){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kokios tos metodikos, kad piktas visam aplinkiniam pasauliui žmogus staiga tampa mielas ir draugiškas?
Staiga nebūna. Darbas su savimi yra darbas. Negalima dvidešimt metų kaupti neigiamas emocijas, o paskui reikalauti tabletės, kuri viską pagydytų. Ilgai kaupdamas neigiamas emocijas žmogus nejučia savyje ima kurti neigiamas nuostatas, kurios vieną dieną įgauna griaunančią jėgą. Yra net sudarytas specialus sąrašas neigiamų sakinių ir idėjų apie save. Pavyzdžiui, jūs prabundate ryte ir galvojate: „oi, vėl bus bjauri diena, vėl bėgsiu, lėksiu, taip praeis visa diena ir nieko gero nenutiks“. Ar jūsų gyvenimas yra kokybiškas?
Tokių idėjų yra gausybė, dalį jų mes sąmoningai suvokiame, dalies nesuvokiame. Mes girdime (ar nesuvokiame, kad girdime) tam tikrus balsus. Galbūt močiutės ar mamos, kuri kasdien sakydavo „ir vėl tu...“ ir įvardindavo kokią nors neigiamą jūsų savybę. Su visu tuo mes kasdien gyvename. Kuo labiau tie „balsai“ mus valdo, tuo labiau mes save griauname.
Mano siūlomų metodikų esmė – nesudėtingas psichologinis darbas su savimi. Inventorizuoti save, išgirsti tuos neigiamus balsus, suvokti savo vidines „šiukšles“. Baisiausia, kad tos „šiukšlės“ tarsi įsigeria į mūsų kūną. Aš vadinu tai „kūno kamščiais“.
Tačiau dažnai pas psichiatrus ar psichologus mes kreipiamės tik tada, kai būna labai prastai. Daug daugiau žmonių tiesiog serga: jie varsto medikų kabinetų duris, skundžiasi, „renka“ diagnozes ir niekaip nepasveiksta. Ar tai susiję su tuo nelemtuoju šiuolaikinio gyvenimo tempu?
Žmones skirstyčiau į dvi dideles grupes. Vieni vidines „šiukšles“ verčia neurozėmis, o kiti savotiškai „nustumia“ jas į kūną. Beje, yra oficialus septynių psichosomatinių ligų sąrašas. Šias ligas (nors tai yra realūs fiziniai negalavimai) vis dėlto reikia gydyti su psichoterapeutu. Pavyzdžiui, daugybė žmonių skundžiasi skrandžio opa, sąnarių ligomis ar skydliaukės sutrikimais. Tie, kurie dirba su sergančiaisiais psichosomatinėmis ligomis (fizinėmis ligomis, tiesiogiai susijusiomis su psichika) pasakys jums, kad tokių ligų yra daug daugiau. Tai dar viena mūsų pakvaišusio gyvenimo pusė. Kai kurie mano, kad taip jie susitvarko su stresu, su įtampa ir tempu. Iš tikrųjų ne susitvarko, o verčia vidines būsenas fizinėmis ligomis.
Kaip mes galėtume tų „šiukšlių“ atsikratyti? Ar iš viso patys galime?
Čia verta pakalbėti apie gyvenimo kokybę. Žmogus, turintis tiek neigiamų „šiukšlių“, pirmiausia, turi jas savyje saugoti, nes nekultūringa visa tai rodyti. Taip jau įprasta, kad nei jūsų, nei mūsų šalyje emocijų rodymas nėra toleruojamas. Mes net neturime galimybių išsirėkti, kai dūstame nuo jausmų.
Antra, kaip šnekėjome, kad naujas „šiukšles“ irgi reikia kažkur padėti ar jas neutralizuoti. Galima jas suvokti ir atsisveikinti su jomis.
Manau, kad grupinės terapijos metodikos padeda spręsti šias problemas. Į grupę ateinama tam, kad pažiūrėtum į save, kad pažiūrėtum, kas tau trukdo džiaugsmingai išsiskirti su tuo negatyvu. Žinoma, tai ilgas kelias, ir kelių dienų nepakaks. Stovykla – tai tik būdas suvokti, kaip keliauti toliau.
Stovyklos dalyviai turės galimybę susipažinti net su keliomis „keliavimo iš duobės“ metodikomis. Tereiks išsirinkti sau tinkamiausią. Ir tada patys pamatysite, koks bus jūsų pakilimo greitis. Be to, tokie susibūrimai naudingi dar ir dėl to, kad pabūni tarp panašių, ieškančių žmonių. Ir matai, kaip jie keičiasi, nes save stebėti yra sudėtingiau.
Stovyklos programa bus įvairi. Galima bus piešti, šokti, dainuoti. Tai puikūs būdai nurimti, atsiriboti nuo išorinio ir vidinio triukšmo. Ir pradėti girdėti draugiškus patarimus, kaip toliau gyventi sveikiau.
Daugiau informacijos apie stovyklą – www.sveikaszmogus.lt arba tel. 8 ~ 5 237 5214 (darbo metu), 370 625 00 929 arba +370 620 60 997 (po darbo)
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę