2008-03-25

Kai vidaus organai nebereguliuojami tinkamai

Vidaus organų nervinis re­gu­liavimas sutrinka, kai susergama vegetacine nervų sistemos distonija. Apie šią ligą prašė papasakoti ne vienas mūsų skaitytojas. Somatoforminė vegetacinė (autonominė) disfunkcija – taip tiksliai ši liga vadinama pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią psichikos sutrikimų klasifikaciją. Nors pacientai ir medikai ją dar vadina vegetacine distonija, angioneuroze, neurocirkuliacine astenija (distonija), vegetoneuroze.
 
Sutrikimas labai paplitęs – tyrimų duomenimis, vienokia ar kitokia vegetacinės disfunkcijos forma serga beveik 50 proc. į poliklinikas besikreipiančių asmenų.
Kadangi sergant šia liga vyrauja vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimai, ligoniai dažniausiai kreipiasi į bendrosios praktikos gydytojus. Ligoniai, kuriems po išsamaus ištyrimo nenustatoma vidaus organų sutrikimų (t.y. kuriems nediagnozuojama somatinė liga), siunčiami pas psichiat-rą.
 

Kokia tai liga?


Vegetacinės (autonominės) nervų sistemos funkcijos:
• palaiko mūsų organizmo nuolatinę/reikiamą vidinę pu­siausvyrą (kūno temperatūrą, arterinį kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnumą, kvėpavimo dažnumą, prakaito išskyrimą, medžiagų apykaitos greitį ir pan.),
• mobilizuoja organizmo funk­ci­nes sistemas, padedančias prisitaikyti prie kintamų aplinkos sąlygų.
 

Kodėl ir kada susergama


Pirmieji simptomai gali pasireikšti jau vaikystėje ar jaunystėje, nors paprastai išryškėja 20–40 m. amžiuje. Moterys šiuo sutrikimu serga daug dažniau.
Pagrindinė priežastis – stresas, psichotraumuojantys veiks­­­niai, nors ligos atsiradimui gali turėti įtakos: hormonų pokyčiai organizme (lytinis brendimas, nėštumas, menopauzė), per­var­gimas, ūminė liga ar lėtinės ligos paūmėjimas.
Gana reikšmingas paveldimumas (genetinis veiksnys).
 

Gydymas


• Mityba. Ypatingo mitybos režimo nėra – sveikas, įvairus maistas. Vengti to, kas sunkina virškinimo procesą, trikdo medžiagų apykaitą (sūrių, rūkytų produktų, riebaus, sunkiai virškinamo maisto, saldumynų). Nereikia gerti kavos, stiprios arbatos ar kitų tonizuojamųjų gėrimų, nevartoti alkoholio. Rinktis produktus, kuriuose daugiau kalio, magnio. Dėl mitybos vertėtų pasikonsultuoti su mitybos specialistu – dietologu.
• Fizioterapijos procedūros: elektroforezė, masažas, įvairios vandens procedūros (vonios, masažai, mankštos, dušai) – viskas, kas stiprina, stimuliuoja nervų sistemą. Verta užsiimti grūdinimosi procedūromis tiesiog namuose po šaltu dušu.
• Tiek, kiek leidžia fizinė sveikatos būklė, mankštinkitės. Fiziniai pratimai gerina kraujotaką, padeda atsipalaiduoti, stiprina kūną ir protą. Galite bėgioti, važinėti dviračiu, plaukioti, žaisti tenisą, užsiimti aerobika, šokiais, joga (ypač naudinga, nes stiprina fizinę būklę, o kartu moko atsipalaidavimo, sveikos mitybos).
• Sanatorinis gydymas. La­­bai tin­­ka gy­dymas sanatorijoje. Daugumoje jų yra sudarytos specialios nervų sistemą stiprinančios bei mažinančios stresą gydomosios programos.
• Medikamentai. Esant sun­­­­­kiems li­gos simptomams, gydoma ir medikamentais. Paprastai skiriama nerimą mažinančių vaistų, migdomųjų, antidepresantų ir įvairių nervų sistemą stiprinančių papildų. Greta rekomenduojama psichoterapija.
 

Ligos prognozė


Liga gali būti veiksmingai gydoma, tačiau labai daug priklauso nuo paties sergančiojo. Šią ligą gydant svarbiausia ne medikamentai, o darbo ir poilsio režimas, gyvenimo būdo klausimai, psichotraumuojamųjų veiksnių išaiškinimas ir koregavimas. Tie, kurie tai supranta ir priima, gana sėkmingai pasveiksta.
Pagal tai, kokie simptomai vyrauja sutrikus vegetacinės nervų sistemos reguliacijai, skiriamos kelios ligos formos:
• Širdies ir kraujagyslių sistemos. Gali pasireikšti: arterinio kraujospūdžio (AKS) svyravimai (nuo hipertenzijos (padidėjusio AKS) iki hipotonijos (sumažėjusio AKS)), sutrinka širdies susitraukimų dažnis (dažniausiai padažnėja, t.y. pasireiškia tachikardija), vargina skausmai širdies plote (kardialgija).
• Kvėpavimo sistemos. Gali būti jaučiamas oro trūkumas, dusulys, kosulys, būna sunkiau kvėpuoti, padažnėja kvėpavimas ir kt.
• Virškinamojo trakto. Pasireiškia: pykinimas, vėmimas, vidurių pūtimas, atsirūgimas, užkietėja viduriai ar atsiranda viduriavimas, skausmai pilvo plote.
• Sutrikus kitų organizmo sistemų reguliacijai, gali būti su šia sistema susijusių nemalonių simptomų (pvz., karščiavimas ar drebulys, padidėjęs prakaitavimas, galvos svaigimas, padažnėjęs šlapinimasis ir pan.)
Be to, paprastai pasireiškia su psichikos veikla susijusių simptomų: įtampa, nerimas, baimingumas, padidėjęs dirglumas, jautrumas, nuovargio jausmas, darbingumo sumažėjimas, pablogėjusi nuotaika, miego, apetito sutrikimai.
 

SŽ rekomenduoja


Kada reiktų kreiptis į gydytoją
• Jei ligos simptomai truk­do kasdienei veiklai, įp­ras­tam gy­venimo ritmui
• Jei jaučiate nuolatinę vidinę įtampą dėl dažnai pasireiškiančių nemalonių simptomų
• Jei sutrikimas tiek pablogėja, kad pasireiškia ūminiai nerimo priepuo­liai
• Jei ligos simptomai vis sunkėja, dažnėja, prisideda naujų.
2008 kovo 25
Gydytoja Alvyda PILKAUSKIENĖ

Parašykite savo nuomonę

Jūsų vardas: El. pašto adresas:
Jūsų komentaras:
:) (happy) :D (super)
(hi) (red) (fu) (fool)
(weird) :P :( (hooray)
(bad) (think) 8| (ok)
Apsaugos kodas:
 
Sveikas žmogus
Rubrikos
Naudinga informacija
Neradote ko ieškote?
Pabandykite pasinaudoti paieška:
© Sveikas žmogus 2014. Visos teisės saugomos