2010-07-18

Manipuliacija – būdas valdyti kitus

Manipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus.
 
Manipuliacija yra bet koks elgesys, nebūtinai žodžiai. Tai gali būti mimika, gestai, garsai, tam tikras elgesys, reklama ir t.t. Būdingiausias manipuliacinio elgesio bruožas – siekimas sukelti tam tikrą reakciją. Jei žinau, ką reikia padaryti, kad supykdyčiau partnerį, ir tą darau, – tai jau manipuliacija, bet jei kažką sakau ar darau negalvodamas apie kito reakciją, – tai nebus manipuliacija.
Vaikas jau nuo pirmų gyvenimo mėnesių pradeda suvokti, kad gali paveikti kitų žmonių elgesį ir emocijas. Kūdikis pradeda verkti, ir visi prie jo pribėga. Vadinasi, rėkimu galima gauti visko, ko nori. Vaikas auga, ir jo manipuliacijos tampa vis sudėtingesnės. Tėvams ir tuo labiau seneliams jau jas sunku suprasti (o ir suprantant ne visada lengva nepaklusti mylimam vaikui). Svarbiausia, kad ir manipuliatorius ne visada sąmoningai suvokia, ką daro ir kaip galima elgtis kitaip. Juo labiau turėtume būti atlaidūs manipuliatoriams, kad manipuliuojame kiekvienas (turėkime drąsos sau pripažinti), tik skirtingą laiko dalį ir skirtingais tikslais.
 

Manipuliatorius


Tačiau yra žmonių, kurie manipuliuoja visur ir su visais. Manipuliatorius – tai žmogus, kuris su kitais žmonėmis elgiasi lyg su daiktais, kuriais galima naudotis ar juos valdyti. O šiuolaikinėje visuomenėje manipuliatoriai naudojasi dar ir mokslinėmis bei rinkodaros žiniomis, kurios padeda įvertinti žmones ir jais pasinaudoti. Manipuliatoriai labiau nei kas kitas psichologiškai perpranta žmones, moka bendrauti. Juk kuo geriau pažįsti žmogų, tuo lengviau jį kontroliuoti. Tačiau manipuliatorius save pažįsta blogiau nei kitus. O didžiausia tokio žmogaus baimė yra baimė, kad kas nors jį demaskuos, supras jo tikruosius jausmus. Toks žmogus dažnai sudaro išsilavinusio ir įdomaus žmogaus įspūdį. Tačiau ilgainiui galima pastebėti, kad nėra adekvačių emocijų į daugelį situacijų (išgyvenimo artimajam pakliuvus į nelaimę, netgi natūralaus džiaugsmo maloniose situacijose), daugelis emocijų – dirbtinės.
 

Manipuliacijos rūšys pagal sukeliamus jausmus


 

Gąsdinimas atstūmimu (manipuliacija meile


Ši manipuliacijos rūšis dažnai naudojama šeimose tarp pačių artimiausių žmonių. Mama vaikui sako: „Jeigu tu taip šauksi, paliksiu tave pas gydytoją“ (vaikas supranta – jei paliks, vadinasi, nemylės). Vaikinas merginai sako: „Pirma nustok kasdien vaikščioti pas mamą (graužti nagus, žiūrėti serialus), tada tuoksimės“. Tai viena iš žiauriausių manipuliacijų rūšių. Žmogus pasijaučia mylimas ne už tai, kad jis yra, o už tai, koks yra ir ką daro. Vadinasi, meilę galima „nusipirkti“. O tai skatina manipuliuoti tą, kuris pats patyrė artimojo manipuliaciją.
 

Manipuliacija kaltės jausmu


Pavyzdžiui, jei žmona grįžta vėliau, vyras sako: „Tu kavą su drauge gėrei, kol aš čia alkanas sėdėjau“. Tuo tarpu tai reiškia: „Kai aš rytoj vėliau grįšiu, tu man irgi nieko negalėsi pasakyti“. Kai viršininkė išleidžia anksčiau iš darbo, nes man to labai reikia ir sako „Nesijaudinkit, aš padarysiu jūsų darbą“, greičiausiai reiškia, kad dėl kaltės jausmo teks atidirbti dvigubai. Ši manipuliacijos rūšis labiausiai paplitusi šeimyniniame gyvenime – kartais svetimos kaltės net kolekcionuojamos. Kas daugiau surenka svetimų nuodėmių – pats turi teisę prasikalsti. Nors pagalvojus – keisti tie suaugusių žmonių žaidimai, ir kam to jiems reikia...
 

Manipuliacija baime


„Jei neruoši pamokų, išsiųsiu tave į pagalbinę mokyklą“, „Jei blogai elgsiesi, pasakysiu tėvams“, – taip vaikai gąsdinami nuo mažens. „Skiepykitės, nes kitaip susirgsite gripu (erkiniu encefalitu, hepatitu ir t.t.). Manipuliatoriai šią manipuliacijų rūšį mėgsta bene labiausiai. Dažniausiai bijome dėl informacijos stygiaus ar kai informacija pateikta šališkai. Pasidomėkime, ar realios tos grėsmės, kuriomis mus gąsdina. Kokia tikimybė, kad tai iš tikrųjų gali atsitikti?
 

Nepasitikėjimas savimi


Turintys realią valdžią mums (viršininkai, tėvai, uošviai) dažnai linkę mums prikišti mūsų silpnas vietas, tuo sustiprindami savo valdžios pojūtį. Belieka arba susitaikyti su savo silpnybėmis, arba stengtis jas pašalinant save tobulinant.
 

Manipuliacija tobulybės siekimu


Manipuliatoriai puikiai moka pasinaudoti žmonėmis, kurie dirba daug, neprašydami už tai atlyginimo. „Jūs geras darbuotojas, todėl jums pridedame dar šias pareigas, tiesa, už tai kol kas papildomai mokėti negalime“. Tai ir moterys, kurios dirba, prižiūri vaikus, namus ir dar išlaiko veltėdžius vyrus – o šie puikiai moka pasinaudoti žmonos perfekcionizmu.
 

Manipuliacija sukeliant gailestį


Tai – aukos vaidmuo. Tokie žmonės gali skųstis be galo ilgai, atimdami iš mūsų laiką, energiją („energetinis vampyrizmas“). Tačiau, nepaisant mūsų nuoširdžių patarimų, keisti savo gyvenimo jie neskubės, nes jie – laimingos aukos. Atsisakę šios manipuliacijos, jie jau nemokėtų gyventi ir normaliai bendrauti su žmonėmis, tai kaip gi jie gali pasikeisti?
Visada iš pirmo žvilgsnio nelengva atskirti, ar pasiduodama manipuliacijoms dėl nepasitikėjimo savimi, ar dėl noro būti geresniam ir savimi didžiuotis (tobulybės siekimo), ar siekiant sukelti gailestį, – tam jau reikia gilesnės analizės. Tačiau svarbiausia – atpažinti patį manipuliacijos faktą.
 

Manipuliacija visuomenėje


Žmogus šiuolaikinėje visuomenėje vis labiau tampa vartotoju. Parduotuvėje jis – pirkėjas, siuvėjui jis – naujas rūbas, banke – nauja sąskaita. Šiuolaikinėje visuomenėje žmogus kaip asmenybė niekam neįdomus, jis – pajamų šaltinis kitiems žmonėms. Na, o politikams reikia, kad už juos balsuotume, labdaringos organizacijoms – kad aukotume pinigus ir pan. Siekdamos išvilioti iš mūsų pinigus, įvairios žmonių grupės manipuliuoja mūsų jausmais (savigarba, konkurenciniais jausmais) ir poreikiais. Kad darytume tai, kas naudinga kažkam, panaudojamos masinės informacijos priemonės ir visų pirma reklama. Prieš ką nors įsigydami visada turėtume pagalvoti: ar man to reikia? Ar tikrai reikia dabar? O jei apie save jau žinome, kad esame linkę įsigyti per daug daiktų, turėtume visada prieš ką nors pirkdami pasvarstyti bent trejetą dienų bei pasidomėti konkurentų pasiūlymais.
 

Kaip netapti manipuliatorių auka?


• Kartais padeda, jei parodome manipuliatoriaus posakių nelogiškumą. Pvz., „Koks yra ryšys tarp mano vaikščiojimo pas mamą (ar nagų graužimo) ir mūsų vestuvių?“ – toks galėtų būti merginos iš ankstesnio pavyzdžio atsakymas.
• Gali padėti aiškus manipuliatoriaus tikslų įvardinimas, taip manipuliatorius atsiduria nepatogioje padėtyje. „Tu priekaištauji, kad gėriau kavą su drauge, nes nori rytoj pats išeiti ir nesijausti kaltas?“
• Manipuliatoriai dažnai manipuliuoja, nes nesijaučia pasitikintys savimi ir saugūs. Sunormalizuoti santykius galite ne tik demaskavę manipuliaciją, bet ir užtikrinę juos, kad juos vertinate ir jais pasitikite. Kuo komfortiškiau jie jausis, tuo mažiau bus linkę manipuliuoti kitais.
• Prisiminkite, kad esate savo jausmų šeimininkai. Jei kažkas bando sukelti jums jausmą (kaltę, gailestį ir t.t.), paklauskite, ar tikrai šis jausmas adekvatus situacijai? Gerai pagalvokite, prieš atsakydami, apsvarstykite, kas iš tikrųjų vyksta ne tik sąmoningame, bet ir pasąmonės (emocijų) lygiu.
• Paanalizuokite save: kokia emocija vyravo šeimoje, kurioje augome? Su kokiomis manipuliacijos rūšimis susidūriau jau vaikystėje ir, tikėtina, vėliau taip pat neįvardinsiu kaip manipuliacijų? Vienose šeimose jautresni kaltei ir dėl visko atgailauja, kitose – polinkis į perdėtą nerimą, nepasitikėjimą savimi ir pan. Mokymasis atpažinti savo elgesio stereotipus padės išvengti daugelio manipuliatorių paspęstų spąstų.
Svarbiausia, nekaltinkime nei savęs, nei kitų, o bandykite kai ką keisti savo elgesyje ir tikėkime, kad mūsų pokyčiai tikrai neliks nepastebėti artimųjų. Tai, kokius santykius susikuriame su artimiausios aplinkos žmonėmis, labai priklauso nuo mūsų elgesio.
2010 liepos 18
Gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Zita Alseikienė Medicinos centras „Neuromeda“

Parašykite savo nuomonę

Jūsų vardas: El. pašto adresas:
Jūsų komentaras:
:) (happy) :D (super)
(hi) (red) (fu) (fool)
(weird) :P :( (hooray)
(bad) (think) 8| (ok)
Apsaugos kodas:
 
Sveikas žmogus
Rubrikos
Naudinga informacija
Neradote ko ieškote?
Pabandykite pasinaudoti paieška:
© Sveikas žmogus 2014. Visos teisės saugomos