Gydymo nutraukti nevalia

Arterinė hipertenzija – viena žinomiausių ligų. Tačiau, nepaisant aiškiai įrodytos arterinio kraujo spaudimo mažinimo naudos, ligi šiol didelė dalis pacientų efektyviai nesigydo. Daugelis jų mano, kad nedidelė hipertenzija nėra rimtas sveikatos sutrikimas, o su gydytojų teigimu, kad tai liga, kurią dažnai reikia gydyti visą gyvenimą, išvis nenori sutikti. Svarbius padidėjusio kraujospūdžio liga sergančių pacientų klausimus komentuoja Kauno klinikų kardiologė doc. Audronė Statkevičienė.
 
Daugelį žmonių sunku pradėti vartoti vaistų nuo arterinės hipertenzijos, kai jų kraujospūdis yra 150/90 mmHg. Juolab kai jie nejaučia jokių negalavimų. Ką šiuo atveju sako gydytojai? Kokiam arteriniam kraujo spaudimui (AKS) esant jau būtina vartoti vaistų?
Remiantis daugelio klinikinių tyrimų duomenimis, AKS rekomenduojama mažinti iki 140/90 mmHg ar net mažiau. Vadinasi, jeigu spaudimas yra 150/90 mmHg, jau rekomenduojamas medikamentinis gydymas. Sergantiesiems CD ir inkstų ligomis rekomenduojamas AKS yra 130/80 mmHg ir mažesnis.
Be abejo, esant prehipertenzinei būklei, pradedama nuo nemedikamentinio gydymo, t.y. kūno masės normalizavimo, druskos, riebalų, saldumynų ribojimo, fizinio aktyvumo didinimo, psichologinės įtampos mažinimo, gyvenimo būdo keitimo (itin svarbu mesti rūkyti, saikingai vartoti alkoholį, nedirbti naktimis). Prehipertenzija – tai būklė, kai sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas siekia 120–139 mmHg, o diastolinis (apatinis) spaudimas yra 80–89 mmHg.
Deja, kasdieninėje praktikoje dažnai nepavyksta pasiekti tikslinių AKS reikšmių, ypač vyresniems žmonėms, metaboliniu sindromu ar cukriniu diabetu sergantiems pacientams.
Medikamentinį arterinės hipertenzijos gydymą reikia tęsti ilgą laiką, dažnai – visą gyvenimą. Tai irgi nepatinka daugeliui pacientų. Klinikiniai tyrimai nustatė, kad per metus net pusė pacientų nustoja vartoti paskirtus vaistus, o 48 proc. bent kartą per metus trumpam nutraukia gydymą. Ar iš tiesų pavojinga nutraukti gydymą? Ar dėl to gresia infarktas, ar gali sustoti širdis?
PSO teigimu, mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir jų sukelta negalia, esant aktyviai šių ligų profilaktikai ir agresyviam gydymui, galėtų sumažėti daugiau nei 50 proc. Arterinės hipertenzijos gydymas – vienas svarbiausių, siekiant sumažinti koronarinės širdies ligos ir insulto dažnį. Todėl labai svarbu tinkamai ir laiku pradėti gydyti šią ligą.
Kodėl pavojingas padidėjęs kraujospūdis? Todėl kad ligos pradžioje žmogus padidėjusio kraujospūdžio nejaučia, o kai liga diagnozuojama, dažniausiai jau būna pažeisti ir organai taikiniai. Į gydytoją žmogus kreipiasi, kai jaučia širdies arba galvos skausmus, arba dėl inkstų pažeidimo ir šlakinių medžiagų susikaupimo jį vargina pykinimas, vėmimas. Didžiausia bėda, kad, jeigu kraujospūdis yra padidėjęs ilgesnį laiką, pažeidžiama širdis, smegenys, inkstai ir visos organizmo kraujagyslės.
Dėl padidėjusio kraujospūdžio padidėja kraujagyslių pasipriešinimas, sunkiau dirbti širdžiai. Dėl šios priežasties širdies raumuo sustorėja, sustandėja, jam pradeda trūkti kraujo apytakos, maisto medžiagų ir deguonies. Ilgainiui išsivysto išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas. Kita vertus, dėl padidėjusio kraujospūdžio kraujagyslių sienelėse sparčiau kaupiasi kalcis ir cholesterolio kristalai, sienelės silpnėja, standėja. Ilgainiui išsivysto insultas, inkstų nepakankamumas ir kt. Taigi, negydant ar nutraukiant arterinės hipertenzijos gydymą, didėja ir insulto, ir infarkto rizika.
Kaip užtikrinti gydymo tęstinumą? Koks argumentas, žodis, faktas priverčia sergančiuosius paisyti gydytojo rekomendacijų?
Nepaisant aiškiai įrodytos arterinio kraujospūdžio mažinimo naudos, didelė dalis pacientų efektyviai nesigydo. Daugelyje šalių galioja vadinamoji „pusės taisyklė“, kuri skelbia, kad tik pusei sergančiųjų arterine hipertenzija liga diagnozuojama, iš jų tik pusė gydosi, ir tik pusei besigydančių pavyksta kontroliuoti kraujospūdį, t.y iš viso tik 12,5 proc. visų sergančiųjų.
Iš tiesų sergantieji dažnai nesilaiko gydytojo rekomendacijų. Kai kuriais atvejais ir dėl to, kad skirti vaistai pablogina gyvenimo kokybę. Be to, kaip minėta, hipertenzija nesukelia jokių simptomų, todėl pacientai gali nejusti gydymo naudos, ir dėl to jų motyvacija tęsti ilgalaikį gydymą būna menka. Todėl gydytojai turi labai daug bendrauti su pacientais, išsamiai aiškinti veiksmingo gydymo svarbą.
Galbūt nedidelis kraujospūdžio padidėjimas kelia mažesnius pavojus sveikatai?
Iš tiesų tokia klaidinga nuomonė vis dar gaji, ir nemažai žmonių mano, kad nedidelis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, t.y. nedidelė hipertenzija, nėra tokia pavojingas sveikatai, kaip sunki. Be abejo, sunki hipertenzija yra labai svarbi ankstyvos mirties priežastis. Tačiau tokia būklė pasitaiko gana retai. Kita vertus, lengva hipertenzija – paplitusi plačiai, ja serga apie 20 proc. vidutinio amžiaus žmonių ir daugiau nei 50 proc. 70-mečių ir vyresnių. Taigi, nors lengva hipertenzija lemia mažesnę absoliučią riziką, palyginti su sunkia, bet jos gydymas ir profilaktika labiau sumažina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, mirčių skaičių, nes ja serga labai daug žmonių.
Kas naujo arterinės hipertenzijos supratimo, gydymo srityse?
Nauja tai, kad jau atliekami ir ankstyvo organų taikinių pažeidimo diagnostikos tyrimai. Tai – kreatinino kiekio kraujyje nustatymas ir glomerulų filtracijos greičio apskaičiavimas.
Kitas svarbus momentas – mikroalbuminurijos nustatymas. Šis tyrimas parodo, kiek pažeisti inkstai. Be to, šiandien galvojama ne tik apie kraujospūdžio mažinimą, bet ir kaip išvengti jo svyravimų.
AKS gali svyruoti tarp vizitų, to paties vizito metu. Kraujo spaudimas gali skirtis paros metu, pvz., būti didesnis rytinėmis valandomis. Suprantama, kad visi šie svyravimai nepalankūs pacientams, nes didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. AKS svyravimas turi įtakos insultui, ūminiams koronariniams įvykiams išsivystyti, prieširdžių virpėjimui.
Kaip tinkamai pamatuoti kraujospūdį?
• Patalpoje turi būti nekaršta, apie 20°C, aplinka rami, be pašalinių blaškančių dirgiklių.
• Prieš matuojant AKS ligonis turi būti 5 min. pailsėjęs.
• Pacientas turi sėdėti, o matuojamą ranką laikyti širdies lygiu.
• Kraujospūdžio aparato manžetė turi atitikti paciento kūno sudėjimą – ji turi apimti 2/3 žasto.
• Manžetė turi būti uždedama 2–3 cm virš alkūnės linkio.
• Oro išleidimo iš manžetės greitis – 2–3 mmHg/s.
• Sistolinis spaudimas sutampa su pirmais silpnais, bet aiškiai girdimais ir pamažu stiprėjančiais tonais.
• Diastolinis spaudimas sutampa su tonų išnykimu.
Įdomu
Pirmą kartą žmogaus kraujospūdį tiesiogiai 1847 m. pamatavo Carlas Ludwigas. Tai buvo invazinis būdas: varinė kanulė buvo įkišta į žmogaus arteriją, ir kraujospūdis pamatuotas specialiu U formos manometru.
Vėliau (1881 m.) Samuelis Siegfridas Karlas Ritter von Baschas išrado sfingo-manometrą, bet jo prototipinis aparatas tebuvo paprastas vandens maišas, sujungtas su manometru. Naudojant šį aparatą, tekdavo pirštu jausti, kai, didinant manometro slėgį, dingsta arterijos pulsas. Žinoma, šis metodas buvo itin netikslus ir negreitas.
1896 m. italas Scipione Riva-Rocci išrado gyvsidabriu pripildytą stiklinį vamzdelį, o, jį sujungęs su primityviu pripučiamu žiedu, pagamino pirmąjį gyvsidabrinį kraujospūdžio aparatą, kuris ir laikomas dabartiniu modernių aparatų pirmtaku. Tačiau ir toliau kraujospūdis buvo nustatomas pirštu spaudžiant arteriją.
Tik 1905 m. rusas Nikolajus Korotkoffas, pritaikydamas klausymo stetoskopu metodą, aptiko 2 kraujospūdžius: kai, mažinant manometro spaudimą, atsiranda pulsas, o vėliau, spaudimui vis mažėjant, pulsas vėl pranyksta. Tad dabartiniais metodais kraujospūdis matuojamas kiek ilgiau nei 100 metų.
www.vakarai.us

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai