Nagų grybelio sukeltą infekciją – onichomikozę – išduoda nagų pokyčiai. Iš pradžių nagas netenka blizgesio, tampa gelsvas, rusvas ar net juosvas. Netrukus ima storėti, sluoksniuotis. Galiausiai pradeda trupėti. Tačiau šie požymiai būdingi ir kai kurioms kitoms ligoms, todėl nagų grybelį galima nustatyti tik atlikus mikroskopinius tyrimus.
Grybelis dažnai pažeidžia ne tik nagus, bet ir tarpupirščius, ypač kojų. Jie parausta, ima pleiskanoti, perštėti. Prakaitavimas, šutimas – idealios sąlygos grybeliui plisti. Štai kodėl dažniausiai jį pasigauna tie, kurie ilgai avi aulinius batus, retai keičia kojines – kareiviai, tolimųjų reisų vairuotojai, dažnai į komandiruotes vykstantys žmonės.
Vilniaus odos ir veneros ligų centro gydytoja Neringa MALECKIENĖ pripažįsta: statistika kasmet vis šiurpesnė. Nagų grybelis diagnozuojamas maždaug kas šeštam į šią įstaigą besikreipiančiam pacientui. Iš vyresnių kaip 60 metų žmonių – net kas antram. Tradiciškai senyvi žmonės laikomi imlesniais infekcijoms. Tačiau vis dažniau onichomikozė nustatoma ir trisdešimtmečiams keturiasdešimtmečiams. Nebestulbina net užsikrėtę 3–5 mėnesių kūdikiai.
„Nagų grybeliu gali užsikrėsti kiekvienas. Sporomis besidauginantis grybelis gali išplisti bet kur ir likti gyvybingas net iki penkerių metų“, – teigia dermatovenerologė.
Pasigauti užkratą labiau rizikuoja turintys nusilpusį imunitetą, ypač, jei jie dažnai vaikšto į pirtį, baseiną, sporto klubus. Drėgnoje ir šiltoje aplinkoje grybelis ypač gajus. Apsisaugoti padės, jei po tokias patalpas vaikščiosime su šlepetėmis, po maudynių kruopščiai nusausinsime odą, ypač tarpupirščių. Be abejo, būtina naudotis tik savo rankšluosčiais ir avalyne. Svečiuose, beje, taip pat. Atsinešti savo šlepetes ar kojines, užuot avėjus siūlomas šeimininkų, – joks ne nemandagumas. Lygiai kaip ir domėjimasis savo saugumu kirpyklose ir grožio salonuose.
„Nemažai mūsų pacienčių, kurioms nustatome nagų grybelį, prisipažįsta dažnai vaikštančios darytis manikiūro ar pedikiūro. Nors salonų higiena griežtai kontroliuojama, vis dėlto pasitaiko nesąžiningų meistrų, dirbančių su nedezinfekuotais arba netinkamai dezinfekuotais instrumentais“, – pasakoja N.Maleckienė.
Atidūs higienai turėtų būti ir sergantieji lėtinėmis ligomis, ypač diabetu. Tokių žmonių odoje dažnai atsiranda opelių, įtrūkimų. Nusilpęs imunitetas greičiau pasiduoda infekcijai.
Gydytoja N.Maleckienė neslepia: užsikrėtusiems nagų grybeliu reikėtų nusiteikti gydytis ilgai ir kantriai. Nagas auga lėtai, be to, net ir sunaikinus grybelį, daug atsparesnės sporos dar ilgai yra gyvybingos, todėl gydant nagų grybelį reikia kantrybės.
Gydyti reikia vaistais nuo grybelio. Tinkamiausią gali nustatyti tik gydytojas. Geriamieji vaistai (tabletės) tinka itin sunkiai nago infekcijai gydyti. Bet ir jie negarantuoja gydymo sėkmės, taip pat nereikia pamiršti nepageidaujamo poveikio.
Tais atvejais, kai pažeistas vienas ar keli nagai, jei nago šaknis nėra pažeista, taip pat nėščiąsias, mažus vaikus, sergančiuosius kepenų ligomis derėtų vietiškai gydyti vaistiniu laku. Lakas tepamas tik ant pažeistų nagų.
Nagų lakas efektyviai veikia visą nago paviršių ir jo guolį. Sunaikinti grybeliai yra išstumiami lauk nagui natūraliai augant. Nagui ataugus, jis atgauna savo sveiką išvaizdą.
Laku reikia tepti vieną du kartus per savaitę.
Tiems, kuriems onichomikozė neatrodo rimta liga, dermatovenerologė N.Maleckienė žeria faktus iš savo praktikos: pasitaiko, kad negydomas grybelis nuo nagų išplinta net į veidą, sukelia dilgėlinę, egzemą , o kartais – būta atvejų – ir stafilokokinę infekciją.
Galiausiai reikėtų nepamiršti, kad užsikrėtę grybeliu privalome pasirūpinti aplinkinių saugumu.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę