Nors mokslininkai, pasitelkę į pagalbą moderniausius prietaisus, iki menkiausių smulkmenų išnagrinėjo žmogaus organizme vykstančius procesus, tačiau iki šių dienų negali paaiškinti, rodos, paprasto reiškinio – žiovulio. Žiovauja katės, šunys, žuvys. Žiovauja net aklas žmogus, išgirdęs ką nors žiovaujant. 50 proc. žmonių žiovauja pamatę kitą žiovaujant. Greičiausiai ir jūs užsinorėsite žiovauti, skaitydami šį straipsnį.
Yra sukurta gausybė teorijų, tačiau nei viena iki galo taip ir nepaaiškina, kas yra žiovulys.
Labiausiai paplitusi „nuobodulio teorija“. Joje teigiama, kad žmogus žiovauja dėl nuovargio, nuobodulio ar mieguistumo. Ši teorija gal ir būtų teisinga, jei ne vienas faktas – profesionalūs sportininkai dažnai žiovauja prieš svarbias varžybas. Gal tai būdas nusiraminti ir mobilizuoti jėgas?
Kita teorija – tai „evoliucijos“ teorija. Joje teigiama, kad žiovulys yra iš mūsų protėvių paveldėtas nesąmoningas procesas. Žiovaudami plačiai išsižiojame ir rodome priešininkui dantis, taip siekdami jį išgąsdinti, parodyti savo galią.
Trečioji – „fiziologinė“ teorija. Fizinio krūvio metu organizme sumažėjęs deguonis ir susikaupęs anglies dvideginio kiekis veikia kvėpavimo centrą ir kelia norą žiovauti. Norėdami patvirtinti šią teoriją, mokslininkai patalpoje padidino deguonies kiekį, tačiau tai nesustabdė žiovaujančiųjų.
Per tūkstančius metų evoliucijos metu žmogaus galvos dydis ir smegenų tūris kito. Pirmykštis žmogus nuo šių laikų skyrėsi daug didesne kaukolės veidine ir mažesne smegenine dalimi. Daug ryškesnė buvo kakta, žandikauliai, skruostai. Laikui bėgant sumažėjo veidinė kaukolės dalis ir padidėjo smegenys. Mokslininkai niekaip negali sutarti ir vis nesiliauja ginčai, ar protas priklauso nuo smegenų dydžio.
Genialumu susidomėta 19 amžiuje, kada jį pradėjo tirti Z. Froidas ir kt. Smegenys buvo sveriamos, matuojamas jų tūris, skaičiuojami žievės vingiai. Tačiau nebuvo nustatyta jokio ryšio tarp smegenų dydžio ir intelekto. Kartais paaiškėdavo, kad kai kurių genijų smegenys buvo net mažesnės nei vidutinis žmogaus smegenų vidurkis. Kai kurių gyvūnų smegenys daug didesnės už žmogaus, bet tai nereiškia, kad jie protingesni. Dabar manoma, kad žmogaus protas priklauso nuo paveldėjimo. J. S. Bacho giminėje buvo daugiau nei penkiasdešimt gabių muzikų, o iš jų dvidešimt išgarsėjo visame pasaulyje. Svarbu ne tik tai, ką mums davė genai, bet ir pačių darbas bei nuolatinis gabumų lavinimas. Niutonui mokykloje nesisekė nei matematika, nei fizika, A. Einšteinas taip pat nebuvo stropus mokinys, Vagneris tik dvidešimties išmoko rašyti natas, bet tai jiems nesutrukdė tapti iškiliausiais žmonijos atstovais.
Tikriausiai ne vienas iš mūsų esame kritę, susitrenkę. Po kelių dienų sutrenktoje vietoje išryškėja mėlynė, kuri per savaitę ar greičiau išsisklaido. Nedaugelis galėtų paaiškinti, iš kur ji atsiranda ir kur pradingsta.
Mėlynė (kraujosruva) formuojasi pažeidus poodinį kapiliarų tinklą ir į audinius pritekėjus kraujo. Kraujuojant į audinius patenka eritrocitų, kurių sudėtyje yra deguonį sujungiančio hemoglobino. Irstant hemoglobinui ir susidaro geležies turintys pigmentai – bilirubinas, biliverdinas. Jie ir suteikia mėlynei specifinę spalvą. O kraujo irimo produktai dirgina nervų galūnes ir sukelia skausmą.
Vieniems mėlynės formuojasi dažniau, kitiems rečiau. Ar sutrenktoje vietoje susidarys mėlynė, priklauso nuo lyties, audinio, kuris pažeistas, tipo ir kapiliarų pralaidumo. Kapiliarų pralaidumą gali sumažinti vitaminas C, todėl rekomenduojama jo vartoti žmonėms, kuriems lengvai atsiranda mėlynės. Sergant hemofilija, kada kraujyje trūksta krešėjimo faktorių, net menkiausias prisilietimas sukelia mėlynes. Mėlynės dydis priklauso nuo to, kaip greitai pažeistas kapiliaras atsinaujina.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę