Daugelis įsivaizduoja, kad patologai, dar visai neseniai vadinti patologais-anatomais, nieko nedaro tik per dienas pasislėpę tamsiuose rūsiuose skrodžia žmonių kūnus. Dr. Ugniaus Mickio teigimu, patologo specialybė, kaip ir viskas, kas susiję su mirtimi, yra apipinta prasimanymais ir nesibaigiančiomis legendomis. „Taip, autopsija, kai skrodžiamas nuo ligos miręs žmogus, yra viena iš mūsų darbo dalių, bet toli gražu ne pagrindinė“, – sako jis. Autopsija padeda nustatyti ar patikslinti diagnozę, jei nepavyko to padaryti pacientui gyvam esant. Sovietmečiu patologams klaidingai buvo primetama pagrindinė funkcija kontroliuoti gydymo kokybę. Dabar patologai nekelia sau tokių užduočių, nes diagnostikos klaidas nagrinėja visai kitos institucijos. Kuo toliau, tuo autopsijų atliekama mažiau. Pagrindinis mūsų darbo tikslas – gyvų ligonių histologiniai bei citologiniai tyrimai, kurie padeda nustatyti diagnozę ir parinkti tinkamą gydymo būdą.“
Didžiausią stresą, dr. U. Mickio teigimu, patologai patiria atlikdami skubius tyrimus operacijos metu, kai per penkiolika minučių ir greičiau privalo nustatyti, kokia naviko rūšis ar visas navikas pašalintas ir kokį gydymą parinkti. Tik gavę patologo atsakymą chirurgai gali lengviau atsikvėpti ir baigti operaciją. Nuo patologo profesionalumo ir žinių priklauso daugelio onkologinėmis ar kitomis ligomis sergančių žmonių sveikata ir gyvybė.
Pagrindinė gydytojo patologo funkcija yra gyvo žmogaus audinių (histologinis tyrimas) ir ląstelių (citologinis tyrimas) struktūros pokyčių tyrimai. Ligonio audiniai paimami siekiant įvairių tikslų: nustatyti diagnozę, išaiškinti ligos išplitimą ir kt. Ypač aktualūs šie tyrimai onkologinėms ligoms diagnozuoti, kur morfologinis (audinių/ląstelių) tyrimas yra būtina sąlyga navikams diagnozuoti ir gydyti.
Patologijos tyrimai svarbūs ir nenavikinių odos, inkstų, kepenų, virškinamojo trakto ligų atvejais. Atskira patologijos sritis – citologija, tirianti ne audinius, o atskiras ląsteles. Šis metodas naudingas tada, kai negalima kitokiais (labiau traumuojančiais) metodais paimti tyrimams medžiagos. Ląstelių paėmimas šiam tyrimui dažniausiai daug paprastesnis ir visiškai neskausmingas, nes naudojamos plonos netraumuojančios adatos ar kitos priemonės. Tačiau pavienių ląstelių analizė pakankamai sudėtinga, nes nematoma viso audinio architektūros ir diagnozę nustatyti labai atsakinga.
Chirurgai operacijos medžiagą – pacientų audinius – siunčia patologams. Specialiai apdorojus, nudažius ir supjausčius, iš audinio lieka tik kelių mikronų storio gabalėlis, kuris tiriamas įprastu šviesiniu mikroskopu. Iš įvairių audinio ar ląstelių morfologinių pokyčių nustatoma diagnozė, ir tyrimo atsakymas siunčiamas gydytojui.
Kad vien iš histologinio/citologinio vaizdo, matomo pro mikroskopo okuliarus, sugebėtum nustatyti diagnozę, reikia ilgo ir kruopštaus mokymosi bei žinių gilinimo. Daugelį valandų patologai praleidžia prie knygų, seminaruose ar konferencijose užsienio šalyse. Kartais nustatyti diagnozei vien paprasto histologinio tyrimo nepakanka, tada atliekami imunohistocheminiai, molekuliniai ar elektroninės mikroskopijos tyrimai.
Lietuvoje patologijos tarnyba pastaraisiais metais tapo moderni ir itin centralizuota. Yra Valstybinis patologijos centras Vilniuje, Patologinės anatomijos klinika Kauno medicinos universitete, įvairaus dydžio mažesni patologijos skyriai Šiaulių, Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Panevėžio ligoninėse.
Mažesnėse gydymo įstaigose patologijos skyrių nebeliko, šie tyrimai užsakomi kitur. Tai turi savo pliusų ir minusų. Centralizuotose įstaigose kai kurie, ypač sudėtingi, tyrimai gali būti atliekami daug kokybiškiau dėl turimų naujausių technologijų, dirbančių patyrusių specialistų, didesnio vienos rūšies tyrimų kiekio ir didesnės patirties.
Nors patologija – viena sunkiausių ir sudėtingiausių medicinos sričių, dr. U. Mickys džiaugiasi pasirinkęs būtent ją. Ne kiekvienas galėtų visą dieną išsėdėti prie mikroskopo ir kas vakarą dar graužtis – ar tikrai neapsirikau, ar viską padariau tinkamai, nes net menkiausia klaida gali kainuoti sveikatą ar gyvybę. Jis pažymi, kad šia specialybe susižavėjo dėl histologinio vaizdo grožio, svarbos ir galimybės nuveikti kažką reikšmingo.
Nors patologo darbas gana individualus, jis privalo dirbti gydytojų komandos sudėtyje: disponuoti reikalinga tyrimui klinikine informacija, turėti galimybę gauti vidines savo kolegų ir išorines konsultacijas, turėti galimybę atlikti kitus reikalingus papildomus tyrimus. Sėkmingą ligos diagnozę ir gydymą lemia sėkminga visos gydytojų komandos veikla ir darbas. „Nieko nėra geriau už jausmą, kai išgydoma ar bent pristabdoma pavojinga liga. Tada patologas gali jaustis „šiek tiek“ prisidėjęs prie šios sėkmės“, – sako dr.U. Mickys.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę