Reaktyvusis artritas – jaunų žmonių liga

Reaktyvus artritas – tai sąnarių uždegimas, kuris atsiranda praėjus 1–4 savaitėms po buvusios infekcijos. Infekcijos židinys gali būti šlapimo ar lytinėje sistemoje, žarnyne, kvėpavimo takuose. Dažniausiai šia liga serga jauni, 20–40 metų, žmonės. Todėl svarbu išsiaiškinti šios ligos priežastis, simptomus ir laiku pradėti tinkamai gydyti.
 

1916 metais Vokietijos karo gydytojas Hansas Reiteris aprašė vieno po viduriavimo protrūkio pasveikusio kareivio ligą, turinčią tris pagrindinius požymius: sąnarių, šlapimo takų ir akių uždegimą. Vėliau gydytojai pastebėjo dar vieną būdingą šios ligos bruožą – odos ir burnos gleivinės išopėjimus.
Reaktyviu artritu serga žmonės visame pasaulyje, tačiau paplitimo dažnis labai skirtingas. Manoma, kad jie sudaro apie 10 proc. visų reumatinių ligų. Tam turi įtakos skirtingas įvairių infekcijų dažnumas, HLA sistemos antigenų įvairovė, gydytojų gebėjimas diagnozuoti reaktyvųjį artritą. Taip pat priklauso nuo ekonominės bei socialinės gyventojų padėties, nuo jų seksualinio aktyvumo.
 

Kokios priežastys lemia reaktyviojo artrito išsivystymą?


Reaktyvusis artritas yra liga, kuri neabejotinai susijusi su infekcija. Organizme esanti infekcija sukelia imunines reakcijas, dėl kurių vystosi sąnarių uždegimas. Be to, yra įrodytas ligos ryšys su HLA – B27 antigenu (tai žmogaus leukocitų antigenas, perduodamas genetiniu būdu), ypač infekcijai esant žarnyne, šlapimo ar lytinėje sistemoje. Šis antigenas randamas 70–90 proc. sergančiųjų. Kartais nepavyksta nustatyti konkretaus sukėlėjo – toks artritas vadinamas idiopatiniu. Tačiau žinoma labai daug mikroorganizmų, kurie gali sukelti reaktyvų artritą.
 

Kokie simptomai leidžia įtarti reaktyvųjį artritą?


Reaktyvusis artritas dažniausiai išsivysto per 1–4 savaites po infekcijos. Taigi reikia atkreipti dėmesį į buvusį skausmingą šlapinimąsi, viduriavimą, pilvo skausmus, akių uždegimą ir kitus sutrikimus. Dažnai gali būti silpnumas, nuovargis, karščiavimas. Infekcija gali pažeisti ne tik sąnarius, bet ir vidaus organus, akis, odą, gleivinę, raiščius, sausgysles ir kitus organus.
Sąnarių pažeidimas. Dažniausiai būna asimetrinis vieno ar 4–6 sąnarių uždegimas. Paprastai kyla stuburo, klubikaulio-kryžkaulio, kelių, klubų sąnarių uždegimai. Taip pat gali būti pažeidžiami ir smulkieji rankų bei kojų pirštų sąnariai. Ligos eigai būdinga tai, kad daugumai pacientų pasireiškia vieno ar kelių sąnarių uždegimas, trunkantis iki kelių mėnesių, po jo būna pagerėjimo laikotarpis, o vėliau uždegimas pasikartoja jau kitame sąnaryje.
Entezitas yra tų vietų, kur sausgyslės prisitvirtina prie kaulų, uždegimas. Uždegimas apima periartikulinius audinius, sausgysles, raiščius. Dažniausiai pasireiškia pėdos vidurio skausmais ir patinimais, kulnų, kelių srities skausmais. Entezitas gali nulemti kaulinių ataugų susiformavimą.
Akių gleivinės uždegimas būna atsiranda 40 proc. sergančių pacientų. Jis dažniausiai atsiranda ligos pradžioje ir būna įvairaus sunkumo – nuo lengvo, vos pastebimo, iki sunkaus, sukeliančio akių skausmo, paraudimo, šviesos baimės, ašarojimo, svetimkūnio jausmo, regėjimo sutrikimo. Dažniausiai akių gleivinės uždegimas būna trumpalaikis ir praeina be didesnių komplikacijų.
Šlapimo takų pažeidimas dažniausiai pasireiškia šlapimo kanalo uždegimu, dėl kurio atsiranda tipiškas deginantis skausmas šlapinimosi metu, vyrams – gleivingos ar pūlingos išskyros iš varpos. Gali būti ir prostatos, šlapimo pūslės uždegimas. Moterims pasitaiko gimdos kaklelio, kiaušintakių, gimdos gleivinės uždegimas.


Odos simptomai. Atsiranda smulkių opelių burnos gleivinėje – ant minkštojo gomurio, gerklėje. Trečdaliui reaktyvaus artrito liga sergančių vyrų atsiranda neskausmingų išopėjimų varpos odoje, moterims – išorinių genitalijų srityje. Rečiau gali išberti kitų kūno sričių odą.
Kitų organų pažeidimas – kartais išsivysto širdies laidžiosios sistemos, inkstų pažeidimai.

 

Kokia tikimybė pasveikti?


Reaktyvaus artrito prognozė dažniausiai yra gera, daugelis pacientų visiškai pasveiksta, jų liga trunka iki metų. Tačiau tikimybė ligai pasikartoti yra gana didelė – nustatyta, kad 20–70 proc. pacientų vėliau jaučia įvairius negalavimus, sąnarių skausmus. Ligos pasikartojimą dažniausiai išprovokuoja nauja infekcija. Deja, dalis ūminio reaktyviojo artrito atvejų tampa lėtiniai.
Manoma, kad reaktyvaus artrito eiga priklauso nuo ligos pasireiškimo sunkumo, tinkamo gydymo ligos pradžioje, sukėlėjo ypatumų, ligonio HLA sistemos ypatumų.
 

Kaip gydoma ši liga?


Gydymo tikslas yra sunaikinti infekciją ir sumažinti uždegimą.
Ūminiu ligos periodu pažeistiems sąnariams turi būti suteikiama ramybė. Tačiau nerekomenduojama sąnarių mobilizacija.
Infekcija gydoma antibiotikais. Kokio antibiotiko bus paskirta, priklauso nuo ligos sukėlėjo jautrumo tam vaistui. Pavyzdžiui, nustačius chlamidinę, gonokokinę ar kitą urogeninę infekciją, būtina gydyti pacientą ir jo lytinį partnerį. Dažniausiai skiriama tetraciklino grupės preparatų. Gydymo kursas – ne mažiau kaip 3 savaitės. Nustačius streptokokinę infekciją, gydoma penicilinu ir pan.
Sąnarių uždegimui gydyti skirtini nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Vienas efektyviausių šios grupės vaistų yra meloksikamas (Movalis). Jis ne tik mažina temperatūrą, skausmą ir uždegimą, bet yra pakankamai saugus, palyginti su kitais šios grupės preparatais. Vartojant meloksikamą mažesnė nepageidaujamo poveikio virškinamajai sistemai –opų, kraujavimų, perforacijų tikimybė. Geriau toleruojamas negu kiti klasikiniai NVNU: mažiau dispepsijos požymių, pykinimo, vėmimo, pilvo skausmo, viduriavimo atvejų. Jis tinka ir esant nedideliam inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimui.
Entezitų atvejais dažnai veiksmingi vietiniai NVNU preparatai (įvairūs tepalai).
Kortikosteroidų skiriama tik esant sunkiam artritui. Jei pažeistos akys, skiriama kortikosteroidų lašų.
Steroidų injekcijos į sąnarius, sausgyslių makštis galimos tik įsitikinus, kad nėra infekcinio artrito. Jei yra sisteminio pažeidimo požymių, ypač širdies pažeidimo požymių, skiriama geriamųjų gliukokortikodų.
Taikoma ir fizioterapija. Ją būtina pradėti kuo anksčiau ir tęsti nuolat. Jos dėka sąnariai apsaugomi nuo deformacijų. Ji derinama su medikamentiniu gydymu.
Kineziterapija pradedama, kai tik aprimsta sąnarių skausmas. Reikia mankštintis, atlikti sąnarių tempimo ir raumenų stiprinimo pratimus. Jei pažeistas stuburas, jį reikia imobilizuoti ir atlikti kvėpavimo pratimus.
Galimos ir ortopedinės operacijos – raiščių protezų persodinimas.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai