){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Svarbiausias inksto funkcinis vienetas yra nefronas. Tai smulkių kapiliarų ir mažų kanalėlių kompleksas. Būtent jie ir atlieka svarbiausią – šlapimo gamybos funkciją. Glomerule (tai kapiliarų kamuoliukas, apgaubtas kapsule), kuris tarsi tinklas sulaiko eritrocitus, stambius baltymus, filtruojama kraujo plazma, iš kurios susidaro pirminis šlapimas. Nuo glomerulo kapsulės prasideda inkstų surenkamieji kanalėliai, kurie galiausiai pereina į inksto taureles. Nors vidutinis inksto ilgis yra vos 12 cm, tačiau per parą jie sugeba pagaminti net 170 l pirminio šlapimo. Tai reiškia, kad per parą inkstais prateka 1800 l kraujo, iš jo susidaro 170 l pirminio ir vos 1,5–2 l galutinio šlapimo... Tekėdamas inkstų kanalėliais, pirminis šlapimas koncentruojasi, į kraują sugrįžta reikalingos medžiagos (vanduo, natris, kalis, gliukozė ir kt.), o šlapime lieka nereikalingi medžiagų apykaitos produktai. Iš taurelių koncentruotas šlapimas patenka į geldeles, po to šlapimtakiais teka į šlapimo pūslę.
Svarbu paminėti ir kitą inkstų funkciją – endokrininę. Jie gamina hormonus, kurie reguliuoja kraujo spaudimą ir turi įtakos daugeliui organizmo apykaitos procesų.
Nors inkstus ir išorę skiria ilgas atstumas, tačiau net ir čia patenka bakterijos ir kiti ligų sukėlėjai. Dažniausiai bakterijos į inkstą „atkeliauja“ iš šlaplės, šlapimo pūslės, rečiau su krauju patenka iš kitų uždegimo židinių (skrandžio, žarnyno, viršutinių kvėpavimo takų). Ligonį pradeda varginti skausmas inkstų srityje, tinimas, karščiavimas ar šaltkrėtis. Nusilpus, peršalus gali išsivystyti inkstų uždegimas.
Neišgydžius ūminio inkstų uždegimo, jis pereina į lėtinę, nepagydomą formą. Labai didelė tikimybė, kad tokio žmogaus inkstai ateityje iš viso nustos veikę. Lietuvoje kasmet maždaug 50 žmonių nustoja veikti savi inkstai. Tokių žmonių išsigelbėjimas yra dializės aparatas, kuris specialiomis filtrų sistemomis išvalo kraują. Inksto netekusiems žmonėms ši procedūra atliekama po dvi valandas tris kartus per savaitę. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 1400 dializuojamų žmonių. Nors ir liūdna, tarp jų daug vaikų. Vienintelė jų viltis – inkstų persodinimo operacija. Tokių operacijų galimybė dėl žmonių abejingumo ir donorų trūkumo mažėja, o laukiančiųjų daugėja.
Maždaug 30 cm cilindro formos šlapimtakiais šlapimas patenka į šlapimo pūslę. Toje vietoje, kurioje šlapimtakiai atsiveria į šlapimo pūslę, yra gleivinės raukšlės, kurios neleidžia šlapimui tekėti atgaline kryptimi į šlapimtakius. Jei šios raukšlės nevisavertės, susidaro sąlygos infekcijai patekti iš šlaplės į inkstus. Tam tikrais laiko tarpais šlapimo pūslėje susikaupęs šlapimas šalinamas lauk. Tai laikina šlapimo talpykla. Tuščia šlapimo pūslė guli už gaktinės sąvaržos, o prisipildžiusi pakyla aukštai į pilvo ertmę ir ją galima užčiuopti. Šlapimo pūslės talpa nevienoda. Joje telpa apie 500, 700 ml, bet pasitaiko atvejų, kada joje telpa 1500 ml ir daugiau. Įdomu ir tai, kad miestiečių šlapimo pūslės talpa dažniausiai būna didesnė nei kaimo gyventojų. Susikaupus pakankamam kiekiui šlapimo (apie 150-200 ml), yra dirginami receptoriai, kurie nervinį impulsą nuneša į smegenis. Dirginant už šlapinimąsi atsakingą smegenų centrą, žmogus pajunta norą šlapintis. Atsižvelgdamas į aplinkybes, jis gali pasirinkti: šlapintis ar ne. Jei susiklosto palankios aplinkybės, iš smegenų duodamas impulsas susitraukti šlapimo pūslės raumenims ir atsidaryti šlaplėje esantiems šlapimą sulaikantiems vožtuvams.
Maudžianti pilvo apačia, padažnėjęs noras šlapintis, atsiradęs perštėjimas ir skausmas šlapinimosi metu yra dažniausi cistito simptomai. Cistitas – tai šlapimo pūslės uždegimas, sukeltas mikrobų. Ši liga moteris vargina kelis kartus dažniau dėl labai paprastos priežasties – moterų šlaplė trumpesnė. (Šlaplė – vamzdelis, jungiantis šlapimo pūslę su išore.) Vyrų šlaplė yra 15–20 cm, tuo tarpu moterų – tik 3–5 cm. Vyrai rečiau serga, nes mikrobams reikia nukeliauti net 5 kartus ilgesnį atstumą nei moterų šlaplėje.
Net 80 proc. atvejų cistitą sukelia iš žarnyno dėl nepakankamos higienos patekusi žarnyno lazdelė (E. coli). Ši ar kitos į šlapimo pūslę patekusios bakterijos ir sukelia skausmingą bei dažnai atsinaujinantį šlapimo pūslės uždegimą. Būtent todėl moterys turi ypač save prižiūrėti. Būtina užtikrinti normalų šlapinimąsi, nes su šlapimu pasišalina bakterijos. Kasdien plauti lytinius organus. Vanduo turi tekėti nuo makšties išangės link (jokiu būdu ne atvirkščiai). Atšalus orams, būtina šiltai rengtis, saugoti kojas, gerti daug skysčių (ne mažiau 3 l per dieną). Po lytinio akto moterims rekomenduojama pasišlapinti. Žmonėms, kurie sirgo cistitu, rekomenduojama gerti arbatų ar maisto papildų iš vaistinių augalų, kurie skatina šlapimo išsiskyrimą, sudaro nepalankias sąlygas bakterijoms daugintis. Tokiomis savybėmis pasižymi spanguolės, meškauogės, bruknių bei beržo lapai, petražolės. Pajutus pirmuosius cistito simptomus, nedelsdami kreipkitės į medikus ir nesigydykite antibiotikais savarankiškai.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę