Ūminė mieloleukemija: kas laukia sergančiųjų?

Sužinoję, kad serga vėžiu, gyvybei pavojinga liga, žmonės būna sukrėsti, neretai palūžta ir visai negali aiškiai galvoti. Jiems kyla begalė klausimų: ar aš pasveiksiu? ar man skaudės? ar būsiu tinkamai gydomas? kokie naujausi gydymo būdai yra ir kur dėl jų turėčiau kreiptis? Šiame straipsnyje apžvelgsime sergantiesiems ūmine mieloleukemija rūpimus klausimus, į kuriuos atsakys Vilniaus universiteto ligoninės VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytoja Regina Pileckytė.
 

Ūminė mieloleukemija (ŪML). Prašome apibūdinti šią ligą. Kuo ji skiriasi nuo lėtinės mieloleukemijos?


ŪML yra piktybinė greitai progresuojanti kraujodaros sistemos liga. Kiekvieno žmogaus organizme yra blastų, t.y. nesubrendusių kaulų čiulpų ląstelių, kurios sveikame organizme diferencijuojasi į normalias kraujodaros ląsteles. Sergant ŪML, blastai praranda galimybę diferencijuotis ir ima labai greitai daugintis, kauptis kaulų čiulpuose. Šios nesubrendusios ląstelės išstumia normalias kraujo gamybos ląsteles, ir tai lemia jų sumažėjimą. Žmogus dėl to gali jausti silpnumą, tai gali pasireikšti kraujavimu, karščiavimu ir kitais simptomais. Patekusios į periferinį kraują, piktybinės ląstelės gali kauptis kituose organuose, pvz., blužnyje, kepenyse, inkstuose, limfmazgiuose ir kt., sutrikdydamos jų normalią veiklą.
Lėtinė mieloleukemija (LML) – lėtai progresuojanti piktybinė liga, kurios metu kamieninės kaulų čiulpų ląstelės nepraranda gebėjimo diferencijuotis ir išsivysto į visas morfologines, struktūrines leukocitų grandis su tam tikrais brendimo sutrikimais, tačiau kartu taip pat nepaliaujamai dauginasi ir kaupiasi. Dėl to sergančiojo LML kraujyje daugėja leukocitų, taip pat gali didėti trombocitų, t.y. krešumo ląstelių, skaičius, didėja blužnis, kepenys.
 

Koks pagrindinis ligą patvirtinantis tyrimas?


Kartais žmonės sako, kad jau prieš 2 ar 3 metus kraujo tyrimo rezultatai nebuvo geri, o dabar jie dar pablogėjo. Pirminės ŪML atveju liga prasideda ūmiai ir progresuoja dienomis, savaitėmis, labai retai – mėnesiais. Kitaip sakant, dar prieš mėnesį kraujo tyrimas gali būti visiškai geras, o po mėnesio rodyti didelius nuokrypius. Išimtis – antrinės ŪML, kurios išsivysto iš anksčiau buvusios lėtinės kraujo ligos. Tuomet žmogui kelerius metus gali būti kraujo pokyčių, būdingų lėtinei kraujo ligai, kuri tam tikram etape gali transformuotis į agresyvesnę formą – antrinę ŪML.
Pirmas tyrimas, leidžiantis įtarti leukemiją, – kraujo tyrimas su leukograma, t.y. akimi įvertinta leukocitų sudėtimi. Specifinis kraujo tyrimo pokytis – blasto, t.y. tos nesubrendusios leukocitinės ląstelės, kurios pas sveiką žmogų neturėtų būti, radimas kraujyje.
Kiti kraujo tyrimo nuokrypiai – mažakraujystė, trombocitų skaičiaus sumažėjimas. Leukocitų skaičius gali būti įvairus – dažniausiai jis būna didelis (blastų sąskaita), tačiau tam tikros leukemijos atvejais gali būti ir labai mažas.
Esminis ligą patvirtinantis tyrimas – kaulų čiulpų tyrimas, kurio metu įvertinamas blastų kiekis, atlikus imunofenotipavimą, citogenetinius, molekulinius tyrimus, nustatomas ŪML tipas, kuris nulemia prognozę ir gydymo taktiką. Kaulų čiulpų tyrimai kartojami gydymo veiksmingumui ir liekamajai ligai įvertinti.
 

Ar sergantiesiems mažakraujyste didesnė rizika susirgti šia liga?


Žmonėms, kuriems mažakraujystė išsivystė dėl geležies ar vitaminų trūkumo, didesnės rizikos susirgti ŪML nėra. Ligi šiol nėra tiksliai aiškios ŪML išsivystymo priežastys, todėl sunku įvardyti kokį nors vieną specifinį ligą sukeliantį veiksnį.
 

Kokia galėtų būti ankstyva šios ligos diagnostika? Galbūt kraujo tyrimas ieškant vėžio žymenų? Ar tokių žymenų yra sergant ŪML?


Ankstyvos profilaktinės ligos diagnostikos nėra. Taip pat nėra ir jokių vėžio žymenų kraujyje, leidžiančių įtarti, kad žmogui yra didesnė rizika susirgti ŪML.
Reikėtų atkreipti dėmesį į ilgai besitęsianti neaiškios kilmės karščiavimą ar limfmazgių padidėjimą. Apie ligą gali pranešti kraujavimas iš dantenų ar nosies, greitas mėlynių atsiradimas (jeigu to nebuvo anksčiau), silpnumas ir lėtinis nuovargis, nesusijęs su dieta ar mankšta, svorio kritimas.
Visiems rekomenduočiau dažniau atlikti kraujo tyrimą, o, esant nuokrypiams, – įvertinti leukocitų skaičių, t.y. ieškoti blastų kraujyje. Tokį tyrimą atlieka visos šalies poliklinikos. Nes, jeigu ligą pagausime anksti, kiti kraujo komponentai – hemoglobinas, eritrocitai, trombocitai dar gali būti nenukentėję.
 

Koks šiandieninis ŪML gydymo standartas?


Standartinis ūminės mieloleukemijos gydymas yra chemoterapija. ŪML gydymas yra sunkus, nes reikia sunaikinti ligą, kuri yra kaulų čiulpuose, o naikinant piktybines ląsteles, žūsta ir normalios kraujodaros liekanos. Gydymas susijęs su komplikacijomis, tačiau kitaip šiandien ligos suvaldyti negalime.
ŪML gydymas Lietuvoje paremtas tarptautiniais standartais ir skirstomas pagal rizikos veiksnius (t.y. liga skirstoma į geros, vidutinės ir didelės rizikos).
Geros rizikos ŪML galima išgydyti vien chemoterapija (dažniausiai pakanka 5 chemoterapijos kursų). Molekuliniais tyrimais stebimas atsakas į gydymą, pagal jų kitimus koreguojamas gydymas.
Vidutinės ir didelės rizikos pacientams skiriamas pirmas, vadinamasis, indukcinis, gydymas norint pasiekti remisiją (išnaikinti ligos ląsteles). Pasiekus remisiją, skiriamas vienas remisiją užtvirtinantis gydymas, tuomet planuojama kito žmogaus kaulų čiulpų transplantacija.
 

Koks gali būti maksimalus chemoterapijų skaičius?


Pirmas chemoterapijos kursas (vaistų skyrimas) dažniausiai trunka apie savaitę. Po šio gydymo kaulų čiulpai būna užslopinti ir reikalinga pakeičiamoji terapija, t.y. ligonio kaulų čiulpai kraujo ląstelių negamina, todėl reikalinga perpilti kito žmogaus kraujo komponentus: eritrocitų, trombocitų mases.
Taip pat skiriama antibiotikų, vaistų nuo grybelio, nes dažniausiai ligonio kraujyje visiškai nebūna leukocitų, o jie kovoja su infekcijomis. Šis periodas yra sunkiausias, galimos sunkios komplikacijos, tačiau tai vienintelė galimybė suvaldyti ligą. Vėliau, kai kraujo rodikliai normalizuojasi iki saugių, pacientas išleidžiamas į namus. Šis ligos ir komplikacijų gydymo kursas trunka apie mėnesį.
Antras chemoterapijos kursas dažniausiai būna keliomis dienomis trumpesnis. Jei prireikia trečio ar ketvirto, – jie trunka 6 dienas. Po kiekvieno kurso vėl skiriama pakeičiamoji ir antibiotikų terapijos.
 

Ar visada chemoterapija pavyksta pasiekti remisiją?


Ne, 30–40 proc. atvejų ligos sustabdyti nepavyksta. Tuomet taikomos rezervinės chemoterapijos schemos, į kurias įeina kiti vaistai, kad nebūtų kryžminio atsparumo gydymui, didesnės jų dozės. Kartais ir tai nepadeda.
 

Kokie patarimai ligoniams, gydomiems chemoterapija (t.y. ką valgyti, kiek ir ką gerti ir kt.)?


Ypatingų patarimų nėra. Chemoterapijos metu pacientams visas maistas atrodo be skonio, bet valgyti jiems būtina, nes maistas – energijos ir baltymų šaltinis, o natūralus maistas daug naudingesnis už parenterinį maitinimą (lašinant į kraują).
Kai chemoterapijos metu ar po jos smarkiai krenta leukocitų skaičius, draudžiama valgyti žalių vaisių ir daržovių: kad maistas netaptų infekcijos šaltiniu, jis turi būti apdorotas termiškai.
 

Pastarojo meto pasiekimas – pagal biologinių žymenų tyrimus individualizuotas vėžio gydymas. Ar tai taikoma ir sergant ŪML?


Taip, nes pagal molekulinius žymenis ŪML skirstoma į jau minėtas prognostines grupes, t.y. geros, vidutinės ir didelės rizikos. Taip pat šis tyrimas patvirtina promielocitinės leukemijos diagnozę.
Be to, molekuliniai žymenys naudojami ir gydymo atsakui įvertinti. Kaulų čiulpuose ligos ląstelių galime ir neaptikti, tačiau, atlikę jautresnį molekulinių žymenų tyrimą, dar galime atrasti pavienių ligos ląstelių, kurių laiku nesunaikinus, liga vėl atsinaujina. Šis likutinės ligos įvertinimas vadinamas minimalia liktine liga. Pagal jos kiekybinį kitimą priklauso gydymo taktikos keitimas, pvz., po kelių gydymo kursų išliekant ar didėjant minimaliai liktinei ligai, gali tekti atlikti transplantaciją tiems pacientams, kuriems iš pradžių ji planuota nebuvo. Taip pat biologiniai žymenų tyrimai atliekami vykdant pacientų stebėjimą. Tai vėlgi leidžia ligos paūmėjimą pastebėti labai anksti, kai kiti tyrimai dar nieko blogo nepranašauja.
Visi būtini ŪML diagnostikai/gydymo stratifikavimui molekulinių biožymenų tyrimai atliekami VUL Santariškių klinikose.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai