Kai ligonis nejuda ir neįstengia savimi pasirūpinti, jam reikalinga pagalba iš šalies. Pirmiausia ką reikėtų padaryti, tai ligonio lovą pastatyti taip, kad prie jos galima būtų prieiti iš visų pusių. Tai svarbu, nes, kai ligonis guli patale ir nejuda, jį reikia maitinti, vartyti, stebėti, kad nesusiformuotų pragulos, rūpintis jo higiena.
Pragula – tai vietinis išeminis odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, išsivystęs sutrikus kraujotakai, audinių mitybai dėl nepakankamo audinių aprūpinimo deguonimi spaudžiamose kūno paviršiaus vietose. Pragulos dažniausiai atsiranda kryžkaulio srityje, ties didžiaisiais šlaunikaulio gumburais, klubakaulio dygliais, kulnakauliais, menčių kraštais, alkūnėmis, pakaušiu, šonkauliais.
Viena iš svarbiausių pragulų atsiradimo priežasčių yra nuolatinis spaudimas, dėl kurio, kaip minėta, išsivysto audinių išemija, sutrinka deguonies ir medžiagų apykaita. Taip pat pragulos formuojasi dėl maceracijos, trynimo ir tempimo.
Pragulas svarbu atpažinti laiku. Jas galima įtarti, jei ilgiau nei 24 val. matomas užsitęsęs odos paraudimas, pūslelės ant odos ar smulkūs išopėjimai.
Svarbiausia gydymo dalis yra spaudimo į kūno sritį, kurioje vystosi arba išsivystė pragula, pašalinimas. Pašalinus spaudimą, pagerėja audinių kraujotaka, atnaujinamas audinių prisotinimas deguonimi, maisto medžiagomis. Spaudimui pašalinti naudojamos įvairios papildomos sintetinės pagalvėlės, specialūs čiužiniai. Ligoniai vartomi kas 2 val. Ant tos kūno dalies, kurioje yra pragula, ligonių guldyti nederėtų. Jei nėra kitos išeities, rekomenduojamos specialiai pritaikytos sintetinės pagalvėlės su anga centre. Šios pagalvėlės pakišamos po kryžkauliu, sėdimaisiais ar šlaunikaulių didžiaisiais gumburais taip, kad pragula atsirastų ties anga šioje pagalvėlėje.
Praguloms gydyti yra specialių išoriškai naudojamų priemonių. Pirmiausia tai hidrokoloidiniai tvarsčiai. Jie sukuria žaizdoje drėgną aplinką, kuri greitina gijimą. Taip pat pragulos gali būti tepamos specialiai tam skirtais išorinio poveikio preparatais – kremu, tepalu ar geliu. Tik juos naudoti reikia pradėti kuo anksčiau, kol išopėjimai tik paviršiniai, nes, jiems padidėjus, sudėtingais atvejais tenka atlikti operaciją.
Ligonius, kurie patys negali judėti, reikia vartyti kas 2 val. laikrodžio rodyklės kryptimi (2 val. ant šono, 2 val. ant nugaros, 2 val. ant kito šono, 2 val. ant pilvo, jei ligonis gali taip gulėti), atsižvelgiant į individualų ligonio poreikį.
Keliant ligonį, negalima jo traukti, tam naudojamos paklodės, esančios po pacientu (idealiu atveju turi būti 3 žmonės: 1 ties peties juosta, 1 – ties klubais, 1 laiko paklodę). Verčiant ant šono pirma reikia paslinkti prie krašto ir tuomet versti.
· Nespausti, neliesti jokios pavojingos vietos, nes tai gali sukelti poodinį audinių išsekimą, degeneraciją.
· Kur tik galima būtinai sumažinti kūno svorio spaudimą jautrioms vietoms, jei įmanoma, pacientą paversti kas 2 val. ir tai kažkur pasižymėti.
· Kai slaugomas gulintis pacientas, rekomenduojama naudoti pagalvėles, čiužinius nuo pragulų, kad prie pagrindo nesiliestų keliai ir klubai.
Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama valgyti su saiku ir neriebiai, vartoti reikėtų maistą, turintį daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų, skaidulų, biologiškai veiklių medžiagų. Paprastai vyresnio amžiaus žmonėms maistas turi būti minkštas, skystas (nes trūksta ar visai nėra dantų, negali kramtyti), be to, jiems tokį maistą lengviau nuryti. Lentelėje pateiktos pagrindinės medžiagos, kurių reikia pagyvenusio amžiaus žmogui, ir kur tų medžiagų galima rasti.
Jeigu ligonį maitinate, reikėtų rinktis patogius maitinimo indus ir įrankius (pvz., storus šiaudelius, pro kuriuos galima siurbti ne tik gėrimus, bet ir sriubas).
Pagrindinės medžiagos ir ką reikėtų apie jas žinoti?
Turėtų sudaryti vyresnio amžiaus žmonių mitybos pagrindą. Todėl rekomenduojama rinktis ir valgyti kruopas, dribsnius, makaronus, duoną, vaisius ir daržoves. Tačiau reikėtų vengti ir sumažinti cukraus vartojimą (iki 5 arbatinių šaukštelių per dieną).
Šių medžiagų galima rasti gyvulinės kilmės maiste, žuvyje, daržovėse (pvz., pupose, žirniuose). Šių medžiagų organizmas per dieną turi gauti ne mažiau 50–60 g.
Riebalai
Riebalus vartoti visada reikia saikingai. Rekomenduojama rinktis augalinės kilmės, dėl mažesnio cholesterolio kiekio. Riebalai per dieną turėtų sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. visų kalorijų.
Maistinės skaidulos
Skaidulų gausu daržovėse, vaisiuose, grūdinėse kultūrose. Jos būtinos žarnyno veiklai pagerinti, vidurių užkietėjimo profilaktikai.
Patalynę ir rankšluosčius reikia keisti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Būtina pasirūpinti, kad ligonio drabužiai ir paklotės būtų lygūs, priešingu atveju, gali atsirasti pragulų. Po ligonio kryžkauliu padedamas guminis ratas. Dabar jau yra specialių čiužinių ir įvairių slaugos priemonių (specialūs įklotai, indai, šildomos pagalvėlės ir kt.).
Labai svarbu prižiūrėti ligonio odą. Reikia kasdien arba bent 3 kartus per savaitę visą jo kūną aptrinti drėgnu rankšluosčiu. Kad ligonis neperšaltų, iš pradžių trinti drėgnu, po to – sausu rankšluosčiu. Taip pat yra šiuolaikinių odos priežiūros priemonių (pvz., dezinfekuojamaisiais vaistais prisodrintų servetėlių).
Ligoniui pasituštinti ir pasišlapinti naudojami specialūs puodeliai (basonai) ar įklotai. Pastarųjų yra ne tik sugeriančių šlapimą, bet ir specialiai skirtų išmatoms.
Prausimas ir maudymas priklauso nuo ligonio sveikatos būklės. Paprastai oda prausiama vandeniu su muilu, trinant plaušine ir paskui nušluostoma.
Pakeisti ligonio baltinius nėra lengva. Ligonį slaugantis žmogus turi pakišti rankas po jo kryžkauliu, suimti baltinius ir atsargiai atsmaukti iki ligonio galvos, o po to pakelti jo rankas ir per galvą nuvilkti. Tada belieka ištraukti iš baltinių ligonio rankas. Ligonis aprengiamas atvirkštine tvarka: pirmiausia užmaunamos rankovės, po to užvelkama likusi baltinių dalis, nepamirštant išlyginti po ligonio nugara esančią jų dalį. Pakeičiant nešvarią paklotę, reikia iš pradžių suvynioti į volelį, pradedant nuo ligonio galvos, tada nuo kojų pusės ir po to – atsargiai ištraukti. Švarią paklotę, taip pat suvyniotą į du volelius, reikia atsargiai pakišti po ligonio kryžkauliu ir ištempti galvos ir kojų link taip, kad nebūtų raukšlių.
Pragulos žaizda turi būti švari, vengti kontakto su šlapimu ir išmatomis. Būtina kasdienė odos priežiūra: plovimas su muilu ir vandeniu, pernelyg sausa oda turi būti ištepama specialiu kremu. Patalynė taip pat turi būti sausa ir švari, dažnai keičiama.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę