){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tyrimais įrodyta ir visiems gerai žinoma, kad atmosferoje esantys oro taršalai yra viena iš svarbiausių plaučių ligų priežastis, tačiau kaip oro teršalai skatina širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą, informacijos nedaug. Statistiniai duomenys rodo, kad mirtys nuo smulkiųjų oro teršalų užima 13 vietą tarp visų mirties priežasčių. Širdies ir kraujagyslių ligos – insultai, širdies nepakankamumas, rimti širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimai – tai aiškių ir suprantamų, bet mažai ištirtų priežasčių, tokių kaip aplinkos užterštumas, rezultatas.
Atmosferos oro teršalai žmonių sveikatą per širdies ir kraujagyslių sistemą paveikia daug labiau negu per kvėpavimo takų ir plaučių ligas. Kaip tai vyksta? Sąveika su oro teršalais susilpnina įprastą kraujagyslių funkcionavimą ir paskatina arterijų susitraukimą. Atliktų tyrimų su gyvūnais ir žmonėmis rezultatai rodo, kad trumpalaikis ir ilgalaikis kontaktas su oro teršalais skatina arterinio kraujospūdžio padidėjimą. Pirma, smulkių oro teršalų dalelių inhaliavimas išbalansuoja simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos pusiausvyrą. Antra, susilpninamas endotelio sugebėjimas išplėsti kraujagysles. Vadinasi, kraujagyslės (ypač krūvio metu) nebesugeba išsiplėsti, ir rezultatas tokiais atvejais gali būti „sprogstamasis“, ypač jei atmosferos oro tarša yra didelės koncentracijos. Kai atmosferos oro teršalai nedidelės koncentracijos, po kontakto su jais atsiranda polinkis į atvirą (nekompensuotą) arterinę hipertenziją tarp žmonių, gyvenančių tokiuose regionuose. Todėl tikimasi, kad oro teršalai artimiausiu metu bus oficialiai įtraukti į potencialiai modifikuojamus (valdomus) aplinkos rizikos veiksnius arterinės hipertenzijos atvejais.
Išskirtinis vaidmuo gerinant padėtį tenka sveikatos apsaugos politikai šioje srityje, t.y. aukštų oro kokybės standartų patvirtinimui ir kontrolei valstybės mastu. Tačiau apsauga ir kontrolė svarbi ir asmeniniame kiekvieno žmogaus gyvenime.
Kaip naudotis šiomis paprastomis ir praktiškomis rekomendacijomis, kad būtų galima sutrumpinti kontaktą su oro teršalais, ypač jei širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėjusi arba serga sunkiau koreguojama arterine hipertenzija?
Pirma, aplinkos apsaugos agentūrų suvestinėse (spaudoje, internete, TV, radijuje) reikėtų pateikti kiekvienos dienos oro užterštumo koncentracijos lygį, labiausiai užterštus regionus, rekomendacijas.
Antra, didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei priskiriami pacientai turi būti protingai atsargūs ir vengti:
· būti lauke atvirame ore, kai oro užterštumas yra didelis arba yra prognozės, kad jis bus didelis;
· didelio oro užterštumo atveju reikėtų pasilikti namuose, darbe, t.y. uždarose patalpose, gerai turi būti uždaryti langai. Būnant uždaroje patalpoje įsijungti oro kondicionierius su filtrais. Eksperimentiniais tyrimais įrodyta, jog dulkių filtrai, esantys namuose, kapiliarinę kraujotaką pagerina nuo kelių valandų iki kelių dienų;
· sportuodami ar mankštindamiesi lauke, asmenys, kuriems yra širdies ir kraujagyslių ligų rizika, turėtų pasirinkti sportui ar mankštai regionus, kuriuose yra mažesnis oro užterštumas. Važinėjant dviračiu rekomenduojama vengti judrių gatvių, kur vyrauja intensyvus eismas, ypač piko metu. Esant dideliam oro užterštumui, geriau sportuoti uždarose patalpose arba švariose vietose. Jei sportuojama lauke, o oro teršalų koncentracija didelė, reikėtų riboti laiką;
· rekomenduojama riboti laiką automobilyje, vengti nebūtinų kelionių automobiliu, ypač jei važiuojama į užterštus regionus, vengti būti tarp automobilių. Jei važiuojama kita transporto priemone – dviračiu, motoroleriu ar kt., geriau rinktis aplinkkelius, takus tarp namų ir ypač vengti kelių, kuriuose važiuoja dyzeliniai sunkvežimiai;
· ekspoziciją su oro teršalais mažina uždari langai. Šiuolaikiniuose automobiliuose įmontuota automatinė oro reguliavimo sistema, turinti integruotus oro filtrus, saugo nuo gatvės oro teršalų.
Atmosferos oro teršalų įtaka širdies ir kraujagyslių ligoms mažai žinoma pacientams, todėl, rūpinantis pacientais, reikalinga informacija turi būti prieinama kiekvienam.
Daugiau informacijos apie oro kokybę ir praktikinės rekomendacijos, kaip apsisaugoti nuo oro užterštumo, pateikiama EPA WEB tinklalapyje „Quality of Air Means – Quality of Life“ (www.airnow.gov).
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę