Kiekviena diena - tai nesibaigianti kova su mirtimi

Daugelio mūsų diena prasideda ir baigiasi taip pat. Tik pabudę pėdiname į darbą, dairomės į šimtą kartų matytus ir visiškai nusibodusius pakelės vaizdus. Ir tik nedaugelis prieš užmigdamas gali pasakyti, kad nuveikė kažką tikrai prasmingo ir svarbaus, pavyzdžiui, sugebėjo išplėšti trijų vaikų mamą ar mažą vėžiu sergantį vaiką iš mirties nagų. Šalia mūsų gyvena ir dirba žmonės, kiekvieną dieną akis į akį susiduriantys su mirtimi. Jie – klaidingų mitų ir nuogirdų apipintieji patologai. Vienas iš jų – Valstybinio patologijos centro dr. Ugnius Mickys.
 

Svarbiau gyvieji


Daugelis įsivaizduoja, kad patologai, dar visai neseniai vadinti patologais-anatomais, nieko nedaro tik per dienas pasislėpę tamsiuose rūsiuose skrodžia žmonių kūnus. Dr. Ugniaus Mickio teigimu, patologo specialybė, kaip ir viskas, kas susiję su mirtimi, yra apipinta prasimanymais ir nesibaigiančiomis legendomis. „Taip, autopsija, kai skrodžiamas nuo ligos miręs žmogus, yra viena iš mūsų darbo dalių, bet toli gražu ne pagrindinė“, – sako jis. Autopsija padeda nustatyti ar patikslinti diagnozę, jei nepavyko to padaryti pacientui gyvam esant. Sovietmečiu patologams klaidingai buvo primetama pagrindinė funkcija kontroliuoti gydymo kokybę. Dabar patologai nekelia sau tokių užduočių, nes diagnostikos klaidas nagrinėja visai kitos institucijos. Kuo toliau, tuo autopsijų atliekama mažiau. Pagrindinis mūsų darbo tikslas – gyvų ligonių histologiniai bei citologiniai tyrimai, kurie padeda nustatyti diagnozę ir parinkti tinkamą gydymo būdą.“
Didžiausią stresą, dr. U. Mickio teigimu, patologai patiria atlikdami skubius tyrimus operacijos metu, kai per penkiolika minučių ir greičiau privalo nustatyti, kokia naviko rūšis ar visas navikas pašalintas ir kokį gydymą parinkti. Tik gavę patologo atsakymą chirurgai gali lengviau atsikvėpti ir baigti operaciją. Nuo patologo profesionalumo ir žinių priklauso daugelio onkologinėmis ar kitomis ligomis sergančių žmonių sveikata ir gyvybė.


 

Jų ginklas – akys


Pagrindinė gydytojo patologo funkcija yra gyvo žmogaus audinių (histologinis tyrimas) ir ląstelių (citologinis tyrimas) struktūros pokyčių tyrimai. Ligonio audiniai paimami siekiant įvairių tikslų: nustatyti diagnozę, išaiškinti ligos išplitimą ir kt. Ypač aktualūs šie tyrimai onkologinėms ligoms diagnozuoti, kur morfologinis (audinių/ląstelių) tyrimas yra būtina sąlyga navikams diagnozuoti ir gydyti.
Patologijos tyrimai svarbūs ir nenavikinių odos, inkstų, kepenų, virškinamojo trakto ligų atvejais. Atskira patologijos sritis – citologija, tirianti ne audinius, o atskiras ląsteles. Šis metodas naudingas tada, kai negalima kitokiais (labiau traumuojančiais) metodais paimti tyrimams medžiagos. Ląstelių paėmimas šiam tyrimui dažniausiai daug paprastesnis ir visiškai neskausmingas, nes naudojamos plonos netraumuojančios adatos ar kitos priemonės. Tačiau pavienių ląstelių analizė pakankamai sudėtinga, nes nematoma viso audinio architektūros ir diagnozę nustatyti labai atsakinga.
Chirurgai operacijos medžiagą – pacientų audinius – siunčia patologams. Specialiai apdorojus, nudažius ir supjausčius, iš audinio lieka tik kelių mikronų storio gabalėlis, kuris tiriamas įprastu šviesiniu mikroskopu. Iš įvairių audinio ar ląstelių morfologinių pokyčių nustatoma diagnozė, ir tyrimo atsakymas siunčiamas gydytojui.
Kad vien iš histologinio/citologinio vaizdo, matomo pro mikroskopo okuliarus, sugebėtum nustatyti diagnozę, reikia ilgo ir kruopštaus mokymosi bei žinių gilinimo. Daugelį valandų patologai praleidžia prie knygų, seminaruose ar konferencijose užsienio šalyse. Kartais nustatyti diagnozei vien paprasto histologinio tyrimo nepakanka, tada atliekami imunohistocheminiai, molekuliniai ar elektroninės mikroskopijos tyrimai.
 

Darbas – ne kiekvienam


Lietuvoje patologijos tarnyba pastaraisiais metais tapo moderni ir itin centralizuota. Yra Valstybinis patologijos centras Vilniuje, Patologinės anatomijos klinika Kauno medicinos universitete, įvairaus dydžio mažesni patologijos skyriai Šiaulių, Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Panevėžio ligoninėse.
Mažesnėse gydymo įstaigose patologijos skyrių nebeliko, šie tyrimai užsakomi kitur. Tai turi savo pliusų ir minusų. Centralizuotose įstaigose kai kurie, ypač sudėtingi, tyrimai gali būti atliekami daug kokybiškiau dėl turimų naujausių technologijų, dirbančių patyrusių specialistų, didesnio vienos rūšies tyrimų kiekio ir didesnės patirties.
Nors patologija – viena sunkiausių ir sudėtingiausių medicinos sričių, dr. U. Mickys džiaugiasi pasirinkęs būtent ją. Ne kiekvienas galėtų visą dieną išsėdėti prie mikroskopo ir kas vakarą dar graužtis – ar tikrai neapsirikau, ar viską padariau tinkamai, nes net menkiausia klaida gali kainuoti sveikatą ar gyvybę. Jis pažymi, kad šia specialybe susižavėjo dėl histologinio vaizdo grožio, svarbos ir galimybės nuveikti kažką reikšmingo.
Nors patologo darbas gana individualus, jis privalo dirbti gydytojų komandos sudėtyje: disponuoti reikalinga tyrimui klinikine informacija, turėti galimybę gauti vidines savo kolegų ir išorines konsultacijas, turėti galimybę atlikti kitus reikalingus papildomus tyrimus. Sėkmingą ligos diagnozę ir gydymą lemia sėkminga visos gydytojų komandos veikla ir darbas. „Nieko nėra geriau už jausmą, kai išgydoma ar bent pristabdoma pavojinga liga. Tada patologas gali jaustis „šiek tiek“ prisidėjęs prie šios sėkmės“, – sako dr.U. Mickys.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai