Jeigu aktyviai gyvename ir sportuojame visą gyvenimą, žinosime, ką daryti, ir kai perkopsime 40 ar 50 metų. Tačiau ką daryti toms, kurios puikiai jautėsi ir be sporto, tačiau ilgainiui pastebėjo, kad kūnas apvalėja, raumenys glemba ir laikysena jau nėra tokia grakšti kaip jaunystėje?
Vyresniame amžiuje vyksta hormonų pokyčiai, todėl mankšta šiame amžiuje yra net svarbesnė nei jaunoms moterims. Kūnas palaipsniui praranda stangrumą, didėja antsvoris. Aktyvus fizinis gyvenimas padeda smarkiai atitolinti kai kuriuos sveikatos sutrikimus: šlapimo nelaikymą, osteoporozę, sąnarių, galvos skausmus. Būtent šiuo metu moteriai, kuri rūpinasi savimi, labai svarbu kuo daugiau judėti.
Mažinkime riebalų kiekį
Pasak Rūtos Kublickienės, būtent fizinė veikla sulėtina organizmo degeneraciją, padeda išsaugoti fizinį pajėgumą, t.y. atitolina negatyvius senėjimo požymius.
Svarbiausia užduotis – sumažinti riebalų kiekį. Tai padės padaryti atletinė gimnastika. Individualią pratimų programą treniruoklių salėje pradžioje atlikite padedant treneriui. Jau po kelių mėnesių (treniruotis reikėtų ne mažiau kaip 2–3 kartus per savaitę) pasikeis raumenų ir riebalų santykis, galėsite grožėtis patrauklesnėmis kūno linijomis. Viską lemia darbas. Tik nepersistenkite, rinkitės mažo ar vidutinio intensyvumo fizinį krūvį. Svarbu, kad nebūtų nemalonių pojūčių.
Aktyviau sportuojant naudinga pavartoti magnio, vitamino B 6 ir kalio preparatų, kad stiprėtų širdies raumuo.
Vidutinio amžiaus moteriai labai naudinga tai ci gimnastikos sistema, joga, taip pat slidinėjimas, greitas ėjimas, plaukimas baseine, važiavimas dviračiu (tinka ir stacionarus), krepšinis.
Minėtosios metodikos bei sporto pratybos gerina medžiagų apykaitą, puikiai atpalaiduoja nuo įtampos, kasdieninių rūpesčių. Saikingas fizinis aktyvumas lavina ištvermę, mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, diabeto, galvos skausmų.streso kūną ir sielą.
Jeigu nevargina sąnariai, galite lankyti mažo intensyvumo aerobiką, kuri stiprina nugaros ir pilvo raumenis.
„Brandaus amžiaus moteriai labai tinka joga, ji padeda palaikyti endokrininės sistemos balansą. Įvairios jogos pozos stimuliuoja antinksčių veiklą, stiprina didžiuosius bei giliuosius raumenis, suteikia energijos. Depresiją, nuovargį, padidėjusį prakaitavimą padeda įveikti atsipalaidavimo ir kvėpavimo pratimai. Jei nesinori į sporto salę, galite įvairius pratimų kompleksus atlikti ir namuose. Tik nepervarkite ir derinkite juos su sparčiu ėjimu ar lengvu bėgiojimu“, – sako Rūta Kublickienė.
Ar turite žingsniamatį?
Jei jums patinka bėgioti, verta įsigyti žingsniamatį, kuris skaičiuoja žingsnius ir nueitą ar nubėgtą atstumą. Pasinaudojus šiuo nedideliu patogiu prietaisu, galima ne tik tiksliai suskaičiuoti atstumą ir jį pagal poreikį didinti ar sumažinti, bet ir sužinoti, kiek sudeginote kalorijų bei riebalų.
Iš pradžių eikite individualiu tempu, o, kai sustiprės raumenys, galite pradėti bėgioti ir ristele. Pasirinkite saugią minkštą dangą, patogius minkštu lanksčiu padu sportinius batelius. Širdžiai treniruoti ir medžiagų apykaitai gerinti tinkamas tempas yra 6 km/val.
Lengvas pasivaikščiojimas ar bėgimas padės jaustis žvaliai ir darbingai.
Sportui skirkite nors po 30 minučių 4–5 karus per savaitę.
Pataria Sandra Bardauskienė
Sportuodamos treniruoklių salėje
• dirbkite su nedideliais svoriais
• kiekvieną pratimą, skirtą tam tikram raumeniui, atlikite mąstydami apie pratimo atlikimo techniką
• pratimus atlikite lėtai
• pasirinkite sau malonų svorį – nei per lengvą, nei per sunkų
• dėl pratimo technikos pasitarkite su instruktoriumi
• bet kuris atliekamas pratimas neturi jums sukelti skausmo, nemalonių pojūčių
• sekite kvėpavimą: atlikdami judesį pasipriešinimo metu – iškvėpkite, o atsipalaiduodami – įkvėpkite.
Kaip judėti, jei jums per 50
• Judėkite atsargiai. Fizinius pratimus darykite taisyklingai ir būtinai pailsėkite. Neskubėkite.
• Rinkitės mažo ar vidutinio intensyvumo krūvius.
• Išmokite taisyklingo kvėpavimo jogos studijoje,-tai padės jums nugalėti įtampą, baimę ar nerimą, be to, labiau pasitikėsite savimi.
• Stenkitės, kad treniruotės būtų reguliarios,-2–3 kartus per savaitę.
• Labai naudinga kasdien pavaikščioti: nuėjus 1 km, sudega 100 kcal.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę