){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tai lėtinė liga, pažeidžianti odą, vidaus organus, o kai kuriais atvejais net ir kaulus. Tai tam tikrų ląstelių, vadinamųjų putliųjų ląstelių, arba mastocitų, ir jų pirmtakų formavimosi bei veiklos sutrikimas, grubiai tariant, organizme tokių ląstelių būna per daug. Jos gamina tam tikras veikliąsias medžiagas (histaminą, citokinus), kurioms išsiskyrus, pasireiškia į alergiją panašios reakcijos. Histaminas sukelia niežulį, patinimą ir paraudimą, taigi šios reakcijos itin būdingos mastocitozei.
Liga gali pažeist vien odą (ji vadinama urticaria pigmentosa – pigmentinė dilgėlinė), ši ligos forma aprašyta devyniolikto amžiaus pabaigoje. Odoje būna būdingas bėrimas –raudonai melsvos, rudo atspalvio dėmės, papulės. Tačiau mastocitozė gali būti ir sisteminio pobūdžio, tokia ligos forma pirmą kartą aprašyta 1949 metais. Tokiu atveju mastocitai infiltruoja vidaus organus, pvz., kepenis, blužnį, kaulų čiulpus. Tuomet iškreipiama kraujodara bei sutrikdoma kraujo krešėjimo sistema.
Šios ligos priežastys lieka nežinomos. Lengviau pasakyti, kas provokuoja mastocitozės paūmėjimus: šaltis, karštis, kai kurie vaistai, vabzdžių įgėlimas ir t.t. Tačiau šie dirgikliai kiekvienam sergančiajam yra individualūs.
Tai yra reta liga, iš 300 tūkstančių žmonių per metus diagnozuojami vos du šios ligos atvejai.
Vaikai šia liga serga kur kas dažniau nei suaugusieji: daugiau kaip 50 procentų atvejų ji diagnozuojama vaikams iki 2 metų amžiaus.
Ši liga gali pasireikšti visa keletu simptomų, ypač, jeigu jos pobūdis – sisteminis. Pacientams gali būti kraujo pokyčių. Mastocitozė susijusi su tokiomis kraujo ligomis, kaip hipereozinofilinis sindromas, monokloninė gamapatija, plaukuotųjų ląstelių leukemija. Įrodytas ryšys ir su tikrąja pilnakraujyste, ne Hodžkino limfoma ir kt. Atlikus bendrą kraujo tyrimą, neretai nustatoma mažakraujystė. Be to, būdingi krešumo sistemos sutrikimai. Esant sisteminei mastocitozei, itin būdingi virškinamojo trakto simptomai, dažniausias – pilvo skausmas. Kartu gali būti kitų nespecifinių simptomų, tokių kaip pykinimas, vėmimas ar viduriavimas. Jeigu liga susijusi su odos pažeidimu, vienas iš būdingiausių simptomų – odos nuraudimas arba/ ir dilgėlinės bėrimas.
Sisteminės mastocitozės prognozė nėra vienalytė ir susijusi su pažeistų organų įtraukimo laipsniu, priklauso ir nuo sergančių pacientų amžiaus. Jeigu suserga vaikas, ypač jeigu liga pažeidžia tik odą, prognozė yra palanki. Liga retai progresuoja, ilgą laiką išlieka stabili. Kita vertus, sisteminis ligos pasireiškimas byloja apie blogesnę ligos prognozę. Kiti prognozę bloginantys veiksniai yra: vyresnis amžius, bendro kraujo tyrimo pakitimai (mažakraujystė, leukocitų ir trombocitų skaičiaus sumažėjimas), su mastocitoze susijusios hematologinės ligos.
Visos taikomos gydymo priemonės yra simptominės, tai reiškia, kad, atsiradus simptomams, skiriami atitinkami vaistai, tačiau jie negydo pagrindinės priežasties. Visiškai išgydyti paciento neįmanoma.
Viena pavojingiausių būklių, susijusių su mastocitoze, – anafilaksija. Tai gyvybei grėsminga staigiai besivystanti alerginė reakcija, kuri paprastai pažeidžia 4 organų sistemas: odą, kvėpavimo, virškinimo ir širdies bei kraujagyslių. Žmogus, kuriam įvyko tokia reakcija, gali pradėti dusti, krenta kraujospūdis, todėl svaigsta galva, jaučiamas bendras silpnumas, netenkama sąmonės, gali pasireikšti staigus kūno tinimas. Būdingas ir ūminis pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai. Dėl tokios reakcijos pavojaus (negydant yra itin didelė mirties rizika) visiems mastocitoze sergantiems pacientams rekomenduojama su savimi nešiotis adrenalinu užpildytą švirkštą (Tai pirmosios pagalbos preparatas įvykus anafilaksinei reakcijai).
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę