Klausia vaikai

Kiek odos mes turime?
Oda – didžiausias mūsų organas, apsaugantis mūsų vidaus organus nuo aplinkos poveikio, infekcijų ir kitų neigiamų veiksnių, padedantis išlaikyti nekintamą kūno temperatūrą. Suaugęs žmogus turi vidutiniškai 1,7–2 kvadratinius metrus ir apie 3–3,6 kg odos. Įsivaizduok duris – maždaug tokį plotą užimtų išskleista suaugusio žmogaus kūno oda. Tai ne tik didžiausias, bet ir labiausiai pasikeičiantis organas žmogaus kūne. Oda pasikeičia maždaug kas 35 dienas, taigi, kai tau bus 20 metų, tavo oda jau bus pasikeitusi apie 200 kartų. Be to, odoje gaminamas vitaminas D – tai vienas iš būtinų organizmui vitaminų. Jis reikalingas, tam, kad organizme būtų tinkamas kalcio ir fosforo kiekis. Beje, moksliniai tyrimai rodo, kad vitaminas D gali turėti apsauginį poveikį nuo vėžio.
Kaip oda gamina vitaminą D? Odoje yra provitamino D3, šią medžiagą veikiant ultravioletiniams spinduliams, ir pasigamina vitaminas D. Taigi, norint, kad oda atliktų savo užduotis, reikia ne tik tinkamai ja rūpintis, bet ir būti lauke.
Kaip daromos tatuiruotės ir ar jos pavojingos?
Žodis „tatuiruotė“ kilo iš taitiečių kalbos žodžio „tautau“, kas reiškia – „pažymėti“. Dar prieš keliasdešimt metų tatuiruotės ant kūno buvo siejamos su jūreiviais, baikeriais, kaliniais. Šiandien tatuiruotės neretai vertinamos kaip papildomas kūno papuošalas ir yra labai populiarios. Jeigu ankstesniais laikais tatuiruotės buvo daromos išimtinai „rankiniu“ būdu, t.y. praduriant oda adatėle ir suleidžiant po oda lašelį rašalo, šiandien tatuiruotės neretai atliekamos specialiais įrenginiais, kurie praduria odą ir į maždaug 1–1,5 mm gylį suleidžia lašą specialaus netirpaus rašalo. Per vieną minutę toks įrenginys gali padaryti nuo 50 iki 3000 dūrių. Taigi, kai žiūri į tatuiruotę, matai prasišviečiantį per išorinį odos sluoksnį rašalą. Kadangi ši procedūra susijusi su odos pradūrimu, galimu kontaktu su krauju, yra didesnė virusinių hepatitų bei ŽIV užsikrėtimo rizika. Dėl šios priežasties nusprendus daryti tatuiruotę, tai geriausia daryti ne „pas pažįstamą“ meistrą, bet patikimame salone, kur adatų priežiūra ir sterilizavimas yra patikimi.
Kodėl mes žiovaujame?
Dažniausiai manoma, kad žiovaujame iš nuobodulio arba kai smegenims trūksta deguonies. Tai paneigė JAV medikai. Jie tikina, kad žiovaujame tam, kad neužmigtume. Būtent tuo jie paaiškina žiovulį per pamokas arba anksti ryte bei vėlai vakare puolantį žiovulį. Maža to, mokslininkai tvirtina, kad žiovulys – labai naudingas mūsų sveikatai. Pasirodo, žiovauja net varlės ir žuvys. Skirtumas tik tas, kad gyvūnai niekuomet nesulaiko šio savo poreikio. Atidžiau patyrinėjus gyvūnų elgseną, paaiškėja, kad pingvinai žiovauja žaidimų metu, begemotai – norėdami parodyti, kas tvenkinyje šeimininkas, liūtai – besirengdami medžioklei. Pastebėta, kad sportininkai dažniau nei įprastomis dienomis žiovauja prieš svarbias varžybas, o muzikantai tą patį daro prieš atsakingą koncertą.
• Žiovulys vidutiniškai trunka apie 6 sekundes
• Jauni žmonės žiovauja dažniau nei vyresni, o vyrai – dažniau nei moterys
• Vaikai iki 2 metų amžiaus žiovuliu „neužsikrečia“
• Daugelis žiovauja vien skaitydami apie žiovulį
• Žiovauti žmogus išmoksta dar iki gimimo, t.y. apie 11 nėštumo savaitę
• Žiovulio metu širdis plaka iki 30 procentų dažniau
• Šimpanzės taip pat kaip žmonės „užsikrečia“ žiovuliu

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai