){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Spalio pabaigoje minima Pasaulinė žvyneline sergančiųjų diena. Šia proga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose buvo surengta apskritojo stalo diskusija, kurioje dalyvavo VUL SK Dermatovenerologijos centro vadovė doc. Irena Marčiukaitienė, KMU Odos ir venerinių ligų klinikos doc. Skaidra Valiukevičienė, Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugijos prezidentė dr. Jūratė Balčiūnienė, kiti šia liga sergantys pacientai bei žiniasklaidos atstovai.
Anot doc. I. Marčiukaitienės, šio renginio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į ligą, kuria užsikrėsti negali niekas, tačiau susirgti gali bet kas. Doc. I. Marčiukaitienės pastebėjimu, žvynelinė – lėtinė, uždegiminė, sisteminė odos liga, ji pažeidžia ne tik odą, bet ir vidaus organus, visą imuninę sistemą bei sukelia negalią.
Doc. S. Valiukevičienė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje šia liga serga daugiau nei 120 000 žmonių.
Tuo tarpu pati asmeninę sirgimo šia liga patirtį turinti dr. J. Balčiūnienė sako, jog dažnai visuomenėje ji būna vertinama kaip kosmetinė problema. Sergantieji žvyneline kenčia tiek pat, kaip ir sergantieji artritu, vėžiu, diabetu bei širdies nepakankamumu ar depresija, nes tai yra lėtinė, uždegiminė, sisteminė odos liga, dėl kurios žmogus tampa nedarbingas bei patiria nuolatinį stresą.
Gydant šią ligą Lietuvoje susiduriama su finansavimo problemomis, nes skiriama tik 0,71 procento PSDF biudžeto lėšų (pgl. 2005 m.). Tačiau yra labai sunkios būklės ligonių, kuriems būtinas gydymas naujais vaistais, ir tokio pobūdžio gydymui reiktų apie 1,2 milijono litų per metus. Šiuo metu mūsų respublikoje tokių pacientų yra 20. informacija
Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistai, apibendrinę naujo tyrimo duomenis pastebėjo, kad daugelis tėvų dėl priklausomybės ligų plitimo yra gana ramūs. Apklaustieji nejautė rūkalų, alkoholio, narkotinių medžiagų, sukeliančių priklausomybės ligas, vartojimo pavojaus savo vaikams, galbūt mažai apie jį galvojo ar tiesiog vengė pripažinti jį rimtai egzistuojant.
Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projekto Europos mokyklose duomenys rodo, kad nerimauti yra pagrindo. Jau 2003 m. nustatyta, kad net 15,6 proc. Lietuvos moksleivių yra bent kartą vartoję vieno iš narkotikų. Pastaraisiais metais narkotikų vartojimas kiek stabilizavosi, tačiau į narkomanijos ir toksikomanijos pinkles įklimpsta vis jaunesni asmenys.
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2005 m. pabaigoje Lietuvoje buvo užregistruota 5,4 tūkst. asmenų, besigydančių priklausomybę nuo narkotikų (2004 m. – 5,0 tūkst.) Apie 80 proc. iš jų vartojo opiatų.
2005 m. šalyje padaugėjo asmenų, pirmą kartą užregistruotų dėl alkoholinės psichozės ir lėtinio alkoholizmo: alkoholinių psichozių skaičius, palyginti su 2004 m., Lietuvoje išaugo 1,2, Kauno apskrityje – 1,4 karto.
„Lengviausiai įviliojami į priklausomybių liūną yra mokyklinio amžiaus vaikai, tačiau viena mokykla nepajėgi atlikti žalingų įpročių prevencijos. Į šį darbą turi įsitraukti tėvai, budriai stebėti savo atžalų pakitusią psichologinę būseną, elgesį ir turėti daugiau žinių, kaip elgtis įtarus vaiką vartojant narkotikus“, – sakė Kauno visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos skyriaus sveikatos ekologė Raimonda Olekaitė.
KVSC informacija
Greitai bus metai, kai Lietuvoje pradėta vykdyti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Ar neserga širdies ir kraujagyslių ligomis, nemokamai tikrinami apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu: vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų. Šios programos paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 2006 m. šiai programai vykdyti skiriama 2,5 mln. litų.
Apie prevencinės programos svarbą byloja statistika. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje daugiausia žmonių miršta nuo kraujotakos sistemos ligų. Pernai nuo jų mirė 23,8 tūkst. gyventojų (iš viso 2005 m. mirė 43,8 tūkst.), t. y. daugiau kaip pusė visų mirusiųjų. Daugelis iš jų – nuo išeminės širdies ligos. 2000–2005 m. mirštamumas nuo kraujotakos ligų padidėjo 16,6 proc.
Gyventojų patikros šalies mastu tikslas – mažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis (krūtinės angina, miokardo infarktu, smegenų išemija, insultu, periferinių arterijų tromboze), atrinkti sergančiuosius ateroskleroze ar cukriniu diabetu (šios ligos padidina širdies ligų tikimybę), kurie dar nejaučia sveikatos sutrikimų, siekiant užkirsti kelią šių ligų raidai. Prevencinių priemonių veiksmingumas pagrįstas medicinos mokslu ir kitų šalių patirtimi.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę