Terapija nėra pramoga, bet pramoga gydo

Muzika gydo. Kai kuriose JAV valstijose vertinama kaip lygiavertė kitoms terapijos rūšims medicinos pagalba (draudimo ekspertų gretinama su ergoterapija, kineziterapija, fizioterapija). Lietuvoje muzikos terapijos taikymas daugiau grindžiamas emocinės pusiausvyros atnaujinimu, atsipalaidavimu. Plačiai naudojama kurortologijoje pradėta diegti A. Jurgutytės sukurta psichoemocinės korekcijos metodika. Psichologinės reabilitacijos, neįgaliųjų socializacijos, meninės raiškos centrai nėra muzikos terapija. Tesama tik užuomazgų. Tačiau net vien muzikos klausymas (gaila, bet lyginama su netradicinės medicinos –placebo poveikio – pagalba) gerina psichologinę būklę.
 

Stiprus vaistas, nesukeliantis pripratimo


Pasaulyje jau esama patyrimo ne tik klausytis muzikos – žinomi muzikos terapijos būdai sąnarių ir raumenų funkcijai reguliuoti, akių judesių koordinacijai gerinti, autizmu sergantiems vaikams gydyti, osteoartrito, reumatoidinio artrito skausmų tolerancijai sustiprinti, padėti sergantiesiems Alzheimerio liga.
Elizabeth Scott, MS tvirtina, kad muzika veikia daugelį kūno sričių, todėl muzikos terapija yra naudinga priemonė sveikatai. Ir ne tik stresui valdyti. Nustatyta, teigia ji, jog harmoninga muzika turi daug kitų privalumų: ne tik suteikia gyvybinės energijos, bet ir stiprina imuninę sistemą, skatina medžiagų apykaitą, gerina virškinimą, koreguoja sąnarius, valo organizmą, reguliuoja potenciją, gali sumažinti kraujo spaudimą (o tai gali sumažinti problemų po insulto riziką).
Neurologas dr. Oliver Sacks tvirtina, kad muzika gali veikti taip pat stipriai, kaip psichiką veikiantys vaistai, tik nesukelia pripratimo. Baltimorės Šv. Agnietės ligoninėje atliktas tyrimas daug sveikatos specialistų privertė pakeisti nuomonę apie muzikos gydomąją vertę. Intensyvios slaugos pacientai klausėsi klasikinės muzikos. Nustatyta, kad „per pusvalandį muzikos klausymosi gaunamas poveikis, tolygus 10 mg valiumo. Šis tyrimas įrodė, kad muzika gali būti tokia galinga“ (dr. O. Sacks).
 

Fenomenas pasijusti žmogumi


Fortepijono muzika pagerina virškinamojo trakto veiklą, violončelės garsai reguliuoja kraujospūdį, gerina širdies darbą. Tačiau poveikis yra subtilesnis. „Mocarto efektas“ – terapinio muzikos veikimo etalonas. Šį fenomeną mokslininkai aiškina įvairiai, bet dėl rezultato nesiginčijama.
Jau žinomas konkretus kai kurių kompozitorių kai kurių konkrečių kūrinių poveikis. Tyrimai parodė, kad gydant lėtinį nuovargį naudingi J. Bramso, agresiją – M. Musorgskio, neurozes – P. Čaikovskio, migreną – F. Mendelsono, M. Oginskio, nemigą – E. Grigo kūriniai.
O V.A. Mocarto kūriniai ypatingi tuo, kad veikia ne kurią nors organizmo sistemą, – veikia žmogų kaip visumą. Smuikininkė Saulutė Domarkienė, paklausta, ką gi gali suprasti, klausydamasis Mocarto tas, kuris nesidomi klasikine muzika, renkasi kitus stilius, pasakė: „gali pajusti, kad jis yra žmogus!“
 

Destrukcija... tiesiog nepraktiška


J. Hoffman „Terapinio naudojimo muzika“ rašo, kad yra esminis skirtumas tarp pramogos ir gydymo muzika.
Bet vis dar ginčijamasi, ar muzika turi terapinį poveikį (ar ji – tik raminantis fonas), ir kokia muzika. Nors eksperimentais aiškiai įrodyta, kad rokas, metalas ne tik veikia neigiamai, bet ir ardo psichiką, sukelia sutrikimus, šios muzikos mėgėjai bando manipuliuoti faktais ir neigia realybę.
Ištyrus roko muzikos poveikio mechanizmus, įrodyta, kad ji stabdo protinį vystymąsi, sukelia neurasteninius simptomus, agresiją, nihilizmą, potraukį vartoti narkotines medžiagas.
Kodėl žmonės mėgsta metalo stiliaus muziką? Todėl, kad ji atitinka jų dvasinę sumaištį, savęs naikinimo polinkius. Ekspertai sako, jog dažnai klausytis destruktyvios muzikos yra... tiesiog nepraktiška.
Pomėgiai, įpročiai yra subjektyvaus vertinimo kriterijai.
Ginčytinais atvejais argumentas gali būti poveikis, nesietinas su asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis. Kaipgi į klasikinę ir roko muziką reaguoja kūdikiai, kurie neturi išankstinio nusistatymo? Klasikinė muzika harmonizuoja jų būseną. Girdėdami roką vaikai (ir net kūdikiai įsčiose) blaškosi, nerimsta, verkia ir pan.
Dar akivaizdžiau poveikį iliustruoja eksperimentai su augalais. Saulėgrąžos pasisuka į saulės pusę – ten, kur teikiama gyvybinė energija. Panašiai augalas reaguoja į klasikinę muziką. O sklindant roko bangoms augalas elgiasi priešingai – nusisuka.
Muzika yra garso bangos. Puikiai žinoma, kad įvairios bangos skirtingai veikia gyvus organizmus. Virpesinės bangų charakteristikos nusako objektyvų poveikį.
 

Muzika kūnui


Tinkamai parinkta muzika padeda sureguliuoti kraujo spaudimą, pulsą, mažina skausmą. Klausantis neharmoningos muzikos – net kai ji patinka – kyla kraujospūdis, trikdomas širdies ritmas, kvėpavimas. O decibelų kiekis dar apsunkina žmogaus organizmo ritmiką ardantį poveikį.
Kategoriškai neigiantis roką muzikologas K. Ringeris tyrimais įrodė, kad klasikiniai kūriniai, liaudies melodijos teigiamai veikia žmogaus psichiką, gydymo tikslais tinka būtent klasikinė muzika.
Patinka–nepatinka nėra objektyvūs parametrai. Muzika veikia ne sąmonę, o pasąmonę.
Kiekvienas žmogaus organas skleidžia jam būdingus akustinio virpesio dažnius: smegenys – 20–30 Hz, plaučiai – 4,5–2,8 Hz, virškinamasis traktas – apie 4 Hz. Šie virpesiai yra žemiau girdėjimo ribos (žmogus girdi 14000–30000 Hz dažnius).
Todėl naivu manyti, kad mūsų klausa, o tuo labiau – pomėgiai lemia garsų poveikį organizmui. Jeigu asmeniui gali patikti triukšmas, nuo kurio dreba, vibruoja sienos, tai nėra fiziologiška – organizmas girdi savo dažnių garsus.
Garso vibracijos – garso energijos judančios dalelės, palyginamos su vandeniu, teigia neurologai. Todėl, pasak dr. Aurelijaus Verygos, „svarbu atkreipti dėmesį į muziką ir garsus aplinkoje, nes jie turi įtakos imuninei sistemai, smegenims, turi daugiau įtakos mūsų sveikatai, negu mes manome“.
 

Širdies neapgausi


Dr. O. Sacks nuomone, gydanti muzika yra „muzika su tikslu“. Tyrinėdamas klasikinės muzikos poveikį, mokslininkas padarė išvadą, kad „didieji meistrai neparašė muzikos poilsiui. Bachas, Bethovenas, Bramsas užrašė jausmus“.
Labai įdomus eksperimentas atliktas su Rachmaninovo muzika. Tyrimo dalyviai teigė atsipalaidavę klausydamiesi kūrinio. Tačiau jų širdies susitraukimų dažnis ir kraujo spaudimas pakilo. „Protas turi vieną atsakymą, o kūnas – kitą“, – rašo dr. O. Sacks.
Tyrinėdamas garso vibracijų poveikį, jis daro išvadą, kad organizmas reaguoja į tuos garsus, kurie nėra aktualūs mūsų klausai. Jis sako: „Kai girdime kažką, tai ne tik ausimis“.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai