){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Skausmas neabejotinai reikalingas. Evoliucijos požiūriu, tai – galingiausias būdas organizmui (ne tik žmogaus!) išlikti pavojingame pasaulyje. Skausmas informuoja apie kūno sistemų funkcionavimą. Vargas tiems, kurie, nors ir labai retai tai atsitinka, dėl kokių nors priežasčių neturi to vidinio „saugiklio“.
Sveikatos sarginis šuo – taip apibūdino senovės graikai skausmą. Jis moko atsargumo, įspėja apie organizmui gresiantį pavojų, verčia ieškoti medicinos pagalbos. Dar daugiau, skausmas – gyvybės ženklas.
Dažniausiai skausmas prasideda stipraus suerzinimo ar sužalojimo vietoje. Pažeidimas stimuliuoja ten esančias nervų galūnėles, sužadina nervų skaidulų chemines reakcijas ir nervais lyg telefono laidais skausmo pojūtis perduodamas galvos smegenims, kur signalas atpažįstamas kaip skausmas.
Nustatyta, kad nugaros smegenyse yra neuroninis mechanizmas, kuris veikia kaip vartai, padidinantys ar sumažinantys nervinių impulsų srautą į centrinę nervų sistemą. Nors „skausmo vartai“ yra sudėtingas dalykas, ši teorija paaiškina padidėjusį jautrumą skausmui ir daugelį kitų skausmo ypatybių.
Skausmo vartus atkelia tokie psichologiniai veiksniai, kaip dėmesio sutelkimas į pojūtį, būgštavimai, nerimas. Tuo tarpu skausmo signalų plitimą slopina endorfinų – natūralių skausmo malšintojų – išsiskyrimas smegenyse. Jie gaminami smegenyse per masažo, šilumos ir šalčio procedūras, atliekant saikingą mankštą, patiriant teigiamas emocijas, keičiant požiūrį į skausmą.
Daugiausia pacientų į gydymo įstaigas ateina trokšdami išsivaduoti nuo skausmų. Jie pagrįstai tikisi, kad gydytojas atras ir pašalins sutrikimą – skausmo priežastį. Bet skausmas – mįslingas reiškinys. Atrodo, kartais taip nepakeliamai skauda dantį, bet skausmo priežastis panaikinama per keletą minučių. O piktybinis krūties auglys skausmu apie save praneša tiktai tuomet, kai liga yra progresavusi iki 3–4 stadijos.
Dar painiau, kai žmogui skauda, bet aiškių nukrypimų atlikus tyrimus nerandama. Tai išbandymas ne tik pacientui, bet ir gydytojui, jų tarpusavio santykiams: „Tyrimai nerodo jokių nukrypimų nuo normos, kurie paaiškintų paciento skausmą. O be priežasties nėra ir pasekmės. Gal tai visai ne skausmas?“ – galėtų pamanyti ar pasakyti gydytojas. Skausmas nematomas, negirdimas ir neapčiuopiamas, net ir gydytojui tiesiogiai neprieinamas. Pagrindinis žinių apie skausmą šaltinis – pats žmogus, jo elgesys – žodinė ir nežodinė išraiška, kuri gali svyruoti nuo spartietiško stoicizmo iki ašarų ir isterinių reakcijų.
Žmonės dažnai vaizduoja skausmą palyginimais – „lyg“, „panašiai kaip“, metaforomis – „žvėriškas skausmas“... Nesugebėjimas tiksliai perduoti savo išgyvenimo trukdo įtikinti kitus, kad skauda. Medicinoje nuo seno ieškoma „objektyvių“ skausmo įvertinimo būdų, bet niekam nepavyko išrasti skausmo indikatoriaus – paprasto matavimo prietaiso, analogiško termometrui ar barometrui.
Laboratorijose skausmas sukeliamas įvairiais dirgikliais ir matuojamas to dirginimo intensyvumu. Stengiamasi išgryninti skausmo pojūtį, darant prielaidą, kad skausmo dydis proporcingas dirginimo intensyvumui, t.y. kuo didesnis poveikis, tuo stipresnis skausmas.
Gyvenime ši logika ne visuomet pasitvirtina. Skausmas nėra paprastas pojūtis, pavaldus psichofiziniams dėsniams, ir skirtinga skausmo dozė žmonėms nevienodai sukelia kančią.
Vis dėlto medicinoje skausmą tenka matuoti, ir tai padaryti padeda gana paprastos netiesioginės vizualinio ar skaitmeninio atitikmens skalės, kuriose pacientas pažymi savo skausmo intensyvumą, taip pat – žodinių skausmo apibūdinimų skalės.
Galimų nesusipratimų tarp gydytojo ir paciento priežastis – biomedicininis modelis, pastaruosius 300 metų vyraujantis Vakarų medicinoje.
Žmogų sudaro dvi atskiros visumos – kūnas ir siela, kurios yra vieningos, bet kokybiškai labai skiriasi.
Sielos neįmanoma moksliškai ištirti. Kūnas, priešingai, gali būti suprastas kaip mechanizmas ir ištirtas moksliškai. Šiuo požiūriu sveikas individas – tarsi gerai veikiantis laikrodis, o negaluojantis gali būti prilygintas sulaužytam.
Ši teorija išlaisvina tyrinėtojus nuo beviltiškų pastangų apimti žmogaus visumą ir leidžia tirti atskiras organizmo sistemas, cheminę sudėtį.
Tačiau skausmas, ypač lėtinis, – silpnoji biomedicininio modelio vieta, nes jis pažeidžia visą asmenį, ne tik ranką ar koją, paverčia gyvenimą kančia, užvaldo sąmonę. Medicininė diagnozė bando pateikti subjektyvų skausmo potyrį anatominėmis-fiziologinėmis kategorijomis, o tai ne visuomet pavyksta.
Jau seniai pastebėta, kiek daug dalykų veikia skausmą.
Pavyzdžiui, karo metais gydant kareivius, patyrusius dideles ir skausmingas žaizdas, tik ketvirtadalis iš jų reikalavo morfijaus. Po karo chirurginėmis operacijomis gydant civilius, nuskausminamųjų vaistų reikalauja 80 proc. ligonių.
Mėginant išaiškinti šį neatitikimą, padaryta išvada, kad nuo prasmės, kuri suteikiama skausmui, priklauso ir jo išgyvenimas. Kareiviui sužeidimas reiškė, kad jis dar gyvas, civiliui sužalojimas – tai neganda, svarbios veiklos nutraukimas.
Daugybė sportininkų susižeidžia sporto aikštelėje, bet, pamiršę skausmą, lieka žaisti. Priešingai, niekuo neužsiėmęs, sergantis žmogus tik ir galvoja apie skaudulius ir aiškiai juos jaučia.
Taigi skausmas patiriamas intensyviau, kai į jį sutelkiamas dėmesys, o atitraukus dėmesį ar pasinėrus į kitą veiklą, jis išvis gali būti nesuvoktas.
Įdomu, kad kai kurių etninių grupių atstovai reaguoja į skausmą greičiau ir intensyviau nei kiti. Ištyrus įvairių Amerikos kultūrinių grupių žmones: italus, žydus, „senuosius amerikiečius“ ir airius, paaiškėjo, kad žydai ir italai pajunta skausmą anksčiau negu airiai ar „senieji amerikiečiai“.
Padaryta išvada, kad skausmo suvokimas ir reakcijos į jį atspindi tam tikras kultūros normas.
Medicinos stebuklų amžiuje Vakarų šalys milijonais dolerių skaičiuoja nuostolius, kuriuos sukelia lėtinių, įsisenėjusių skausmų sukeltas nedarbingumas. Nesiliaujančio skausmo aukos klaidžioja nuo vieno gydytojo prie kito, ieškodamos diagnozės, kuri „įteisintų“ jų negalavimus ir atneštų palengvėjimą.
Išsivysčiusiose šalyse į lėtinį skausmą žvelgiama vis rimčiau – kaip į savarankišką negalavimą, nepelnytai smukdantį žmogaus gyvenimo kokybę. JAV po Antrojo pasaulinio karo, kitose šalyse vėliau buvo pradėtos steigti skausmo klinikos. Dabar tokių pagalbos centrų yra ir Lietuvoje.
Niekas negali atsakyti į klausimą, kas iš tikrųjų yra skausmas. Tarptautinė skausmo tyrimo asociacija yra priėmusi tokį apibrėžimą: „Skausmas – tai nemalonus sensorinis ir emocinis potyris, siejamas su tikru ar potencialiu audinio sužalojimu arba aprašomas kaip toks sužalojimas“. Taigi skausmas yra tiek realus, kiek jį jauti ir kiek tai gali perteikti kam kitam.
Skausmas – realus žmogaus pojūtis, tad kiekvienu atveju reikia ieškoti atsakymo – kodėl skauda, kaip skauda ir ką daryti toliau. Gydant ne tiek skausmą, kiek asmenį, kuriam skauda, neretai pasitelkiami sveikatos, klinikiniai psichologai. Įsigalėjusio skausmo sunku atsikratyti, ir tik bendromis medikų, šeimos narių ir paties paciento pastangomis galima ištrūkti iš užburto rato.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę