Anksčiau dalis pacientų susitaikydavo su nevaisingumu. Gal nenorėjo apie tai kalbėti nei su artimaisiais, nei tarpusavyje. Kadangi pastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo informacija apie nevaisingumo gydymą, žmonės tampa drąsesni. Jie ima apie savo nevaisingumą kalbėti su artimaisiais, draugais, jie nevengia apie tai kalbėti tarpusavyje.
Atsiranda suvokimas, kad, nors tai ir dažnai vadinama dirbtiniu apvaisinimu, tačiau gydymo procese būna mažai dirbtinių dalykų. Nevaisingumo gydymo būdų yra įvairių. Kartais pakanka paskirti moteriai medikamentų ar per tam tikras dienas sušvirkšti jos vyro spermos jai į gimdą, o kartais ląstelių susijungimo procesui tenka pagelbėti specialioje laboratorijoje, tačiau vėliau jos patalpinamos moteriai į gimdą, ir ji natūraliai išnešioja savo kūdikį.
Antroji priežastis, kodėl padaugėjo nevaisingų porų – mūsų gyvenimo būdas. Šių dienų gyvenimas pilnas įtampos, stresų, nespėjame pavalgyti, neaišku, ką valgome, neaišku, kuo kvėpuojam, gamtos užterštumas daro nemenką įtaką visam mūsų organizmui. Šie visi veiksniai skatina mūsų lytinių liaukų sutrikimus (tiek vyrų, tiek moterų). Moterims pasireiškia įvairūs ovuliacijos sutrikimai, išbalansuojamas menstruacinis ciklas, nes kiaušidės yra reguliuojamos galvos smegenyse esančios liaukos gaminamų hormonų, o šios liaukos veiklą gali įtakoti aplinka.
Aš manau, kad moterų menstruaciniam ciklui didelę neigiamą įtaką daro gyvenimas nuolatinio streso sąlygomis. Taip, aplinka daro įtaką mūsų sveikatai.
Aišku, mažėja moterų, sergančių užleistomis ligomis. Medicinos paslaugos yra prieinamos. Didelė dalis moterų prisižiūri, stengiasi reguliariai lankytis ginekologo kabinete. Todėl jau nebūna tokių atvejų, kai kelerius metus vyksta uždegiminis procesas lytiniuose organuose, o žmogus nesikreipia į gydytoją.
Bėda tik, kad metams bėgant kai kurios ligos įsisenėja, pavyzdžiui, endometriozė. Tai moterų liga, kuri laikui bėgant vis labiau trukdys moteriai pastoti. Kadangi šios ligos atsiradimo priežastys nėra žinomos, tai ji sunkiai ir gydoma. Kuriam laikui galima pagerinti būklę, bet jei per tą laiką moteriai nepavyksta pastoti, liga ima įsisenėti.
Būna situacijų, kai negali kaltinti aplinkos ar gyvenimo būdo. Pavyzdžiui, jei moteris neturi kiaušintakių, jie nepraeinami ar yra sąaugose, pastoti tradiciniu būdu nėra įmanoma. Būtent dėl šios patologijos prieš trisdešimt metų ir buvo į medicinos praktiką įdiegtas apvaisinimas mėgintuvėlyje. Šiuo metu tokios moterys jau susilaukia vaikelio.
Stresai veikia ir vyrus. Tikrai daugėja stipriosios lyties atstovų, kuriems prastėja spermos kokybė. Ilgalaikis stresas duoda tam tikrus medžiagų apykaitos sutrikimus, kurie paveikia ir spermos formavimąsi. Daugėja tokių pagal visus parametrus stiprių išoriškai gerai atrodančių vyrų, kurių bendrieji kraujo ar kiti tyrimai nerodo jokių pakitimų, o spermos kokybė labai prasta: smarkus spermatozoidų kiekio sumažėjimas, ar jų judrumo sutrikimai.
Šiuo metu pastebime tendenciją – nevaisingumas vis dažniau būna nulemtas spermos kokybės sutrikimų ar kitų priežasčių, susijusių su sperma. Sena nuostata, kad dėl nevaisingumo kalta moteris, keičiasi.
Dažnai būna sunku nustatyti, kodėl vyro sperma yra nekokybiška. Renkame vyro ligų ir gyvenimo anamnezę – persirgę komplikuota kiaulyte berniukai (šią ligą sukeliantis virusas gali pažeisti ne tik seilių liaukas,bet ir sėklides, nes šių organų struktūrinė sandara panaši), taip pat prieš laiką gimę berniukai ateity gali turėti vaisingumo sutrikimų. Tačiau dažnai net ir atlikus įvairius tyrimus vyrams, negauname jokio konkretaus atsakymo.
Manau, didelę įtaką turi nejudrus gyvenimo būdas. O dažniausi vyrų atsipalaidavimo būdai – alkoholis, cigaretės. Ypač blogai yra cigaretės. Po to pirtis – kur didelis karštis. Tokie poilsio būdai labai nualina vyro reprodukcines galias, neigiamai veikia jo spermą.
Galėčiau išvesti vidurkį amžiaus į mus besikreipiančių moterų – tai apie 35-eri metai. Gyvename kitokiame pasaulyje nei prieš dvidešimt metų – dabar žmonės daro karjerą, keliauja, dažniau keičiasi ir lytiniai partneriai (tai nulemia dažnesnius lytinių organų uždegimus, kurie paskui daro įtaką vaisingumui).
Žmonės šiais laikais neskuba jauname amžiuje kurti šeimos ir planuoti vaikelio. Metai greitai bėga, ir jie nepastebi, kaip ateina tie trisdešimt. Tada susimąstoma apie vaikelį. Vyresnis amžius itin svarbus moteriai. Mat po 35-erių prasideda pirmieji - ankstyvieji fiziologiniai procesai, kurie yra nukreipti jau į premenopauzės periodą. Moters organizme pradeda trūkti tam tikrų hormonų, dėl ko prasidėję pokyčiai gimdos gleivinėje silpnina embrionų įsitvirtinimą joje.
Aišku, ankstoka gimdyti vaikus, kai tau aštuoniolika, pats dar esi vaikas. Tačiau jei pora kreiptųsi į mus jau po metų bandymų pastoti, tuomet padėti jiems būtų lengviau. Yra tokių porų, kurios bando dešimtį metų, tačiau nesikreipia pagalbos. Būna ir išimčių, kai moteris sako, kaip dievas duos – taip ir bus. Ir po dešimties metų ji pastoja. Dievas, matyt, pažymi tokias moteris už jų kantrų ilgalaikį norą susilaukti kūdikio. Tačiau tai - labai retos išimtys. Siūlau pasitikėti medicinos laimėjimais ir ieškoti pagalbos nedelsiant ir nebijant kalbėti apie nevaisingumą.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę