){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tai, kad kasa yra nepaprastai svarbi mūsų išgyvenamumui. Jos nepakankamumas išsivysto tuomet, kai lieka mažiau nei 5–10 proc. sveiko kasos audinio. Pavalgius kasa išskiria dešimt kartų daugiau fermentų nei reikia suvalgytoms maisto medžiagoms suskaidyti. Nors kasos fermentai yra virškinimo fermentai, jie gaminami ir išsiskiriami į dvylikapirštę žarną nuolat. Kasos fermentų sintezė ir sekrecija vyksta fazėmis: nevalgius ir pavalgius. Nevalgius fermentų sekrecija priklauso nuo plonojo žarnyno ir mažiau nuo skrandžio motorikos. Pavalgius kasos fermentų kiekis pradžioje padidėja 3–6 kartus (pirmą valandą), vėliau kiek sumažėja, bet išlieka padidėjęs 3–4 kartus apie 4 valandas. Pagrindinė virškinimo fermentų užduotis – virškinti riebalus, angliavandenius ir baltymus. Baltymus skaido proteazės, riebalus – lipazės, o angliavandenius – amilazės.
Pakeičiamoji kasos terapija gali būti skiriama sergantiesiems kasą pažeidžiančiomis ligomis, pavyzdžiui, sergantiesiems kasos uždegimu – pankreatitu. Nors kasa turi išties galingą rezervą, esant itin pažeistam kasos audiniui, ji nesugeba išskirti tiek fermentų, kiek reikia maistui virškinti (vienas iš akivaizdžių kasos nepakankamumo simptomų – „riebios“ išmatos arba viduriavimas). Yra duomenų, įrodančių, kad šiems pacientams virškinimo fermentai ne tik pagerina virškinimą, bet ir smarkiai sumažina skausmus. Panašus rezultatas būdingas ir gydant pacientus, sergančius tokiomis ligomis, kaip mukoviscidozė, virškinimo fermentų skiriama ir kasos vėžiu sergantiems pacientams.
Virškinimo fermentų preparatų tikslinga vartoti ir tuomet, kai sutrinka tulžies gamyba arba išskyrimas, jų (kaip pagalbinė terapija) gali būti skiriama pašalinus tulžies pūslę arba esant jos diskinezijai. Be abejo, šiomis ligomis serga ne tiek daug žmonių, o štai virškinimo fermentų esame bent kartą gyvenime vartoję daugelis. Kartais, pavyzdžiui, vakarieniaujant prie vaišėmis nukrauto stalo, gali pasireikšti vadinamoji santykinė virškinimo fermentų stoka. Tuomet gali varginti pilvo pūtimas, „sunkumas“, nevirškinimo jausmas, kartais – pykinimas ar viduriavimas. Tokiu atveju virškinimo fermentų preparatai vartojami ne nuolat, o tik simptomams palengvinti.
Virškinimo fermentai gali būti efektyvūs ne tik sergant aiškia liga, esant konkrečiai dispepsijos (virškinimo sutrikimo) priežasčiai. Klinikinėje praktikoje būna pacientų, kuriuos vargina pilvo skausmai ir pilvo pūtimai be aiškios priežasties. Empiriškai skyrus pakeičiamąją kasos fermentų terapiją, tokie pacientai neretai pastebi, kad jų jaučiami simptomai palengvėjo.
Kai kuriais atvejais virškino fermentai skiriami pacientams, kuriems pasireiškia alergija maistui (tikimasi svetimo baltymo skaidymo ir dėl to sumažėjusio alergizavimo), tačiau ši indikacija nėra absoliuti, efektyvumo įrodymų stokojama. Taigi tikslingumas vartoti virškinimo fermentus sergant maisto alergija lieka abejotinos reikšmės.
Virškinimo fermentai – vieni dažniausiai „savigydai“ vartojamų preparatų. Tačiau neretas šių preparatų vartoja neteisingai. Kai kurie sako išgeriantys 1–2 kasos fermentų tabletes iš ryto. Taip vartoti preparatą yra visiškai netikslinga. Virškinimo fermentų preparatus reikia vartoti valgant arba iškart po valgio, tik tokiu atveju jie kompensuoja organizmo fermentų stoką ir gerina virškinimą.
Kita dažna klaida – nepakankamas virškinimo fermentų vartojimas, t.y. išgertoje tabletėje yra nedidelis kiekis virškinimo fermentų, jeigu išgersite vos vieną tabletę – jų paprasčiausiai nepakaks, ir simptomai liks nenumalšinti. Dažniausiai rekomenduojama virškinimo fermentų dozė – 10000VV (skaičiukas, esantis šalia preparato pavadinimo, nurodo jame esantį fermentų kiekį, pvz., Mezym 10000, Mezym 20000).
Kai kurie pacientai vengia vartoti kasos fermentų ilgą laiką (nes kasa „aptings“). Iš tikrųjų, vartojant virškinimo fermentus tablečių ar kapsulių pavidalu, neigiamas poveikis kasai praktiškai nepasireiškia. Tačiau, vartojant virškinimo fermentus miltelių pavidalu, kasos funkcija gali būti slopinama. Tačiau toks poveikis yra trumpalaikis: nutraukus vartojimą, kasos funkcija po kelių dienų normalizuojasi. Taigi nebijokite – virškinimo fermentų galima vartoti nors ir visą gyvenimą. Kasa tikrai nesurandės, neperaugs jungiamuoju audiniu ir t.t.
Virškinimo fermentai efektyvūs tik tuomet, kai juos vartojame teisingai (t.y. valgydami), vartojant pakankamą jų kiekį bei esant absoliučiai arba santykinei virškinimo fermentų stokai. Jų netikslinga vartoti „profilaktiškai“ kaip maisto papildų. Tokiu atveju tiesiog išmesite „pinigus į balą“. Virškinimo fermentų reikia vartoti tik tuomet, kai jau yra problema. Virškinimo fermentų neįmanoma perdozuoti, kaip, pavyzdžiui, riebaluose tirpių vitaminų. Jie nesikaupia organizme, nesukelia perdozavimo požymių. Pavalgėte, išgėrėte fermento, ir jis turės teigiamą poveikį ką tik suvalgyto maisto virškinimui. Kitaip tariant, veikia čia ir dabar. O štai maisto papildų poveikis taip konkrečiai nenusakomas. Jie daugiau skirti apskritai virškinamajai sistemai remodeliuoti per tam tikrą laiką, siekiant bendrai pagerinti virškinimo funkciją, o fermentai, kaip minėta, padeda labai konkrečiu atveju.
Virškinimo fermentai nuo maisto papildų skiriasi ir savo poveikio vieta. Pagrindinė fermentų veikimo vieta – žarnynas, t.y. ten, kur vyksta virškinimas. O papildus organizmas turi pasisavinti, jie patenka į kraujotaką, vėliau dalyvauja įvairiose cheminėse reakcijose, kurios vyksta ląstelių lygiu.
Papildai dažnai turi tik stimuliuojamojo pobūdžio poveikį virškinimo fermentus išskiriančioms liaukoms. Todėl atsakas į tą poveikį gali būti pavėluotas ar per silpnas, ypač jei yra pačių liaukų sutrikimas (pavyzdžiui, lėtinio pankreatito atveju kasos funkcijos skatinimas nepadidins fermentų gamybos ir gali būti net žalingas paūmėjimo požiūriu).
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę