokite tas namų vietas ir daiktus, kur veisiasi daugiausiai mikrobų ir per kur jie lengviausiai perduodami nuo vieno žmogaus kitam: durų rankenas, šaldytuvo dureles, nuotolinio valdymo pultelius, šviesos jungiklius, telefonus...
Gaukite pakankamai vitaminų. Valgykite daug sezoninių vaisių ir daržovių, kartkartėmis išsispauskite šviežių sulčių, jei jaučiate poreikį, – papildomai gerkite vitamino C ar maisto papildų.
Išsimiegokite. Vėlyvas ruduo ir žiema yra puikus metas gerai išsimiegoti bent jau savaitgaliais – juk rytais vis tiek tamsu. Taigi – pasinaudokite šia proga ir įkraukite per savaitę nusėdusias baterijas.
Būkite saulėje. Kai tik danguje pasirodys saulė, skubėkite į lauką ir gaukite taip reikalingo vitamino D. Saulė taip pat pakelia nuotaiką, stiprina imunitetą.
Judėkite. Kai tik oras leis – išeikite bent pasivaikščioti. Judėjimas svarbus, fizinė veikla stiprina ne tik kūną bet ir protą, suteikia teigiamos energijos.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai