Pūlinys gali susiformuoti bet kuriame audinyje, įskaitant ir raumenis ar kaulus. Kad pūlinys susiformuotų reikia, kad būtų infekcijos vartai, tai paprastai būna žaizda. Dažniausiai susidaro poodiniame ląstelyne, pro sužeidimus patekus pūlinei infekcijai, tačiau būna ir metastazinių abscesų, kai infekcija nukeliauja iš kito uždegiminio židinio limfos arba kraujo takais. Abscesas gali susiformuoti sergant plaučių uždegimu, angina, meningitu, apendicitu ir t.t. Iš visų pusių abscesą supa kapsulė, o paspaudus, jaučiama audinių fliuktuacija (pūlinio turinio „persiskirstymas“).
Esant pūliniui, pasireiškia tokie požymiai, kaip paraudimas, aplinkinių audinių patinimas, skausmas pūlinio vietoje, čiuopiamas darinys ir apribota pažeistos vietos funkcija.
Pagal dydį ir formavimosi stadiją, pūlinys gali būti gydomas konservatyviai (tepalai, fizioterapijos procedūros, antibiotikų preparatai) bei chirurginiu būdu.
Tai infekcinės įvairių mikrobų sukeltos ligos, pažeidžiančios odą, jos raukšles ir priedus: plaukų folikulus, prakaito liaukas, nagus. Nagų srities abscesas vadinama landuoniu (dažnai uždegimas lanku supa nagą, sritis tampa labai skausminga), prakaito liaukų – hidradenitu. Plauko maišelio uždegimas vadinamas folikulitu. Sikozė – barzdos, ūsų, antakių, vokų kraštų, nosies angos, kartais gaktos odos, dauginis folikulitas.
Tai ūminis pūlingas uždegimas apie plauko šaknį (jei infekcija apimtų tik plauko šaknį, procesą vadintume folikulitu). Procesas apima plauko maišelį bei riebalinę liauką. Kai kuriais atvejais ir poodinį ląstelyną. Susiformuoja kietas skausmingas gumbelis, kurio viduryje būna plaukas. Jis palaipsniui didėja, bręsta, kinta odos spalva (nuo normalios iki raudonos ar net melsvai raudonos). Furunkulas subręsta per kelias dienas, tuomet jis pratrūksta, išteka nedidelis kiekis pūlių, palaipsniui piltuvėlio formos defektą, susiformavusį po pūlinio, užpildo jungiamasis audinys, oda užgyja, gali likti nedidelis žvaigždinis randelis. Furunkulas dažniausiai gydomas konservatyviai. Pažeidimo vietai reikia užtikrinti ramybę, t.y. nespausti, netrinti, kitaip netraumuoti pūlinio. Jeigu pūlinys yra veido srityje, rekomenduojama nekramtyti kieto maisto ir kuo mažiau kalbėti. Vietiškai taikomi ultravioletiniai spinduliai skatina greičiau „subręsti“ pūliniui ir taip pagreitina proceso trukmę bei pagreitina pasveikimą. Tiesa, kadangi pūlinys vis dėlto infekcinė liga, dažnai sergančiajam skiriama ir antibiotikų.
Furunkului gydyti gali būti skiriama vietinio poveikio priemonių.
Tai beveik tas pats kas furunkulas, skiriasi tik išplitimo mastas. Karbunkulas – „piktesnis“ pūlinys, kadangi toje pačioje srityje (besisiejantys vienas su kitu) susiformuoja keli furunkulai. Karbunkulas – tarsi furunkulų konglomeratas. Be to, infekcija apima ir gilesnius audinius – tai nekrozinis-flegmoninis odos ir poodinio ląstelyno uždegimas. Uždegiminis infiltratas greitai didėja (iki žąsies kiaušinio dydžio), įtraukia poodį, fascijas, neretai ir raumenis, apie jį būna ryškus uždegimo sukeltas patinimas, oda virš jo parausta, įgauna melsvą atspalvį.
Piktvotė gydoma chirurginiu būdu, ji perpjaunama į plotį ir gylį iki sveikų audinių; po incizijos pažeidimo vieta tvarstoma su hipertoniniu druskos tirpalu, nekrozinėms masėms pasišalinus, taikomi tvarsčiai su antiseptikais. Per 3–4 sav. defektas užsipildo granuliaciniu audiniu ir susidaro įdubęs žvaigždės formos randas.
Štai furunkuliozė – tai liga, kuria sergant furunkulai būna išplitę keliose kūno srityse. Priešingai nei esant karbunkului, sergant furunkulioze, pūliniai susiformuoja skirtingose kūno srityse, tarpusavyje „nesiliečia“. Iš esmės – tai tie patys furunkulai, tik jų keli, o ne vienas.
Visų pirma, įtakos turi odos higiena. Stokojant higienos (ypač karštomis dienomis), kai gausiau prakaituojama tam tikrose kūno vietose (pavyzdžiui, sprando ar juosmens srityje), rūbai ir oda labiau trinasi, atsiranda nedidelių odos pažeidimų, pro kuriuos infekcijos sukėlėjams lengviau patekti. Paprastai prieš atsirandant šunvotei būsimo pažeidimo vietą nesąmoningai pakasome ne itin švariomis rankomis. Tačiau tai ne vieninteliai odos pūlinių susiformavimą skatinantys dalykai. Jų formavimąsi lemia ir bloga cukraligės kontrolė (kai kuriais atvejais sergančiajam cukraligė dar gali būti nediagnozuota, tačiau dažnai besikartojantys pūliniai, paciento jaučiamas silpnumas, didelis troškulys ir pan., turėtų paskatinti įvertinti paciento angliavandenių apykaitą). Pūliniai lengviau formuojasi ir tiems, kurių mityba nepakankama, o organizmo atsparumas infekcijoms – sumažėję. Beje, dėl tų pačių priežasčių alkoholikams pūliniai – neretai „nesvetima“ problema.
Kadangi organizmas – vientisa sistema, susiformavus net vienam pūliniui, gali pasireikšti bendrinių skundų: karščiavimas, bendras silpnumas, galvos skausmas. Pūlinio susiformavimo vietoje gali pasireikšti limfagyslių ar venų uždegimas (tromboflebitas). Dėl gausių veninių rezginių veido srityje pūlinių spaudinėjimas – pavojingas užsiėmimas, kadangi užkratas venomis gali būti nuneštas į smegenis ir netgi sukelti mirtį. Beje, tai faktas, o ne vien teorinė galimybė. Kitos komplikacijos gal ne tokios baisios, tačiau ne ką malonesnės. Infekcijai išplitus kraujo ir limfiniais takais gali išsivystyti sąnarių uždegimas ar osteomielitas.
Blakstienų srities folikulitas liaudyje vadinamas miežiu. Dažniausiai pažeidžiamas vieno plauko folikulas. Sergant lėtiniu akių vokų dermatitu gali susiformuoti keli folikulitai, tuomet liga būtų vadinama hordeoloze.
Ne, furunkulas neužkrečiama liga. Taigi galite nebijoti jeigu jūsų artimajam ar bendradarbiui iškilo pūlinys. Tačiau vertėtų prisiminti, kad daugelis pūlingų odos ligų yra lėtinės. Negydant, nesilaikant higienos reikalavimų, jos dažnai recidyvuoja.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę