Vyrams sirgti sunkiau

Prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga – per metus ji nustatoma daugiau nei 2 000 vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Prostatos vėžys pastaraisiais metais tapo ne tik pagyvenusių, bet ir pakankamai jaunų, darbingų vyrų problema, kuri aktuali visai visuomenei dėl sparčiai didėjančio sergančiųjų skaičiaus: 2003 m. buvo diagnozuota 1516 naujų atvejų, o 2007 m. – jau 3459 atvejai (prieaugis per penkmetį – 128 proc.). Šis vyrų „Achilo kulnas” labiausiai juos pažeidžia psichologiškai. Gediminas ŽIŽYS, Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas, pats puikiai žino, kaip sunku garsiai ištarti savo diagnozę.
 

Liga kerta per silpniausią vietą


„Į draugiją užsuka aukštus postus užimantys vyrai. Jie kreipiasi pagalbos, ieško informacijos, nori daugiau sužinoti apie ligą, tačiau nenori tapti draugijos nariais, nes bijo, kad jų diagnozė taps žinoma ir kitiems. Vyrams sunku sirgti, būti pažeidžiamiems, rodyti savo silpnumą,“ – sako draugijos pirmininkas.
Šešiasdešimt trejų metų vilnietis Gediminas Žižys prieš penkerius metus išgirdo diagnozę – prostatos vėžys. Jam buvo nustatyta antra stadija ir pašalinta prostata. Dabar vyras gali tik svarstyti, kas galėjo būti ligos išsivystymo priežastis. Galbūt vėžiui išsivystyti padėjo ir ilgas rūkymo stažas. Gediminas rūkė net trisdešimt metų.
Vyras prisimena, kad kasmet eidavo atlikti PSA tyrimą, tačiau vienais metais praleido. Jis mano, kad tie metai galėjo būti lemtingi. „Žinojau, kad turi genetinį paveldimumą sirgti onkologine liga. Nuo prostatos vėžio mirė mano tėtis, brolis, kiti giminaičiai sirgo kitomis onkologinėmis ligomis. Todėl buvau budrus, juolab kad pirmieji prostatos išvešėjimo požymiai buvo atsiradę. Matyt, reikėjo būti dar budresniam,“ – svarsto vyras.


 

Kam rūpi sergantys vyrai?


Gediminas atvirai kalba apie skaudžias prostatos pašalinimo pasekmes. Kartais po radikalaus chirurginio gydymo būna pažeidžiami ties prostata esantys nerviniai pluoštai, dėl to atsiranda erekcijos sutrikimų ir šlapimo nelaikymas. Jis nesivaržo apie tai kalbėti, nes šiuo metu Lietuvoje esanti padėtis verčia reikalauti geresnių sąlygų sergantiems vyrams. „Šlapimo nelaikymo gydymas po radikalios operacijos visiškai nekompensuojamas. Šis šalutinis radikalaus chirurginio gydymo poveikis nutinka tam tikram skaičiui pacientų visose šį gydymą taikančiose klinikose. Deja, Lietuvoje šiai problemai spręsti vartotini medikamentai, įklotai, rekonstruojamosios operacijos, panaudojant dirbtinį sfinkterį ar šlaplę pakeliančias juostas, nekompensuojami. Panaši situacija ir kalbant apie erekcijos sutrikimą po chirurginio prostatos vėžio gydymo. Šiuo metu yra žinoma daug erekcijos sutrikimų gydymo metodų (medikamentinis gydymas fosfodiesterazės inhibitoriais, akytkūnių terapija naudojant prostaglandiną E, varpos protezai su hidrauliniu mechanizmu ir kt.), tačiau jie Lietuvos vyrams yra sunkiai prieinami. Minėti medikamentai ir protezai nekompensuojami, o kai kurie netgi neregistruojami (esą dėl mažo atsiperkamumo). Užsienyje ypač populiarus varpos protezavimas Lietuvos pacientams praktiškai neprieinamas. Nejaugi 45–55 m. vyras turi prarasti bet kokį šansą būti lytiškai aktyvus? Juk patys suprantate, kad dažnas turi žmoną. Ir vyrai palūžta vien dėl to, kad negali turėti lytinių santykių su savo moterimi,“ – kalbėjo Gediminas Žižys.
Kartais Gediminui atrodo, kad šalies politikams mažai rūpi lietuvių vyrų gyvenimo trukmė, kokybiškas gyvenimas sergant tam tikromis ligomis. „Statistika teigia, kad lietuviai vyrai gyvena trumpiau nei moterys. Sužinojome šį faktą, pakraipėme galvas ir viskas? Kodėl nepradėta domėtis, kaip galima būtų pakeisti šią padėtį?“ – klausė Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas.
Pašnekovas pamini dar vieną faktą, kuris patvirtina jo teiginį, kad valstybė tikrai skiria per mažai lėšų sergančiųjų prostatos vėžiu gyvenimo kokybei. „Prostatos vėžys paprastai metastazuoja į kaulus (80 proc.), sukelia skausmus, kompresinius stuburo lūžius, dėl to pacientai tampa neįgalūs. Siekiant išvengti metastazių kauluose, sulėtinti jų plitimą bei jų padariniams palengvinti vartojami bifosfonatai, kurie kompensuojami visose ES šalyse, išskyrus Lietuvą. Nors šie vaistai neleidžia ligai plisti kauluose ir pastebimai nutolina grėsmingas komplikacijas, tačiau dėl neaiškių priežasčių jie buvo išbraukti iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo. Dėl didelės kainos jie tapo neįperkami daugumai sergančiųjų,” – sakė G. Žižys. Pašnekovas sako, kad visos šios problemos verčia būti aktyviu visuomenės piliečiu ir reikalauti iš valstybės deramo dėmesio.
 

Reikia daugiau domėtis


Gediminas pasakojo, kad išėjęs iš ligoninės ėmė domėtis šia liga, daug skaitė, įstojo į sergančiųjų prostatos vėžius draugiją. Šiuo metu jis yra draugijos pirmininkas. Pasak jo, buvimas draugijoje suteikia žmogui daugiau informacijos apie ligą, jos gydymą, apsaugo nuo netikslingos savigydos ir suteikia psichologinį palaikymą.
Gediminas Žižys visiems užsukusiems į draugiją primena, kad būtina vieną kartą per metus atlikti PSA tyrimą. „Vyresnio amžiaus, virš 50 metų vyrai, turi galimybę atlikti šį tyrimą nemokamai, reikia tuo naudotis. Pavyzdžiui, po onkologinės operacijos PSA tyrimai nėra kompensuojami, o juk po tokios ligos reikėtų gal ir kas mėnesį stebėti žmogaus būklę. Žodžiu, net ir finansiškai geriau stengtis niekada nesirgti šia liga,“ – sakė Gediminas Žižys.
Kalbėdamas apie save, Gediminas sako, kad jam nepalūžti padėjo šeima, jo paties vidinė stiprybė. „Kai kurie vyrai, net ir sulaukę keturiasdešimties, nieko nežino apie prostatą. Kaip jie būna šokiruoti, kai jiems pasakoma, kad neaišku, kur esanti prostata dar ir supiktybėjo iki vėžio. O po operacijos jie gali tapti lytiškai neįgalūs ar išryškėti kitos operacijos pasekmės... Todėl geriau daugiau žinoti apie prostatą, apie jos ligas ir gydymo galimybes. Antrąja savo širdimi vyrai turi rūpintis ne mažiau nei pirmąja,“ – įsitikinęs Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas.
· PSA tyrimas – tai ankstyva priešinės liaukos, kitaip sakant, prostatos vėžio diagnostika. Tyrimas atliekamas imant kraują iš venos ryte nevalgius. Šį tyrimą rekomenduojama atlikti kasmet nuo keturiasdešimt penkerių metų.
· Medikai pataria neapsiriboti tik šiuo tyrimu, kartu atlikti ir išsamų urologinį tyrimą. Nuo keturiasdešimt penkerių būtina vieną kartą per metus užsukti pas urologą.
· Visi 50–75 metų vyrai bei vyrai nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę priešinės liaukos vėžiu, pas mus nemokamai tikrinami dėl šios ligos.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai