){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Koronarine (kitaip vadinama išemine) širdies liga (IŠL) dažniausiai serga vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Dažniausia jos priežastis – aterosklerozės sukeltas širdį krauju aprūpinančių kraujagyslių susiaurėjimas. Daugelis žmonių, kurių vainikinėse kraujagyslėse yra aterosklerozinių plokštelių, gana ilgą laiką akivaizdžių ligos simptomų, t.y. skausmo, nepatiria. Taip yra dėl to, kad kraujagyslių spindis siaurėja pamažu ir širdis po truputį prisitaiko, pavyzdžiui, didėja kraujospūdis ar, širdies raumeniui „išsitreniravus“, atsiranda kolateralinių (šalutinių) kraujagyslių, aprūpinančių badaujančią širdies raumens dalį. Tai organizmo prisitaikymo mechanizmai, – juk visi puikiai žinome, kad krauju neaprūpinami audiniai žūsta. Organizmas ne visada ir ne visą laiką gali kompensuoti šią būklę, jei jam nepadėsime. Tačiau viskas būtų ne taip rimta, jei nebūtų kelių „bet“.
Išeminė širdies liga gali pasireikšti įvairiomis krūtinės anginos formomis, miokardo infarktu, išemine kardiomiopatija, beskausme miokardo išemija. IŠL yra viena iš pagrindinių vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojų mirties priežasčių. Ši liga – viena iš priežasčių, dėl kurios išsivysto ir lėtinis širdies nepakankamumas, t.y. būklė, kai širdis nebepajėgia atlikti savo funkcijos ir aprūpinti kūno organų ir audinių reikiamu kraujo (kartu deguonies ir įvairių medžiagų) kiekiu.
Klinikinis išeminės širdies ligos gydymas pagrįstas trimis principais:
• vainikinių kraujagyslių išplėtimu
• prieškrūvio ar pokrūvio mažinimu
• širdies susitraukimų ribojimu
Sudaromos specialios gydymo schemos, skiriami tam tikri vaistų deriniai, tačiau gydymas, deja, ne visada būna sėkmingas. Be to, daugelis pacientų, kuriems diagnozuota IŠL, vengia medikamentų ar jų vartoja nereguliariai. Maža to, gydymą riboja ir kompensuojamųjų vaistų skyrimo galimybės. Kvotos kompensuojamiesiems vaistams ir tai, kad, receptus kai kuriems vaistams gali išrašyti tik kardiologai, riboja galimybes pacientus gydyti labai veiksmingais vaistais. Ligonį, sergantį dislipidemija, išrašius iš stacionaro, kompensuojamųjų vaistų cholesteroliui mažinti skiriama tik pusę metų. Vėliau už brangius vaistus ligonis turi mokėti pats, ne visi, ypač iš pensijos gyvenantys, žmonės gali jų nusipirkti. Nevartojant vaistų pacientui vėl sutrinka lipidų apykaita, didėja ateroskleroziniai pažeidimai, o tai reiškia, kad IŠL gydymas ir vėl nepakankamai veiksmingas.
Vilties teikia citoprotektoriais („ląstelių sargais“) vadinami vaistai, pavyzdžiui, mildronatas. Šie vaistai pasižymi savybe keisti medžiagų apykaitą audiniuose (tarp jų ir širdies raumenyje) taip, kad ląstelės būtų atsparesnės deguonies stokai ir nežūtų. Vartojant mildronato, energija širdies raumenyje gaminama naudojant ne riebalų rūgštis, o gliukozę, tai reiškia, kad pagaminant tą patį energijos kiekį sutaupoma net 12–13 proc. deguonies. Toks vaisto poveikis ypač aktualus vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų audiniai dėl įvairių priežasčių natūraliai mažiau atsparūs deguonies stokai. Mildronato efektyvumo paslaptis – gebėjimas treniruoti ląsteles, jis padeda ląstelėms maksimaliai optimizuoti deguonies panaudojimą energijos gamybai ir pasirengti išemijai. Be to, šis vaistas skatina susidaryti azoto oksidą – medžiagą, kuri plečia kraujagysles ir taip padidina raumens aprūpinimą krauju, o svarbiausia – deguonimi. Veikdamas medžiagų apykaitą, mildronatas tartum „išmoko“ ląsteles gyventi deguonies bado sąlygomis.
Mokslininkų atlikti tyrimai įrodo, kad, gydant mildronatu (1 g per parą) kartu su kitais vaistais, smarkiai padidėja besigydančiųjų fizinio krūvio tolerancija, kairiojo skilvelio gebėjimas išstumti kraują, gerėja sistolinis kairiojo skilvelio tūris, sumažėja arterinis kraujo spaudimas. Pabrėžiama, kad pacientai, kurie buvo gydyti šiais vaistais, 30 proc. mažiau jautė krūtinės anginos priepuolius, palyginti su kitų grupių pacientais. Be to, šį vaistą ligoniai gerai toleruoja.
... Nuo išeminės širdies ligos miršta 1 iš 3 moterų, o nuo vėžinių ligų – tik 1 iš 30-ties.
Moterų, sergančių IŠL, baigtis yra blogesnė nei vyrų:
• jaunesnių nei 65 m. moterų nuo ūminio miokardo infarkto miršta du kartus daugiau nei vyrų;
• per 1 metus po miokardo infarkto moterų miršta 1,5 karto daugiau nei vyrų.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę