Ūminė mieloleukemija: kas laukia sergančiųjų?

Sužinoję, kad serga vėžiu, gyvybei pavojinga liga, žmonės būna sukrėsti, neretai palūžta ir visai negali aiškiai galvoti. Jiems kyla begalė klausimų: ar aš pasveiksiu? ar man skaudės? ar būsiu tinkamai gydomas? kokie naujausi gydymo būdai yra ir kur dėl jų turėčiau kreiptis? Šiame straipsnyje apžvelgsime sergantiesiems ūmine mieloleukemija rūpimus klausimus, į kuriuos atsakys Vilniaus universiteto ligoninės VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytoja Regina Pileckytė.

Ūminė mieloleukemija (ŪML). Prašome apibūdinti šią ligą. Kuo ji skiriasi nuo lėtinės mieloleukemijos?

ŪML yra piktybinė greitai progresuojanti kraujodaros sistemos liga. Kiekvieno žmogaus organizme yra blastų, t.y. nesubrendusių kaulų čiulpų ląstelių, kurios sveikame organizme diferencijuojasi į normalias kraujodaros ląsteles. Sergant ŪML, blastai praranda galimybę diferencijuotis ir ima labai greitai daugintis, kauptis kaulų čiulpuose. Šios nesubrendusios ląstelės išstumia normalias kraujo gamybos ląsteles, ir tai lemia jų sumažėjimą. Žmogus dėl to gali jausti silpnumą, tai gali pasireikšti kraujavimu, karščiavimu ir kitais simptomais. Patekusios į periferinį kraują, piktybinės ląstelės gali kauptis kituose organuose, pvz., blužnyje, kepenyse, inkstuose, limfmazgiuose ir kt., sutrikdydamos jų normalią veiklą.
Lėtinė mieloleukemija (LML) – lėtai progresuojanti piktybinė liga, kurios metu kamieninės kaulų čiulpų ląstelės nepraranda gebėjimo diferencijuotis ir išsivysto į visas morfologines, struktūrines leukocitų grandis su tam tikrais brendimo sutrikimais, tačiau kartu taip pat nepaliaujamai dauginasi ir kaupiasi. Dėl to sergančiojo LML kraujyje daugėja leukocitų, taip pat gali didėti trombocitų, t.y. krešumo ląstelių, skaičius, didėja blužnis, kepenys.

Koks pagrindinis ligą patvirtinantis tyrimas?

Kartais žmonės sako, kad jau prieš 2 ar 3 metus kraujo tyrimo rezultatai nebuvo geri, o dabar jie dar pablogėjo. Pirminės ŪML atveju liga prasideda ūmiai ir progresuoja dienomis, savaitėmis, labai retai – mėnesiais. Kitaip sakant, dar prieš mėnesį kraujo tyrimas gali būti visiškai geras, o po mėnesio rodyti didelius nuokrypius. Išimtis – antrinės ŪML, kurios išsivysto iš anksčiau buvusios lėtinės kraujo ligos. Tuomet žmogui kelerius metus gali būti kraujo pokyčių, būdingų lėtinei kraujo ligai, kuri tam tikram etape gali transformuotis į agresyvesnę formą – antrinę ŪML.
Pirmas tyrimas, leidžiantis įtarti leukemiją, – kraujo tyrimas su leukograma, t.y. akimi įvertinta leukocitų sudėtimi. Specifinis kraujo tyrimo pokytis – blasto, t.y. tos nesubrendusios leukocitinės ląstelės, kurios pas sveiką žmogų neturėtų būti, radimas kraujyje.
Kiti kraujo tyrimo nuokrypiai – mažakraujystė, trombocitų skaičiaus sumažėjimas. Leukocitų skaičius gali būti įvairus – dažniausiai jis būna didelis (blastų sąskaita), tačiau tam tikros leukemijos atvejais gali būti ir labai mažas.
Esminis ligą patvirtinantis tyrimas – kaulų čiulpų tyrimas, kurio metu įvertinamas blastų kiekis, atlikus imunofenotipavimą, citogenetinius, molekulinius tyrimus, nustatomas ŪML tipas, kuris nulemia prognozę ir gydymo taktiką. Kaulų čiulpų tyrimai kartojami gydymo veiksmingumui ir liekamajai ligai įvertinti.

Ar sergantiesiems mažakraujyste didesnė rizika susirgti šia liga?

Žmonėms, kuriems mažakraujystė išsivystė dėl geležies ar vitaminų trūkumo, didesnės rizikos susirgti ŪML nėra. Ligi šiol nėra tiksliai aiškios ŪML išsivystymo priežastys, todėl sunku įvardyti kokį nors vieną specifinį ligą sukeliantį veiksnį.

Kokia galėtų būti ankstyva šios ligos diagnostika? Galbūt kraujo tyrimas ieškant vėžio žymenų? Ar tokių žymenų yra sergant ŪML?

Ankstyvos profilaktinės ligos diagnostikos nėra. Taip pat nėra ir jokių vėžio žymenų kraujyje, leidžiančių įtarti, kad žmogui yra didesnė rizika susirgti ŪML.
Reikėtų atkreipti dėmesį į ilgai besitęsianti neaiškios kilmės karščiavimą ar limfmazgių padidėjimą. Apie ligą gali pranešti kraujavimas iš dantenų ar nosies, greitas mėlynių atsiradimas (jeigu to nebuvo anksčiau), silpnumas ir lėtinis nuovargis, nesusijęs su dieta ar mankšta, svorio kritimas.
Visiems rekomenduočiau dažniau atlikti kraujo tyrimą, o, esant nuokrypiams, – įvertinti leukocitų skaičių, t.y. ieškoti blastų kraujyje. Tokį tyrimą atlieka visos šalies poliklinikos. Nes, jeigu ligą pagausime anksti, kiti kraujo komponentai – hemoglobinas, eritrocitai, trombocitai dar gali būti nenukentėję.

Koks šiandieninis ŪML gydymo standartas?

Standartinis ūminės mieloleukemijos gydymas yra chemoterapija. ŪML gydymas yra sunkus, nes reikia sunaikinti ligą, kuri yra kaulų čiulpuose, o naikinant piktybines ląsteles, žūsta ir normalios kraujodaros liekanos. Gydymas susijęs su komplikacijomis, tačiau kitaip šiandien ligos suvaldyti negalime.
ŪML gydymas Lietuvoje paremtas tarptautiniais standartais ir skirstomas pagal rizikos veiksnius (t.y. liga skirstoma į geros, vidutinės ir didelės rizikos).
Geros rizikos ŪML galima išgydyti vien chemoterapija (dažniausiai pakanka 5 chemoterapijos kursų). Molekuliniais tyrimais stebimas atsakas į gydymą, pagal jų kitimus koreguojamas gydymas.
Vidutinės ir didelės rizikos pacientams skiriamas pirmas, vadinamasis, indukcinis, gydymas norint pasiekti remisiją (išnaikinti ligos ląsteles). Pasiekus remisiją, skiriamas vienas remisiją užtvirtinantis gydymas, tuomet planuojama kito žmogaus kaulų čiulpų transplantacija.

Koks gali būti maksimalus chemoterapijų skaičius?

Pirmas chemoterapijos kursas (vaistų skyrimas) dažniausiai trunka apie savaitę. Po šio gydymo kaulų čiulpai būna užslopinti ir reikalinga pakeičiamoji terapija, t.y. ligonio kaulų čiulpai kraujo ląstelių negamina, todėl reikalinga perpilti kito žmogaus kraujo komponentus: eritrocitų, trombocitų mases.
Taip pat skiriama antibiotikų, vaistų nuo grybelio, nes dažniausiai ligonio kraujyje visiškai nebūna leukocitų, o jie kovoja su infekcijomis. Šis periodas yra sunkiausias, galimos sunkios komplikacijos, tačiau tai vienintelė galimybė suvaldyti ligą. Vėliau, kai kraujo rodikliai normalizuojasi iki saugių, pacientas išleidžiamas į namus. Šis ligos ir komplikacijų gydymo kursas trunka apie mėnesį.
Antras chemoterapijos kursas dažniausiai būna keliomis dienomis trumpesnis. Jei prireikia trečio ar ketvirto, – jie trunka 6 dienas. Po kiekvieno kurso vėl skiriama pakeičiamoji ir antibiotikų terapijos.

Ar visada chemoterapija pavyksta pasiekti remisiją?

Ne, 30–40 proc. atvejų ligos sustabdyti nepavyksta. Tuomet taikomos rezervinės chemoterapijos schemos, į kurias įeina kiti vaistai, kad nebūtų kryžminio atsparumo gydymui, didesnės jų dozės. Kartais ir tai nepadeda.

Kokie patarimai ligoniams, gydomiems chemoterapija (t.y. ką valgyti, kiek ir ką gerti ir kt.)?

Ypatingų patarimų nėra. Chemoterapijos metu pacientams visas maistas atrodo be skonio, bet valgyti jiems būtina, nes maistas – energijos ir baltymų šaltinis, o natūralus maistas daug naudingesnis už parenterinį maitinimą (lašinant į kraują).
Kai chemoterapijos metu ar po jos smarkiai krenta leukocitų skaičius, draudžiama valgyti žalių vaisių ir daržovių: kad maistas netaptų infekcijos šaltiniu, jis turi būti apdorotas termiškai.

Pastarojo meto pasiekimas – pagal biologinių žymenų tyrimus individualizuotas vėžio gydymas. Ar tai taikoma ir sergant ŪML?

Taip, nes pagal molekulinius žymenis ŪML skirstoma į jau minėtas prognostines grupes, t.y. geros, vidutinės ir didelės rizikos. Taip pat šis tyrimas patvirtina promielocitinės leukemijos diagnozę.
Be to, molekuliniai žymenys naudojami ir gydymo atsakui įvertinti. Kaulų čiulpuose ligos ląstelių galime ir neaptikti, tačiau, atlikę jautresnį molekulinių žymenų tyrimą, dar galime atrasti pavienių ligos ląstelių, kurių laiku nesunaikinus, liga vėl atsinaujina. Šis likutinės ligos įvertinimas vadinamas minimalia liktine liga. Pagal jos kiekybinį kitimą priklauso gydymo taktikos keitimas, pvz., po kelių gydymo kursų išliekant ar didėjant minimaliai liktinei ligai, gali tekti atlikti transplantaciją tiems pacientams, kuriems iš pradžių ji planuota nebuvo. Taip pat biologiniai žymenų tyrimai atliekami vykdant pacientų stebėjimą. Tai vėlgi leidžia ligos paūmėjimą pastebėti labai anksti, kai kiti tyrimai dar nieko blogo nepranašauja.
Visi būtini ŪML diagnostikai/gydymo stratifikavimui molekulinių biožymenų tyrimai atliekami VUL Santariškių klinikose.

Populiariausi straipsniai

Ligų diagnostika pagal liežuvį

Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau
Kai trūkčioja akių vokai

„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiau
Vaistažolės kepenims: ir sveikoms, ir sergančioms

Kepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiau
Ultragarsinė vaisiaus fotosesija – mamos užgaida ar būtinybė?

Nėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiau
Neurologija: klausimai ir atsakymai

Vargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiau
Vaistažolių galia, arba alyvos vietoj raminamųjų

Šviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiau
Dantų rovimas – atsakinga procedūra

Vaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiau
Žmogus sveikos širdies nejaučia

Medikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiau
Kraujotakos sutrikimai verčia sunerimti

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiau
Anabolikų vartojimas – savanoriška vyrų kastracija

Kodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiau
Prikimęs balsas ir lojantis kosulys – ligos ženklas

Tracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiau
LIV-52 – natūralus preparatas kepenų funkcijoms palaikyti

Himalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiau
Eglė Kauneckienė: sveikata – tai sielos, kūno ir proto harmonija

Eglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiau
Apie plaukų dažymą: kaip išvengti pažeidimų

Gana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiau
Šaltu vandeniu mėgaukimės saugiai

Ar tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiau
Žirniai mūsų stalui ir sveikatai

Kažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau