Pasirūpinkime savo miegu

Kovo 21 – Pasaulinė miego diena. Kiekvienais metais šiuo laiku prisimename ir kalbame apie miegą bei su juo susijusias problemas. Ir bepigu ironiškai nusišypsoti tiems, kurie kiekvieną naktį saldžiai miega ir ryte jaučiasi tarsi naujai gimę.
 

Labai daug žmonių visame pasaulyje kenčia nuo įvairiausių miego sutrikimų bei nuolatos jaučia įtampą, stresą , trukdantį užmigti. Kaip gi padėti nemigos kamuojamiems? Ką galima jiems patarti? 


Apie tai kalbėjomės su Nervų sistemos tyrimų centro „Neuromeda“ neurologe - profesore Vanda LIESIENE ir Vilniaus Sapiegos ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja neurologe Raminta MASAITIENE. 

Kas yra nemiga? 

Pirmiausia, kalbant apie nemigą, reikėtų atskirti ūminę ir lėtinę nemigą. „Ūminė nemiga – tai tam tikrų staiga atsiradusių ar sukeltų pašalinių veiksnių – skausmo, staigaus streso, laiko juostų pakeitimo ir t.t. – sukeltas simptomas. Ši nemiga gali būti priežastis lėtinei nemigai vystytis“, – pasakojo gyd. R.Masaitienė. 


Lėtinė nemiga pagal tarptautinius kriterijus diagnozuojama tuomet, kai užmiegama sunkiai ilgiau nei per 30 min., žmogus dažnai daug kartų prabunda naktį arba labai anksti nubunda, t.y. miegas sutrumpėja iki ne mažiau kaip 4 valandų. Visa tai reikšmingai veikia miego kokybę ir tęsiasi ne mažiau kaip 3 savaites nuolatos. 


Lėtinę nemigą vėl gi galima skirti į dvi grupes: pirminę ir antrinę. 


Antrinė nemiga, gali būti sukelta endokrininių, psichikos ligų, skausmo ir kt., taigi, nemiga yra simptomas, lyg signalas, kad kažkas pasikeitė, sutriko. 


Pirminė nemiga diagnozuojama tada, kai nėra antrinių priežasčių, kitų pastebimų organizmo sutrikimų. Ji gali būti sukelta dėl miego nervinių mechanizmų pakitimo arba per didelio žmogaus jautrumo, rūpestingumo, nuolatinio galvojimo apie problemas, kuris vėliau tampa nebevaldomas. 


Ir pirminę nemigą galima išskirti į dvi grupes: miego suvokimo sutrikimą bei psichofiziologinę nemigą. 
Anot prof. V.Liesienės, miego suvokimo sutrikimas pasireiškia tuo, kad atrodo, jog žmogus miega ir netgi labai gerai, tačiau jis pats sako, kad nemiegojo, ryte nejaučia jokio poilsio jausmo. Visa tai teisybė, ir žmogumi reikia tikėti. Miego laboratorijose atlikus polisomnografinį tyrimą matoma, kad smegenų žievė protarpiais būdrauja , miegas nestabilus. Nors išoriškai atrodo, kad žmogus miega, bet poilsio jausmas nesuteikiamas. 


Psichofiziologinė nemiga – tai įvairūs smegenų cheminiai pakitimai, sukelti nerimo, adaptacijos sutrikimų. 
Dar vienas nemigos tipas – biologinio ritmo sutrikimai. Dėl įvairių priežasčių miego laikas perstumiamas, todėl atsiranda užmigimo ir miego sutrikimų dėl biologinių vidinių ir išorinių cirkadinių ritmų išsiderinimo. 

Kokios nemigos priežastys? 

Lėtinės nemigos, kuri yra labai pavojinga ir sukelia įvairių organizmo pakitimų, kurių priežastys įvairios. Jiems diagnozuoti ir gydyti yra ruošiami šios srities gydytojai specialistai. Lietuvoje tokių gydytojų, praėjusių Europinius mokymus, yra keletas. 


Neurologai, psichiatrai stengiasi sugrupuoti nemigą, t.y. nustatyti, ar tai užmigimo sutrikimas, sutrumpėjęs miego laikas, neduodantis ryte poilsio, ar nepalaikomas, trūkinėjantis miegas. Pagal šiuos tris požymius, galima ieškoti priežasčių. 


Atmetus somatines (kūno) ligas, bandoma nustatyti specifinius miego sutrikimus, pakeičiančius pačią miego struktūrą: tai gali būti neramių kojų sindromas, kvėpavimo sustojimai – miego apnėja - su mieguistumu dieną, nerimas, kiti nerviniai sutrikimai. 


Kai priežasties nustatyti nepavyksta, atliekami tyrimai miego laboratorijose.

 


„Ieškant priežasčių, labai svarbu pačiam žmogui įsigilinti ir išsiaiškinti, kodėl jis nemiega“, - sakė prof. V.Liesienė. 

Nemigos žala 

Ilgalaikė nemiga pakenkia atminties konsolidacijai, atsiranda atminties, suvokimo ir dėmesio sutrikimų, – visa tai trukdo žmogaus protiniam darbui. 


Taip pat išsenka imuninė sistema – atsiranda imuninės sistemos hiperaktyvumas arba deficitas. Tai prisideda prie lėtinių ligų vystymosi. Pasunkėja diabetas, didėja antsvoris, vystosi daug įvairių somatinių ligų. 


Be abejo, nemiga turi socialinių padarinių: krinta darbingumas, jaučiami dažni nuotaikos pakitimai. „Mokslo įrodyta, kad miego metu išsiskiria somatotropinis hormonas. Jaunystėje jis padeda augti organizmui, vėliau tampa atnaujinamuoju hormonu. Tad jeigu mes jo neturime (nėra gilaus miego fazės), jaučiamas nuolatinis jo trūkumas, todėl galima tikėtis didžiulio nuovargio jausmo, somatinių ligų pasunkėjimo“, – pasakojo profesorė V.Liesienė. 

Gydymas 

Yra įvairių miego korekcijos būdų. Anot gyd. R.Masaitienės, visais atvejais pirmiausia reikia pradėti laikytis miego higienos: suderinti miego laiką, apriboti stimuliuojamųjų medžiagų vartojimą, sutvarkyti mitybą, fizinę mankštą, pasirūpinti tinkama miegui aplinka. 


Esant biologinio ritmo sutrikimams – bandoma normalizuoti ritmą. Jeigu tai konkreti liga, pvz., neramių kojų sindromas, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimas, miego apnėja, nesureguliuotas kraujospūdis, galima skirti specialių vaistų ir taip reguliuoti miegą. 


Tiems, kuriems pasireiškia depresija, nerimo sutrikimas, skiriama specifinių vaistų. 
Nustačius miego suvokimo psichofizinius sutrikimus, taikoma kognityvinė, elgesio terapija, miego restrikcijos metodai ir t.t. 


Kaip teigė prof. V.Liesienė, atsitiktinė nemiga gydoma įvairiais augaliniais preparatais, jei tai nepadeda, skiriama užmigimą gerinančių vaistų. Renkantis šiuos preparatus, reikia būtinai tartis su gydytojais ir nepasitikėti kitų patarimais - jei vaistas padėjo vienam kaimynui, nereiškia, kad tiks ir kitam. 
Šiuo metu Lietuvoje yra gana sudėtinga padėtis, susijusi su migdomaisiais vaistais, kadangi žmonės vartoja be galo daug benzodiazepinų – raminamųjų, atpalaiduojamųjų, migdomųjų vaistų. Tačiau jie yra kaip lengvas narkotikas, sukeliantis psichologinę ir fizinę priklausomybę, veikia netgi pačią miego struktūrą. 


Dėl to, patariama vartoti kitokius preparatus – hipnotikus, sukurtus tik užmigimui gerinti. Jie neturi didelės grupės šalutinių poveikių, kuriuos turi kiti migdomieji. 


„Savo nemigos varginamiems ligoniams dažnai skiriu vieno iš šios grupės naujos kartos vaistų – zolpidemo (vaistinėse jis parduodamas Stilnox pavadinimu). Tai labai saugus vaistas, jis nesukelia pripratimo, taip pat nesąveikauja su alkoholiu, neslopina kitą dieną po pavartojimo, pasakojo prof. V. Liesienė. – Vaistas nekeičia natūralios miego struktūros, todėl ir jo sukeliamas miegas – fiziologinis. Zolpidemas nepavojingas esant ir miego apnėjai (kai miego metu nutrūksta kvėpavimas), nes neslopina kvėpavimo centro“. 


Šių vaistų skiria gydytojai pirmiausia. Negavus efekto, reikėtų nuodugnesnės neurologo ar psichiatro apžiūros ir nemigos priežasties patvirtinimo. 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai