Į grožį ir sveikatą – ekologišku keliu

Kokiu kremu šįryt lepinote veidą? O kokiu šampūnu vakar trinkote plaukus? Tuo, kurį patarė draugės ar reklamuoja per televiziją? Paskaitykite prekybos centre ar net brangioje parduotuvėje pirkto šampūno, kremo etiketę ir kartu pasigilinkime į jų sudėtį.
 

Reklama nemeluoja, bet...


Žmogaus organizmas maistą gauna ne tik valgant, bet ir pro odą, todėl labai svarbu, ką tepate ant odos, kuo prausiatės ir pan. Kiekvieną dieną reklama mus kviečia įsigyti naujos formulės šampūną, jaunystę grąžinantį kremą ar kitokį grožio eliksyrą. Visi šie nuostabūs produktai gražiai supakuoti, puikiai kvepia, ir kiekvienas juos renkamės pagal savo kišenę. Tačiau, paisydami kišenės ar tiesiog neturėdami pakankamai žinių, net nežvilgterime į perkamo produkto sudėtį t.y. etiketę.
Kaip pavyzdį imkime šampūną X. Reklamoje girdime, kaip jis puikiai maitina plaukus įvairiais vitaminais, nuo kurių jie tampa tvirti ir žvilgantys. Reklama nemeluoja, šis šampūnas iš tiesų veikia: plaukai puikiai išsiplauna, tampa purūs, lengvai šukuojami, atrodo storesni. Tik šį efektą suteikia ne vitaminai, o pigios ir agresyvios cheminės medžiagos – Sodium Lauryl/Laureth Sulfate, PVP/VA Copolymer, kurios puikiai išplauna, tačiau pažeidžia plaukų paviršių. Kitos cheminės medžiagos, dažniausiai gaminamos iš naftos produktų, padengia plaukus sluoksniu, kuris sukuria storumo įspūdį. Ilgainiui nuo šių agresyvių priemonių plaukai ima silpnėti, skilinėti.
Prastesnė situacija su kremais, kuriuos tepame tiesiai ant odos ir jų sudedamosios medžiagos Diazolidinyl Urea, Imidazolidinyl Urea, Petrolatum bei dešimtys kitų cheminių junginių patenka į mūsų organizmą.
Vis dažniau mokslininkai kosmetikos priemonėse atranda naujų kenksmingų medžiagų: vienos jų pripažįstamos kancerogeninėmis, kitos gali sukelti odos ligas, trečios kenkia vidaus organams. Nors jų poveikis ūmiai nepasireiškia, šios medžiagos kaupiasi organizme ir gali sukelti įvairias lėtines ligas ar net vėžį.
Baisu? Bet išeitis yra – naudoti tik iš natūralių produktų pagamintą kosmetiką. Tačiau tuomet reikėtų grįžti šimtu metų atgal ir pačioms iš grietinės ir agurkų susiplakti kremą... Tai daryti mes neturime laiko, tad parduotuvėse vis dažniau atkreipiame dėmesį ekologišką kosmetiką.
 

Natūrali ir ekologiška: ar galima dėti lygybės ženklą?


Per pasaulį ritasi ekologiškų produktų vartojimo banga. Lietuvos parduotuvėse jau nemažai gaminių su užrašu „ekologiška“, tačiau šiuo pavadinimu ir piktnaudžiaujama. Juolab kad mūsų sąmonėje skirtingi terminai „ekologiškas“ ir „natūralus“ dar reiškia tą patį, todėl verslininkams nesunku tuo manipuliuoti, įsiūlant nieko bendra su ekologija neturinčią prekę. Kaip atskirti pelus nuo grūdų?
Kosmetikos gamintojai naudoja vieną ar kelis natūralius ekstraktus, kartais net keletą sertifikuotų ekologiškų medžiagų, tačiau visa likusioji sudėtis būna cheminė. Šitaip vadinamuosiuose natūraliuose produktuose atsiranda net sveikatai kenksmingų sudėtinių dalių: parabenų, sintetinių kvapiųjų medžiagų. Natūralia kosmetika galima vadinti ir tas priemones, kurių sudėtyje yra bent 1 proc. natūralių medžiagų! Ekologijos ekspertai tokias normas vadina absurdiškomis. Pagrindinis skirtumas tarp natūralios ir ekologiškos kosmetikos – jos gamybai keliami reikalavimai. Ekologiška kosmetika derėtų vadinti tik sertifikuotus produktus, pagamintus iš natūralių, ekologiškuose ūkiuose išaugintų augalinių žaliavų, nedarant žalos aplinkai. Jei kosmetika neturi ekologijos sertifikato, jos neverta laikyti ekologiška. Mums, norintiems išvengti painiavos ir įsigyti sveikatai nekenksmingą produktą, reikia žinoti, kokių medžiagų kosmetikos sudėtyje neturėtų būti, ir mokėti atidžiai skaityti etiketes arba rinktis sertifikuotą ekologišką produktą.


 

Mokam brangiau, gaunam daugiau


Vienos pasaulyje gerai žinomos kosmetikos firmos savininkės šeimos nariai turėjo itin jautrią odą ir nuolat kentėjo nuo alergijos. Neradę kitos išeities, jie savo reikmėms ėmė gaminti kremus, šampūnus tik iš natūralių ekologiškų produktų ir... alergija išnyko kaip dūmas. Suprasdami, kad tokia kosmetika gali pagelbėti tūkstančiams žmonių, gamintojai sukūrė visą ekologiškų produktų liniją.
Ekologiškoje kosmetikoje yra daugiau maistingųjų medžiagų, todėl ji skalsesnė. Tačiau ji ir daug brangesnė, kodėl? Ekologiškai žaliavai išauginti ir perdirbti reikia daugiau investicijų, kai kurie produktai gaminami net rankomis, tad kremo ar šampūno savikaina neišvengiamai išauga. Tačiau gamintojai ekologišką kosmetiką pakuoja į tokias pat ekologiškas, kuklias pakuotes, nešvaisto pinigų reklamai.
Ir apskritai – pradėjus domėtis etikečių sudėtimi apima noras nusipirkti ne tik tikros kosmetikos, bet ir maitintis natūraliais produktais, o namus valyti natūraliomis priemonėmis. Tuo turėtume pasirūpinti galvodami apie savo vaikų ir anūkų ateitį.

 

Cheminių junginių, naudojamų neekologiškos kosmetikos gamyboje, sąrašas


Diethanolamine (DEA), Triethanolamine (TEA) – dažnai naudojami kosmetikoje kaip emulsikliai ir putojančios medžiagos. Gali būti alerginių reakcijų priežastis, dirgina akis ir sausina plaukus bei odą, gali formuoti vėžį sukeliančius nitrozaminus.
Diazolidinyl Urea, Imidazolidinyl Urea – tai plačiai naudojami konservantai. JAV juos nustatė kaip svarbiausią kontaktinio dermatito priežastį.
Methyl, Propyl, Butyl ir Ethyl Paraben naudojami kaip antibakterinė medžiaga, todėl ilgėja produkto galiojimo laikas. Ilgai naudojant jie gali sukelti hormoninius pakitimus, būti odos bėrimų priežastis.
Sodium Lauryl/Laureth Sulfate – pigus, šiurkštus ploviklis, naudojamas šampūnuose. Dirgina akis, sukelia odos bėrimus ir kitas alergines reakcijas.
Petrolatum – žinomas kaip naftos želė. Ši medžiaga trukdo natūraliam kūno drėkinimo mechanizmui, sukeldama odos sausėjimą.
Propylene Glycol – geriausiu atveju tai augalinis glicerinas, maišytas su grūdų alkoholiu. Paprastai tai būna sintetiniai naftos chemijos mišiniai. Gali sukelti dilgėlinę ar egzemą. Ypač reikia saugotis PEG (polyethylene glycol) ar PPG (polypropylene glycol).
PVP/VA Copolymer – iš naftos išgauti chemikalai, naudojami plaukų lake, modeliavimo priemonėse ir kitoje kosmetikoje. Gali būti toksiški, o jautriems žmonėms įkvėpus gali pažeisti plaučius.
Synthetic Colors – sintetiniai dažai. Etiketėse jie bus pažymėti FD&C arba D&C. Jie gali būti galvos skausmo, svaigimo, bėrimų, padidėjusios pigmentacijos, kosulio, net vėmimo priežastis. Nepirkite kosmetikos, kurioje nenurodyta, kad aromatai, kvapai yra augalinės kilmės.
 

Atkreipkite dėmesį


Rinkdamiesi kosmetiką, ant pakuotės ieškokite šių ekologiškus produktus žyminčių užrašų:
• Europos ekologinio sertifikavimo ženklas „Ecocert“ patvirtina, jog produkte yra 95 proc. augalinių dalių, iš jų bent 10 proc. – sertifikuotos ekologiškos. Sintetinių dalių dedama ne daugiau kaip 5 proc.
• BDIH ženklu žymimos kosmetikos sudėtyje nėra genetiškai modifikuotų, sintetinių, gyvulinės kilmės medžiagų ir naftos produktų, ji nebandoma su gyvūnais,
• „The Soil Association“ ženklu pažymėto produkto sudaro 95 proc. ekologiškų dalių, į juos nededama genetiškai modifikuotų medžiagų, hidrogenizuotų riebalų, naftos produktų ir genų mutacijas sukeliančių medžiagų.
• USDA ORGANIC ženklu pažymėti JAV žemės ūkio ministerijos vykdomos ekologinės programos produktai. 95 proc. šių prekių sudedamųjų dalių yra ekologiškos.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai