){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vilniuje surengtas kongresas sulaukė didelės sėkmės – užsiregistravusių dalyvių buvo apie 600. Kaip kalbėjo Lietuvos urologų asociacijos pirmininkas Daimontas Milonas, kongreso metu vyko daug įvairių urologijos naujienų pristatymų, skaityta nemažai pranešimų, taip pat buvo surengtas satelitinis simpoziumas, kurio metu pristatytas daug diskusijų visame pasaulyje sukėlęs klinikinis tyrimas apie ilgalaikio prostatos vėžio gydymo hormonais naudą.
Kongrese, kuriame dalyvavo urologai iš tokių šalių kaip Latvija, Estija, Suomija, Norvegija, Švedija, Lenkija, taip pat ir Rusijos Sankt-Peterburgo miesto, galimybę pasisakyti turėjo tiek visame pasaulyje nusipelnę ir garsūs medikai, tiek ir jauni bei karjerą pradedantys specialistai.
„Šis Šiaurės rytų Europos šalių kongresas ypač svarbus jauniems mokslininkams – jie turėjo puikią galimybę tarptautinei urologų auditorijai pristatyti savo mokslinius pranešimus, – sakė gydytojas D. Milonas.
Vis dėlto daugiausia dėmesio buvo skiriama urologijos profesorių skaitomiems pranešimams apie naujus onkologinių ligų gydymo būdus.
Viso kongreso metu buvo perskaityta daugiau kaip 60 pranešimų apie įvairias urologines ligų – prostatos, inkstų, šlapimo pūslės ir kt. – diagnozavimo bei gydymo temomis. Tačiau pagrindinė konferencijos tema tapo prostatos vėžio gydymas ir profilaktika.
Kaip kalbėjo D.Milonas, pranešimuose buvo akcentuojamas neoperacinis šio vieno iš dažniausių vėžių gydymas bei hormoninė terapija.
Kaip jau minėta, kongreso delegatams buvo pristatytas ir vienas naujausių prostatos vėžio gydymo tyrimų. Šio tyrimo rezultatai aktualūs tiek medikams, tiek ir pacientams.
Klinikinis ilgalaikio prostatos vėžio gydymo hormonais (GnRH agonistais) tyrimas parodė, kad gydant šiuo būdu ilgesnį laiką nei praktikuota iki šiol, t.y. prieš radioterapiją, jos metu ir po jos, labai sumažėja prostatos vėžio progresavimas bei padidėja ligonių išgyvenamumas. Tyrimui atlikti viena pacientų grupė hormonais buvo gydoma 3 metus, kita – 6 mėnesius. Pirmosios grupės ligonių bendras išgyvenamumas per 5 metus padidėjo beveik 5 proc., o ligos klinikinis progresavimas pasireiškė tik 8,2 proc., tuo tarpu antrosios grupės ligoniams, gydytiems 6 mėnesius, liga progresavo 20 proc.
Pranešimus apie šį tyrimą skaitė tiesiogiai jame dalyvavę mokslininkai, tarp jų ir Europos urologų asociacijos pirmininkas Per-Anders Abrahamsson (iš Švedijos Malmės universiteto ligoninės). Satelitiniam simpoziumui pirmininkavo Europos urologų asociacijos regioninės veiklos vadovas prof.M.Marberger.
Atliktas ir pristatytas tyrimas parodo, kad prostatos vėžio gydymo srityje galima padaryti daug daugiau nei buvo nuveikta iki šiol. Taip būtų pasiekiama geresnių rezultatų ir viltį išgyventi turėtų vis daugiau žmonių.
Vis dėlto labai svarbu, kad Lietuvoje į šią veiklą įsitrauktų ir valstybė, ir jos institucijos. Šalyje spręsti prostatos vėžio gydymo problemą jau pradėta, tačiau reikia, kad šioje srityje dirbantys žmonės pradėtų naudotis atrastomis galimybėmis.
Apie šį tyrimą ir jo rezultatus kalbintas Europos urologų asociacijos pirmininkas P-A.Abrahamssonas sakė: „Dabar geriau žinome, kuriuos žmones galime gydyti hormonų terapija ir kuriems ji naudos neduoda. Taip pat geriau žinome, kaip kovoti su jos sukeliamais šalutiniais poveikiais. Jie neišvengiami, tačiau galima juos sumažinti. Be to, pats laikas pradėti ieškoti naujų gydymo būdų – tai įvyks per ateinančius 5–10 metų. Vis dėlto dar ilgai viena pagrindinių gydymo priemonių bus hormonų terapija“.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę